Vietines anestezijos naudojimas, rusys ir rizika

Turinys

1. Naudoja
2. Tipai
3. Paruosimas
4. Rizika ir komplikacijos

Vietine anestezija naudojama norint numesti jausmus konkrecioje kuno dalyje. Tai apsaugo nuo skausmo chirurginiu proceduru metu.

Anestezijos vaistas taikomas kuno daliai, kuriai reikia operacijos.

Jis gali buti naudojamas su sedacija, kuri ramina pacienta ir sumazina streso lygi. Kartu jie leidzia chirurgui atlikti procedura be skausmo ar baimes.

Vietine anestezija trunka tik trumpa laika, taigi ji dazniausiai naudojama nedidelems ambulatorinems proceduroms, kai pacientas gali iseiti ta pacia diena.

Naudoja

Vietine anestezija numato skausmo malsinima dantu chirurgijoje ir kitose ambulatorinese procedurose.

Vietine anestezija naudojama, kai:

• chirurgija yra nedidele ir nereikalinga bendroji ar regionine anestezija
• procedura gali buti atliekama greitai ir pacientui nereikia likti per nakti
• operacijai nereikia atsipalaiduoti raumenims ar pacientui buti samoningam

Pavyzdziai yra dantu chirurgija, verruca, molo ar kataraktos pasalinimas ir biopsijos.

Tipai

Anestezijos tipas ir doze priklausys nuo daugelio veiksniu. Tai apima paciento amziu, svori, bet kokia alergija, kuno dali, kuria reikia valdyti, ir bet kokia esama sveikatos bukle.

Skiriant skausma, naudojami ivairus vaistai. Jie gali buti naudojami kaip injekcija arba purskimo ar tepalo.

Vaistas veikia veikdamas tam tikromis nervinemis priemonemis, siekiant uzkirsti kelia signalams i smegenis nukreiptiems nervams.

Paprastai uztrunka keleta minuciu, kol vaistas pradeda veikti, ir jis nusidevi po keliu valandu. Tvirtesne ir didesne doze truks ilgiau.

Kokainas buvo pirmas anestetikas, taciau dabar jis yra retai naudojamas. Lidokainas yra labiausiai paplites vietinis anestetikas, taciau skirtingi vaistai vartojami skirtingais tikslais.

Ilgesnes proceduros metu bupivakainas yra tinkamesnis, taciau pirma karta jis gali buti skausmingesnis. Todel anesteziologas gali pirmiausia naudoti lidokaina, tada veliau svirksti su bupivakainu, jei ilgesni laika reikalingas tirpimas.

Sintetiniai anestetikai pagal struktura yra panasus i kokaina, taciau sie vaistai neturi tokio paties piktnaudziavimo potencialo.

Paruosimas

Jei pacientas ketina atlikti vietines anestezijos operacija, gydytojas turi is anksto paaiskinti, kaip pasiruosti.

Pacientai turi informuoti gydytoja, jei jie vartoja bet kokius vaistus, ypac jei jie yra kraujo kresejimo veiksniai, tokie kaip aspirinas ar varfarinas.

Karta pries operacija gydytojas gali nurodyti nevalgyti nieko. Taip pat svarbu negerti jokio alkoholio 24 valandas pries anestezijos vartojima.

Gydytojo kabinetas gydytojui taiko vietini anestetika atitinkamoje kuno vietoje. Jis prades jaustis nutirpes.

Gydytojas nebus testi, jei pacientas nesijaucia numbimo poveikio.

Anestetika neleidzia jaustis skausmui, taciau pacientas vis dar gali jausti spaudima operacijos metu.

Priklausomai nuo to, kokia yra procedura ir kaip pacientas jauciasi nerima, tuo paciu metu gali buti skiriamas raminamasis preparatas. Tai pades pacientui jaustis ramus ir maziau nerima kelianciu.

Gydytojas stebes deguonies kieki kraujyje, naudodamas nedideli prietaisa ant pirsto. Retais atvejais, norint gauti papildoma deguoni, bus naudojamas plastikinis nosies vamzdelis.

Rizika ir komplikacijos

Vietine anestezija paprastai laikoma labai saugia. Del mazesnes operacijos jis yra saugesnis uz bendra anestezija.

Vaistas gali buti siek tiek dilgciojamasis ir skausmingas, kai vaistas yra vartojamas, o kai jis nesioja, ir gali buti kraujosruvu, taciau paprastai jie yra nedideli.

Asmuo, turintis vietini anestetika, turetu buti atsargus, kad net negaletu suzeisti save, kai jie negali jausti skausmo, pavyzdziui, kramtydami skruosta po dantu gydymo.

Laikinas neigiamas poveikis, kuris turi itakos kai kuriems zmonems, yra toks:

• neryskus matymas, galvos svaigimas ir vemimas
• galvos skausmas
• raumenu traukimas
• nuolatinis tirpimas, silpnumas ar dilgciojimas

Kai kurie zmones gali tureti alergine reakcija. Pacientas gali vystytis dilgeliu, niezulio ir kvepavimo sutrikimu.

Gali pasireiksti cianoze, kurios metu oda tampa melyna del netinkamos kraujo apytakos arba nepakankamo deguonies.

Labai atsargiems atvejams zmogus gali patirti nusilpusia CNS sindroma, kurio metu centrine nervu sistema suleteja, todel sumazeja kvepavimo ir sirdies susitraukimu daznis. Tai gali sukelti sirdies sustojima, jei kraujas nustoja pumpuoti i sirdi.

Vietos anestetiku perdozavimas gali sukelti priepuolius. Tai gali buti pavojinga gyvybei.

Kitos programos

Vietine anestezija taip pat gali buti naudojama diagnozuojant kai kurias letines ligas ir palengvinant skausma po operacijos.

Tyrimai parode, kad vietine anestezija gali buti naudinga negu opioidai, tokie kaip morfinas, skausmo po visa kelio sanario keitimo operacija valdyti.

2010 m. Turkijoje atlikto grauziku tyrimo rezultatai parode, kad vietiniai anestetikai gali palengvinti uzdegimines zarnu ligos simptomus.

Kiekvienas, kas skiria bet kokio tipo anestezija, turi buti tinkamai apmokytas ir kvalifikuotas.