Nevalingas maistas gali jus sudrausti, bet jis taip pat gali pasveikinti

Mindless eating nurodo knyga, kuria parase profesorius Brianas Wansinkas "Mindless valgymas: kodel mes valgome daugiau nei mes manome". Pagal jo knyga, maisto psichologija ir maisto aplinka turi itakos kada ir kiek mes valgome. Jo knyga pagrista eksperimentais laboratorijose, restoranuose, zmoniu namuose, diners, prekybos centruose ir kino teatruose. Jo apdovanojima laimejusia knyga minejo Nacionaline kovos su nutukimu 2006 m.
Terminas beprasmiskas valgymas nurodo moksliniu tyrimu rezultatus, kurie parode, kad zmones kasdien priima beveik 20 kartu daugiau sprendimu del maisto, negu jie supranta - kasdien mazdaug 250 sprendimu. Del to mes lengvai varomes mazomis signalizacijomis aplink mus, pvz., Seima, draugais, paketais, pavadinimais, etikeciu zibintais, spalvomis, kvapais, formomis, atstumais, talpyklomis, spintelemis ir blasko.
Mindless Eating rodo, kad didele musu alkio dalis yra psichologiskai pagrista. Mes kalibruojami pakankamai gerai, kad zinotume, kada esame pilni. Tiesa sakant, mes daznai nezinome, kada mes esame alkani.
Wansink sako, kad musu akys is tikruju nustato, kiek mes valgome. Wansink ir Kornelio universiteto komanda nusprende issiaiskinti, ar jo prielaida buvo teisinga. Jie dirbo su dviem savanoriu grupemis:

• "Endless bowl group" - dalyviai valge is dubenelio, kuris automatiskai papildomas is apacios. Dalyviai nezinojo, kad tai vyksta.
• Normalioji dubenelio grupe - dalyviai valge is dubenelio, kuris nebuvo automatiskai pildomas. Kai jie valge, jie mate, kad ant dubenelio liko maziau maisto.

Tie, kurie gyvena begalineje dubenelio grupeje, valge 73% daugiau maisto, kol jie mane, kad jie buvo uzpildyti, palyginti su normalaus dubenelio grupe. Tai patvirtino Wansinko hipoteze - kad jusu akys yra pagrindiniai veiksniai nustatant, kai manome, kad mes esame pilni.
Wansink sako, kad beprasmiska valgyti gali sukelti nesveiku iprociu ir svorio padidejima. Taciau beprasmiskas valgymas taip pat gali buti naudojamas jusu labui, kad jusu iprociai taptu sveikesni. Galite gauti mazesnes lekstes ir dubenis ir sumazinti, kiek kartu ieskote nesveiku uzkandziu, nesvarbu, ar jie neuzdengtu ju ar neapsaugotu. Galite pervezti sveikesnius maisto produktus i akis lygyje saldytuve arba sandeliuose. Maista galima valgyti virtuveje, o ne pries televizoriu.
Wansinkas, kuris pristate savo isvadas kasmetineje Amerikos psichologu asociacijos konferencijoje, sake:

"Dauguma is musu per daug chaoso eina musu gyvenime, kad samoningai sutelktume demesi i kiekviena ikanda, kuri mes valgome, ir paklauskite saves, jei mes esame pilni. Paslaptis yra pakeisti aplinka, kad ji veiktu jums, o ne pries jus."

Netgi sviezia ir pasenusia kukuruzu suvartojima daro itaka konteineriu dydis. Kitu eksperimentu, kuriame dalyvavo 168 zmones, isvyke i kino teatra, dalyviams buvo suteiktas sviezios ar pasenes kukuruzas skirtingo dydzio konteineriams. Tie, kuriems buvo itin dideles talpos, valge 45% daugiau sviezios kukuruzu nei tos, kuriu sudetyje yra sviezios kukuruzu didelese talpyklose. Taciau pasenusiu kukuruzu valgyklu, kurie valge is ypatingai dideliu konteineriu, valge 34% daugiau nei tie, kurie valge svieziu kukuruzu is dideliu konteineriu.

Wansinkas sake, kad zmones nesupranta, kad jie tai daro. Jis pasake, kad tas pats pasakytina ir apie alkoholio vartojima. Jei turite du stiklines tokio paties dydzio, bet vienas yra trumpas ir platus, o kitas yra ilgas ir plonas, zmones i trumpesnius lygius ipilo 37% daugiau gerimu.
"Wansink" teigia, kad tikrai pageidautina galvoti, kad dietininkai zinotu, kada jie yra uzpildyti, ir sustoti pries valgydami per daug.
Wansink sake:

"Sios paprastos strategijos yra labiau tiketina, kad bus sekmingesne nei vien tik gebejimas valdyti. Jusu aplinka lengviau pakeisti, nei pakeisti savo mintis."

Parase Christian Nordqvist