Muzika, instrumentais pagrista terapija Lengva Vaiku vezio skausmas

Remiantis nauja analize, muzika ir instrumentais pagrista terapija turi neitiketina poveiki veziu serganciu pacientu skausmui, nuotaikai ir tam tikriems gyvybiskai svarbiems pozymiams, tokiems kaip kraujospudis. Tai gali paskatinti papildyti iprasta gydymo praktika ir papildyti vien tik vaistu dozes.
Sis tyrimas vede Drexelio universiteto Filadelfijos, Pensilvanijos kurybiniu menu gydymo docenta Joke Bradt, Ph.D. Bradt ir jos kolegos sugrizo ir istyre 30 tyrimu, kuriuose dalyvavo 1891 suaugusiesiems ir vaikams, sergantiems veziu. 17 tyrimu metu zmones klausesi irasytos muzikos. Likusiu studiju dalyviai dalyvavo ivairiuose gido muzikos terapijos metoduose, kurie kai kuriais atvejais buvo dainuoti, groti pianinu ar kurti ritmas kartu su terapeutu.
Matuojant taikant klausimynus, tiek sesijos su muzikos terapija, tiek prerekuotu muzika sumazino pacientu nerimo lygi ir pagerino gyvenimo kokybe, geriau nei standartiniai gydymo budai. Muzikos terapija taip pat pagerino skausma ir nuotaika, taip pat kraujospudi, sirdi ir kvepavimo dazni.
Bradt teige:

"Esu tvirtai isitikines, kad muzikos grozis gali pakenkti pacientams ir ju artimiems zmonems ir gali juos ikvepti".

Desimtmecius ir kartas mokslininkai studijavo muzikos terapija kaip gydyma ivairiausioms letinems, skausmoms ir emociskai slegiancioms ligoms, iskaitant vezi.
Na, tai puiku, bet reggae dirba geriau nei klasikine muzika? Bradtas teigia, kad nera pakankamai irodymu, kaip nustatyti, kokio tipo muzikos isikisimas buvo veiksmingiausias, taciau muzikos terapija greiciausiai bus labiausiai sekminga, kai jos bus pritaikytos zmonems pagal ju muzikines skoni ir ju gebejima dalyvauti tikrojo muzikos kurimo procese.
Pacientams buvo suteikta galimybe rinktis is keliu skirtingu zanru (naujos amziaus, klasikines, roko, salies). Pasak Bradto, kas vienam zmogui budingas, gali priklausyti nuo jo skonio ir fono.
Monrealio McGillo universiteto pazintinis neurologas Robert Zatorre, Ph.D., tesia:

"Ilga laika buvo zinoma, kad muzika gali tureti itakos nuotaikai. Todel buna lopsiu, skirtu nusiraminti kudikius."

Pastaruoju metu buvo susidometa nemaza dalimi palukanu, nes vaikai nuo gimimo yra "laidinio garso" - arba, konkreciau, laidai, skirti muzikai. Yra tam tikros nervines jungtys, kurios yra sukurtos, kai vaikas klausosi bet kokios muzikos, instrumentinio ar vokalo. Sios jungtys, matyt, nera padarytos jokiu kitu budu ir gali buti atliekamos tik ankstyvuoju metu. Kai kurie mokslininkai tiki, kad sis nervinis "laidu" naudojimas gali buti naudojamas tam tikra prasme, pvz., Vizualiai ar zodine prasme. Kuo daugiau jungciu daroma, tuo daugiau galimybiu smegenyse bus atidarytos naudoti. Buvo padaryta isvada, kad kuo anksciau ivesta muzika, tuo didesne mokymosi galimybe.
Zatorre priduria:

"Kainos, susijusios su muzika, yra labai mazos, palyginti su kitomis intervencijomis. Kaip tai gerai, pasakykite, palyginti su narkotikais, tai kitas klausimas, bet salutinis poveikis yra labai mazas. Blogiausias dalykas, kuris gali atsitikti [kai] kas nors ne Tokia muzika yra ta, kad gali ja isjungti. "

Vis delto, kadangi siuose tyrimuose ismatuojami rezultatai yra tokie subjektyvus, reikes atlikti papildomus tyrimus, kad patvirtintu, jog be muzikos veiksniai neturi itakos rezultatams.
Parase Sy Kraft