Daugiau pinigu daugiau problemu; Depresija aukstyn turtingesnese tautose

Daugiau pinigu daugiau problemu. Depresijos kursai yra daug didesni salyse, kuriose bendras pajamu lygis yra didesnis. Apie 121 milijona zmoniu pasaulyje yra depresija, kuri gali pakenkti zmoniu gyvenimo kokybei, darant itaka ju gebejimui dirbti ir formuoti santykius. Sunki depresija gali sukelti savizudybe ir kasmet sukelia 850 000 mirciu.
Jungtinese Amerikos Valstijose, Prancuzijoje, Nyderlanduose ir Indijoje didziausias depresijos lygis buvo 30% visame pasaulyje, o Kinijoje maziausia didziausia depresija buvo 12%.
Evelyn Bromet is Niujorko valstybinio universiteto "Stony Brook" komentuoja:

"Mes parodeme, kad depresija yra didele visuomenes sveikatos problema visuose pasaulio regionuose ir yra glaudziai susijusi su socialinemis salygomis. Supratimas apie depresijos modelius ir priezastys gali padeti pasaulinems iniciatyvoms sumazinti depresijos poveiki asmeniniam gyvenimui ir mazinti nasta visuomenei ".

Didesnes pajamos gali buti susijusios su daugiau darbo valandu ir sumazejusia gyvenimo kokybe pagal tyrimus. Issamus interviu su daugiau nei 89 000 zmoniu is 18 tautu parode, kad 15% zmoniu, turinciu didele pajamu sali, visa savo gyvenima gali tureti depresija, palyginti su 11% tu, kurie gyvena mazose ar vidutines pajamas gaunanciose salyse.
Be to, vidutine amziaus pradzioje depresija buvo beveik dvejus metus jaunesne mazas pajamas gaunanciose salyse, o moterys buvo dvigubai dazniau nei vyrai, sergantiems depresija. Pagrindinis sio reiskinio veiksnys buvo partnerio praradimas del mirties, santuokos nutraukimo ar atsiskyrimo.

Siuo metu yra daugybe zmoniu, neturinciu darbo. Taciau, galu gale, tai nera pats blogiausias dalykas. Atskiro tyrimo duomenimis, jusu sveikata yra tiesiogiai susijusi su jusu laimemis, o tuscia uzduotis, kurios vercia jus riesutus, gali buti prastesnes jusu sveikatai nei visai nedirbti.
Buvo atliktas tyrimas del australu, kurie, zinoma, turi geriausia gyvenimo kokybes bala planetoje. Tyrejai istyre daugiau nei 7000 darbingo amziaus zmoniu duomenis Australijoje ir nenuostabu, kad tie, kurie buvo bedarbiai, apskritai turejo blogesne psichine sveikata nei darbuotojai. Taciau tyrimo autoriai taip pat nustate, kad blogai apmokamu, blogai remiamu ar trumpalaikiu darbo vietu psichine sveikata gali buti tokia bloga ar net blogesne nei bedarbiu.
Tyrimo autoriai raso:

"Pirmoji darbo politika grindziama ideja, kad bet kuris darbas yra geresnis nei niekas, nes darbas skatina ekonomini ir asmenini gerove. Psichosocialine darbo kokybe yra pagrindinis veiksnys, i kuri reikia atsizvelgti kuriant ir igyvendinant uzimtumo ir geroves politika."

Laikui begant, psichine sveikata smuko tiems asmenims, kurie dirba tusciajame darbe, arba tuos, kuriuos jie nekente, eidami is namu. Mokslininkai nustate tiesiogine nepalankiu darbo salygu ir psichines sveikatos priezasciu sasaja su kiekvienu papildomu neigiamu darbo aspektu, mazinanciu asmens psichines sveikatos rodiklius.
Bedarbiams del darbo kokybes nustatymo nauda sveikatai priklause nuo darbo kokybes. Aukstos kokybes darbas po to, kai buvo bedarbis, padidino psichine sveikata vidutiniskai is triju punktu, taciau del prastos kokybes darbo sumazejo penkiu tasku.
Saltiniai: BioMed Central Medicine ir The British Medical Journal
Parase Sy Kraft