lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Psichikos sveikatos sutrikimai, susije su smurtu seimoje

Naujajame JK tyrime nustatyta, kad smurto seimoje patirtis dazniau pasitaiko suaugusiuju, serganciu visu rusiu psichines sveikatos sutrikimais, nei gyventoju. Tyrejai is Londono Karaliskojo koledzo psichiatrijos instituto ir Bristolio universiteto teigia, kad ju isvados rodo, kad gydytojai turetu zinoti apie rysi ir uztikrinti, kad psichines sveikatos sutrikimu turintys pacientai butu saugomi nuo smurto seimoje ir butu gydomi tokios psichines sveikatos padariniai. piktnaudziavimas.
Jie raso apie savo isvadas gruodzio 26 d. Paskelbtame internetiniame zurnale PLoS ONE.
Tyrimas, paskelbtu duomenu sistemine apzvalga ir metaanalize yra "PROVIDE", 5 metu moksliniu tyrimu programa del smurto seimoje, kuria finansuoja Nacionalinis sveikatos tyrimu institutas (NIHR), dalis.
Ankstesni psichines sveikatos problemu ir smurto seimoje tyrimai rodo, kad pagrindinis demesys buvo skiriamas depresijai.

Siai naujajai apzvalgai ir analizei tyrejai surinko duomenis is 41 tyrimo visame pasaulyje, kad ivertintu vyru ir moteru, serganciu ivairaus pobudzio psichines sveikatos sutrikimais, kurie yra smurto seimoje aukos, paplitimas ir tikimybe.
Pavyzdziui, jie nustate, kad:

  • Palyginti su moterimis, neturinciomis psichines sveikatos sutrikimu, vertinant ju suaugusiuju gyvenima, depresijos sutrikimu turincios moterys buvo mazdaug 2,5 kartus dazniau sirges smurto seimoje aukomis (daznumas buvo 45,8%).

  • Moterims, turincioms nerimo sutrikimu, sis skaicius buvo daugiau kaip 3,5 karto, o paplitimo ivertis - 27,6 proc.

  • Moterys, kurioms pasireiske potrauminis streso sutrikimas (PTSS), tikimybe patirti smurta seimoje buvo 7 kartus didesne (daznumas yra 61,0%) nei moteru, neturinciu psichines sveikatos problemu.
Moterys, turincios kitu psichines sveikatos diagonones, pavyzdziui, valgymo sutrikimai, obsesinis kompulsinis sutrikimas (OCD), sizofrenija, bipolinis sutrikimas ir bendros psichines sveikatos problemos, taip pat dazniau sirgo patologija seimoje, palyginti su moterimis, neturinciomis psichines sveikatos diagnoziu.
Vyrams buvo panasus modelis. Palyginti su vyrais, neturinciais psichines sveikatos diagnoziu, visu amziaus grupiu vyrai, kurie turejo visu rusiu psichikos sutrikimu, taip pat dazniau sirgdavosi smurtu seimoje, isskyrus tai, kad paplitimo iverciai buvo daug mazesni nei moteru, ir tai rodo, kad vyrams yra daug maziau paplites pasikartojancio sunkaus seiminio smurto pries moteris priemimo pabaiga.
Vyresnysis autorius Louise Howard, Karaliaus psichiatrijos instituto profesorius, teigia, kad tyrimas nustato, kad vyrai ir moterys, turintys psichines sveikatos problemu, taip pat yra paaugliu piktnaudziavimo rizika, o tai reiskia:
"Irodymai rodo, kad vyksta du dalykai: smurtas seimoje daznai gali tapti patyrusiu psichines sveikatos problemas, o zmones su psichines sveikatos problemomis dazniau patiria seimini smurta".
"Psichikos sveikatos specialistai turi zinoti apie rysi tarp smurto seimoje ir psichines sveikatos problemu, taip pat uztikrinti, kad ju pacientai butu saugus nuo smurto seimoje ir butu gydomi del tokio piktnaudziavimo psichines sveikatos", - primygtinai ragina.
Pasauliniai skaiciavimai rodo, kad per visa ju gyvenima 15 ir 71 proc. Moteru patiria fizini ar seksualini smurta is partnerio.
Britu nusikaltimo tyrimo 2010-2011 m. Duomenimis, 27 proc. Moteru ir 17 proc. Vyru Jungtineje Karalysteje per savo gyvenima patiria piktnaudziavima is savo partnerio, o moterys dazniau patiria pakartotini ir sunku smurta nei vyrai.
Seiminio smurto apibrezimas JK turi keistis, taip pat bus itraukti 16 ir 17 metu zmones. Nuo 2013 m. Kovo men. Vidaus reikalu ministerija apibrezia smurta seimoje, nes:
"... bet koks incidentas ar veiksniai, susije su kontrole, priverstiniu ar gresmingu elgesiu, prievarta ar piktnaudziavimu 16 metu ar vyresniems asmenims, kurie yra arba buvo artimieji partneriai ar seimos nariai, nepaisant lyties ar seksualumo. Tai gali apimti, bet neapsiriboja: , psichologini, fizini, seksualini, finansini ar emocini prievarta ".
Bristolio socialines ir bendruomenines medicinos mokyklos profesoriaus ir PROVIDE vyriausiasis tyrejas bendrai autorius Gene Federas sako:
"Mes tikimes, kad si perziura atkreips demesi i psichines sveikatos poreikius, isgyvenusius seimos smurta, ir primins bendrosios praktikos gydytojus ir psichines sveikatos tarnybas, kuriu patirtis del smurto seimoje gali atsispindeti psichines sveikatos problemu pristatymui".
Autoriai taip pat reikalauja atlikti daugiau tyrimu, susijusiu su psichiniu sutrikimu turinciais zmonemis, siekiant nustatyti, kokiais budais jie gali buti laikomi piktnaudziavimu seimoje. Tokios isvados, pavyzdziui, galetu padeti kurti geresnes sveikatos prieziuros paslaugas.
2011 m. Federas kartu su straipsniu paskelbe "Lancet" kad gydytojai ir slaugytojai, kurie yra apmokyti paprasyti pacientu apie smurta seimoje ir kaip lengvai juos nukreipti i advokatu organizacijas, yra 22 kartus dazniau uzsirase moteru, serganciu piktnaudziavimu namuose, persekiojima, palyginti su tomis, kuriose nera mokymu.
Parase Catharine Paddock, PhD

Del kontaktiniu lesiu naudotoju akiu mikrobio pokyciu gali padideti infekcijos

Del kontaktiniu lesiu naudotoju akiu mikrobio pokyciu gali padideti infekcijos

Kontaktiniu lesiu nesejai - kada nors susimastete, kodel jums labiau tiketina patirti akiu infekcijas nei jusu kontaktiniai asmenys, maziau draugu? Tyrejai is Niujorko medicinos centro NYU Langone mane, kad jie galejo rasti atsakyma tyrime, kuriame buvo naudojami auksto tikslumo genetiniai tyrimai zmogaus mikrobiomu zemelapiams parinkti. Tyrime nustatyta, kad kontaktiniu lesiu naudotoju akiu mikrobiomas kompozicijoje yra labiau panasus i ju odos mikrobioma nei akiu mikrobioze ne lesiu naudotojams.

(Health)

Maisto pakavimo chemikalai "gali buti zalingi zmoniu sveikatai"

Maisto pakavimo chemikalai "gali buti zalingi zmoniu sveikatai"

Daugelis sintetiniu cheminiu medziagu, naudojamu maisto produktu pakavimui ir laikymui, gali is jo patekti, galinti pakenkti musu ilgalaikei sveikatai, teigia aplinkosaugos mokslininkai zurnale, paskelbtuose "Epidemiologijos ir bendruomenes sveikatos" zurnale. Nors kai kurios is siu cheminiu medziagu yra reguliuojamos, zmones su jais susiduria beveik kasdien per supakuotus arba perdirbtus maisto produktus.

(Health)