MIT tyrimai: nepakankamumo kalbos privalumas

Dauguma mano, kad kalba keitesi taip, kad zmones galetu keistis informacija, taciau kalbininkai ir kiti komunikacijos studentai jau seniai svarste, kodel kalba vystesi. Zymus kalbininkai, tarp ju ir MIT Noamas Chomskyas, diskutavo, kad si kalba is tiesu yra blogai suplanuota bendravimui, ir teigia, kad tai tik salutinis produktas, kuris gali buti sukurtas del kitu priezasciu, galbut ir del musu paciu privaciu minciu strukturizavimo.
Kaip irodymas ju teorijai, sie kalbininkai pabrezia tai, kad kalba yra dviprasmiska. Jie tvirtina, kad sistemoje, kuri yra optimizuota perduodant informacija tarp garsiakalbio ir klausytojo, kiekvienas zodis turetu tik viena reiksme, kad butu isvengta painiavos ar nesusipratimu. Tyrime, paskelbtame zurnale Pazinimas MIT kognityviniu mokslininku komanda dabar pakele kalbininku hipoteze su nauja teorija, kuri teigia, kad dviprasmiskumas is tiesu daro kalba daugiau efektyvus, nes tai leidzia pakartotinai naudoti trumpus, efektyvius garsus, kuriuos klausytojai gali lengvai atskirti priklausomai nuo konteksto.
Vyresnysis tyrimo autorius Tedas Gibsonas, MIT kognityvinio mokslo profesorius sako:

"Ivairus zmones teige, kad si dviprasmybe yra komunikacijos problema. Taciau kai mes suprantame, kad kontekstas nesutampa, tada dviprasmybe nera problema - tai ka jus galite pasinaudoti, nes galite lengvai panaudoti [zodzius] skirtinguose kontekstuose vel. "

Pvz., Zodis "Mean" yra gana ironiskas dviprasmiskumo pavyzdys, nes jis akivaizdziai gali reiksti kazka parodyti ir reiksti, taciau jis taip pat gali reiksti ketinima ar tiksla, pavyzdziui, "as norejau eiti i parduotuve" . Tai gali buti kitas kazkas ar kazkas izeidziancio ar nemalonaus zodis, taip pat nurodant "matematini vidurki", o zodzio pabaigoje pridejus zodi "s", apibrezimas dar labiau ivairesnis, pavyzdziui, "a reiskia "pabaiga" reiskia priemone ar metoda ar finansu valdyma, kaip "gyventi savomis priemonemis".
Atsizvelgiant i visus siuos skirtingus apibrezimus, pazodziui niekas, kuris meistras anglu kalba, supainioja, kai klauso zodzio "reiskia". Priezastis ta, kad skirtingi zodzio jausmai buna labai skirtinguose kontekstuose, o tai leidzia klausytojams suprasti jo reiksme beveik automatiskai.
Mokslininkai mano, kad paprastesni kalbos apdorojimo sistemu zodziai greiciausiai egzistuoja del sios neatitikimo konteksto galios, o tai gali apriboti kalbu dviprasmiskuma pakartotinai naudoti zodzius.
Remiantis ankstesniais tyrimais ir pastabomis, jie teigia, kad zodziai, kuriuose yra maziau skiemenu, dazniausiai ir paprasciausiai kalba turi tureti daugiausia prasmiu.
Istyrus ju teorija, tyrejai atliko korpuso tyrimus olandu, anglu ir vokieciu kalbomis. Korpuso studija yra kalbos studija, pagrista "realiojo gyvenimo" kalbos pavyzdziais, kurie saugomi korporos (arba korpusai), t. y. kompiuterizuotos duomenu bazes, sukurtos lingvistiniams tyrimams.

Ju teorija, kad dazniau pasitaikantys trumpesni zodziai, atitinkantys kalbos tipiskus garso modelius, paprastai yra dviprasmiski, buvo patvirtinti, palyginus kai kurias zodziu savybes su ju reiksmiu skaiciumi. Jie pastebejo, kad tendencijos buvo statistiskai reiksmingos visose trijose kalbose.
Norint suvokti, kodel dviprasmybe kalba labiau, o ne maziau efektyvi, reikia istirti konkuruojancius garsiakalbio ir klausytojo norus. Kadangi kalbetojas nori kiek imanoma kuo labiau isklausyti klausytoja kuo maziau zodziu, klausytojas siekia issamiai ir konkreciai suvokti, ka kalbetojas bando perduoti. Taciau, kaip jau minejo mokslininkai, "pazintine kaina yra pigiau", jei klausytojas is pokalbio konteksto iveda tam tikrus dalykus, o ne kalbetojas turi praleisti daugiau laiko ilgesniems ir issamesniems aprasymams.
Rezultatas - tai sistema, kuri lieka dviprasmiskumo, panaudojus "lengviausius" zodzius. Piantadosi teigia, kad, kai atsizvelgiama i konteksta, tampa aisku, kad "dviprasmybe yra tai, ko jums reikia komunikacijos sistemoje".

Pasekmes kompiuteriu mokslui

Pasak mokslininku, ju statistinis pobudis rodo tendencija lingvistikos srityje, kuri vis labiau pradeda priklausyti nuo informacijos teorijos ir kiekybiniu metodu.

Gibsonas teigia, kad "dabar kompiuteriu mokslo itaka lingvistikoje yra labai didele", ir priduria, kad naturalios kalbos apdorojimas (NLP) yra pagrindinis tu asmenu, kurie dirba dvieju sriciu sankirtoje, tikslas.
Piantadosi pabrezia, kad naturalios kalbos dviprasmiskumas NLP kurejams kelia milzinisku issukiu, sakydamas:

"Dvigubumas yra tik naudingas mums [kaip zmonems], nes mes turime siuos tikrai sudetingus kognityvinius mechanizmus, kad butu isvengta abejoniu. Is tiesu sunku issiaiskinti, kokie yra tie duomenys ar netgi tam tikra aproksimacija, kuria galetumete panaudoti kompiuteriui. "

Taciau, kaip pazymejo Gibsonas, kompiuteriu mokslininkai jau seniai zinojo apie sia problema ir nors naujasis tyrimas siulo geresni teorini ir evoliucini paaiskinima, kodel egzistuoja dviprasmybe, tai: "Is esmes, jei turite savo kalbos kalba ivesties ar isvesties, jus esate istrige, kad reikalingas kontekstas ", - jis vis dar egzistuoja.
Parase Petra Rattue