Kas yra neurologija?

Turinys

1. Apzvalga
2. Kodel tai svarbu?
3. Istorija
4. Pagrindiniai filialai
5. Tapti neurologo specialistu

Neurologai sutelkti demesi i smegenis ir jo itaka elgesiui ir pazinimo funkcijoms ar zmonems.

Jie taip pat tiria, kas atsitinka nervu sistemai, kai zmones turi neurologinius, psichiatrinius ir neurodevelopmental sutrikimus.

Neurologas gali specializuotis ivairiose srityse, nuo neuroanatomijos iki neuropsichologijos. Moksliniai tyrimai sioje srityje gali pagerinti musu supratima apie smegenis ir kuna, kaip jie veikia, ir i ju sveikatos problemas.

Apzvalga

Neurologija orientuota i nervu sistema, kuri turi itakos kiekvienai kuno daliai ir protui.

Neuromokslas yra tarpdisciplininis mokslas, kuris glaudziai bendradarbiauja su kitomis disciplinomis, tokiomis kaip matematika, lingvistika, inzinerija, informatika, chemija, filosofija, psichologija ir medicina.

Neurologai tyrineja nervu sistemos lastelinius, funkcinius, elgsenos, evoliucinius, skaiciavimo, molekulinius, lastelinius ir medicininius aspektus. Yra ivairiu sriciu, kuriose daugiausia demesio skiriama ivairiems aspektams, taciau jie daznai sutampa.

Tyrejai gali ieskoti smegenu veiklos zmonems, turintiems tokiu negalavimu kaip Alzheimerio liga. Naudojami irankiai apima MR skenavima ir kompiuterinius 3-D modelius. Jie gali atlikti eksperimentus naudojant lasteliu ir audiniu meginius.

Isvados gali paskatinti nauju vaistu kurima. Kai kurie neurologai dalyvauja gydant pacientus.

Kodel svarbu neurologija?

Neirozinatnija veikia daugeli, jei ne visu, zmogaus funkciju, taciau taip pat padeda geriau suprasti ivairias bendras salygas.

Jie apima:

• Dauno sindromas
• autizmo spektro sutrikimai (ASD)
• ADHD
• priklausomybe
• sizofrenija
• Parkinsono liga
• smegenu augliai
• epilepsija
• insulto poveikis, pavyzdziui, kalbos praradimas
• imunines sistemos sutrikimai, pvz., issetine skleroze

Geresnis neurologiniu veiksniu supratimas gali padeti kurti vaistus ir kitas strategijas siu ir daugelio kitu sveikatos problemu gydymui ir prevencijai.

Istorija

Pastaraisiais desimtmeciais mokslininkai padare dideliu atradimu apie neuronus, smegenis ir centrine nervu sistema.

Senoves egiptieciai mane, kad intelekto vieta yra sirdyje. Del sio isitikinimo, per mumifikacijos procesa jie pasalins smegenis, o paliks sirdi kune.

Senoves graikai buvo vieni pirmuju zmoniu, kurie mokesi smegenyse. Jie bande suprasti smegenu vaidmeni ir tai, kaip jis veike, ir paaiskinti nervu sistemos sutrikimus.

Pasak "Scientific American" straipsnio, graiku filosofas Aristotelis teige, kad smegenys yra kraujo ausinimo mechanizmas.

Pierre Paul Broca (1824-1880) buvo prancuzu gydytojas, chirurgas ir anatomas. Jis dirbo su smegenu pazeidimu serganciais pacientais. Jis padare isvada, kad skirtingi smegenu regionai buvo itraukti i specifines funkcijas.

Smegenu dalis, zinoma kaip "Broca" sritis, yra atsakinga uz kai kurias kalbas ir kitas funkcijas. Sio plocio pazeidimas insulto metu gali sukelti Brocos afazija, kai asmuo nebegali pateikti tikslios ar nuoseklios kalbos.

19 amziuje Vokietijos gydytojas ir fizikas von Hemholtz ismatavo greiti, kuriuo nervines lasteles sukure elektrinius impulsus.

1873 m. Italijos gydytojas, patologas ir mokslininkas Gamillo Golgi naudojo sidabro chromato druska, kad suzinotu, kokie buvo neuronai.

XX a. Pradzioje Ispanijos patologas, histologas ir neurologas Santiago Ramón y Cajal teige, kad neuronai yra nepriklausomi nervu lasteliu vienetai.

1906 m. Golgi ir Cajalis drauge gavo Nobelio premija fiziologijos ar medicinos srityje uz ju darba ir neuronu suskirstyma i smegenis.

Nuo 1950 m. Siuolaikines neurologijos moksliniai tyrimai ir praktika padare dideliu pastangu, del kuriu atsiranda insultas, sirdies ir kraujagysliu ligos, issetine skleroze (MS) ir kitos salygos.

Moksliniai pokyciai leido neurologams tyrineti nervu sistemos struktura, funkcijas, vystymasi, sutrikimus ir budus, kaip ji pakeisti.

Pagrindiniai filialai

Neuroimaging apima MRR skenavima ir kitas vaizdo technologijas, kurios gali parodyti, kas vyksta smegenyse.

Kai kurios pagrindines neurologijos sritys gali buti is esmes suskirstytos i sias disciplinas:

Affective neuroscience: Tyrimai rodo, kaip neuronai elgiasi emociju atzvilgiu.

Elgesio neurologija: Tai tyrimas, kaip smegenys veikia elgesi.

Klinikine neurologija: Medicinos specialistai, tokie kaip neurologai ir psichiatrai, nagrineja nervu sistemos sutrikimus is pagrindiniu neurologijos isvadu, kad galetu rasti budu, kaip juos gydyti ir isvengti. Jie taip pat iesko budu, kaip atkurti tuos, kurie patyre neurologine zala. Klinikiniai neurologai mano psichines ligas kaip smegenu sutrikimus.

Kognityvine neurologija: Tai rodo, kaip smegenys formuoja ir kontroliuoja mintis ir nervu veiksnius, kurie yra siu procesu pagrindas. Tyrimo metu mokslininkai vertina smegenu veikla, kai zmones atlieka uzduotis. Sis laukas sujungia neurologija su psichologijos ir psichiatrijos pazinimo mokslais.

Kompiuterine neurologija: Mokslininkai bando suprasti, kaip apskaiciuojami smegenys. Jie naudojasi kompiuteriais, kad imituotu ir modeliotu smegenu funkcijas, taikytu matematikos, fizikos ir kitu skaiciavimo sriciu metodus smegenu funkcijai tyrineti.

Kulturine neurologija: Siame lauke nagrinejama kulturiniu veiksniu saveika ir yra genomo, nervu ir psichologiniai procesai.Tai yra nauja disciplina, kuri gali paaiskinti skirtingu gyventoju sveikatos prieziuros priemoniu skirtumus. Isvados taip pat gali padeti mokslininkams projektuojant eksperimentus isvengti kulturinio saliskumo.

Vystymosi neurologija: Tai rodo, kaip smegenys ir nervu sistema auga ir keiciasi, nuo susiformavimo iki pilnametystes. Surinkta informacija padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip vystosi ir vystosi neurologines sistemos. Tai leidzia jiems apibudinti ir suprasti ivairius vystymosi sutrikimus. Taip pat pateikiami patarimai, kaip ir kada neurologiniai audiniai atsinaujina.

Molekuline ir lasteline neurologija: Mokslininkai ziuri i atskiru molekuliu, genu ir baltymu vaidmeni nervu ir nervu sistemos funkcionavime molekuliu ir lasteliu lygiu.

Neuroinzinerija: Mokslininkai naudojasi inzineriniais metodais, kad geriau suprastu, pakeistu, atkurtu ar tobulintu nervines sistemas.

Neuroformizacija: Tai medicinos vaizdavimo srityje, kuri sutelkia demesi i smegenis. Neuroformizavimas naudojamas ligu diagnozavimui ir smegenu sveikatos vertinimui. Jis taip pat gali buti naudingas smegenu tyrimui, kaip tai veikia, ir kaip skirtinga veikla veikia smegenis.

Neuroinformatika: Si sritis apima kompiuteriu mokslininku ir neurologu bendradarbiavima. Ekspertai parengia veiksmingus duomenu rinkimo, analizavimo, bendrinimo ir skelbimo budus.

Neurolingvistine: Specialistai tiria, kaip smegenys leidzia mums igyti, saugoti, suprasti ir isreiksti kalba. Jis padeda logotipo specialistams parengti strategijas, skirtas padeti vaikams, turintiems kalbos problemu, arba zmonems, kurie nori atkurti savo kalba po, pavyzdziui, insulto.

Neurofiziologija: Tai rodo, kaip smegenys ir jo funkcijos yra susijusios su skirtingomis kuno dalimis ir nervu sistemos vaidmeniu, nuo paciu lytiniu organu daliu iki viso organo. Tai padeda mokslininkams suvokti, kaip veikia zmogaus mintis ir pateikia izvalgas apie nervu sistemos sutrikimus.

Tapti neurologo specialistu

Neirozinatnija yra nauja ir svarbi sritis, turintis itakos kiekvienam zmogaus judejimo, mastymo ir elgesio aspektui. 2007 m. Buvo nustatyta, kad manoma, kad nenormalios neurologines salygos veikia iki 1 milijardo zmoniu visame pasaulyje.

Zmones, kurie prisijungia prie sios profesijos, turi dometis mokslu ir matematika. Daugelis neurologu pradeda mokytis, baigdami bakalauro laipsni neurologijoje, pries tai sekdamas doktoranturos studijas.

Tie, kurie nori atlikti klinikini darba ir gydyti pacientus, taip pat privalo pirmiausia mokytis kaip medicinos gydytojai (MD) ir baigti medicinine bukle. Jie taip pat turi islaikyti Jungtiniu Amerikos Valstiju medicinos licencijavimo egzamina.

Tada jie gali igyti postdocentrine stipendija, pavyzdziui, laboratorijoje, noredami testi mokyma pries pradedami kreiptis del darbo.

Remiantis Jungtiniu Valstiju darbo statistikos biuro duomenimis, vidutine metine medicinos mokslininko, iskaitant neurologu mokslininkus, atlyginimas 2016 m. Buvo 80 530 JAV doleriu. Atlyginimai svyravo nuo mazo dydzio 57 000 JAV doleriu iki didziausio 116 840 JAV doleriu.