Naujas algoritmas padeda neurologiniams sutrikimams pacientams vaikscioti naturaliai

Milijonai zmoniu negali perkelti savo galuniu del neurologinio sutrikimo ar patirtos traumos. Taciau naujai sukurtas algoritmas, kuris kartu su robotu pagalba reabilitacijai gali padeti pacientams, kuriems buvo insultas ar nugaros smegenu pazeidimas, naturaliai pasivaikscioti.
Netrukus vezimeliams nebebus reikalinga; nauji tyrimai leidzia pacientams, sergantiems neurologiniais sutrikimais, vaikscioti vel.

Jungtinese Amerikos Valstijose kasmet yra apie 17 000 nauju nugaros smegenu pazeidimo atveju. Is ju 20 proc. Sukelia pilna parapleja (koju paralyzius ir apatine kuno puse), o daugiau kaip 13 proc. - tetraplegija (visu keturiu galuniu paralyzius).

Taciau SCI nera vienintele priezastis, kodel zmones susiduria su tokia negalia. Insultas, issetine skleroze, smegenu paralyzius ir daugybe kitu neurologiniu sutrikimu gali sukelti paralyziu. Is tiesu neseniai atliktame tyrime nustatyta, kad Jungtinese Amerikos Valstijose beveik 5,4 milijono zmoniu gyvena su paralyziu, o insultas yra pagrindine sios negalios priezastis.

Dabar mokslininkai is nacionalinio École Polytechnique Fédérale de Lausanne (EPFL) moksliniu tyrimu robotu kompetencijos centro ir Lausanne universitetines ligonines Sveicarijoje sukure novatoriska technologija, kuri gali padeti siems pacientams susigrazinti savo judejimo igudzius.

Mokslininkai pasiule algoritma, kuris padetu robotu dirzams palengvinti pacientu judejima, taip leidziant jiems judeti naturaliai.

Naujas tyrimas buvo paskelbtas zurnale Mokslas Translational Medicine, ir pirmasis tyrimo autorius yra Jean-Baptiste Mignardot.

Padeti zmonems vel vaikscioti

Dabartines reabilitacijos technologijos zmonems su motorine negalia del SCI ar insulto apima vaiksciojima begimo takeliu, o virsutini liemeni palaiko aparatas. Taciau esamos technologijos yra pernelyg grieztos arba neleidzia pacientams judeti naturaliai visomis kryptimis.

Kaip paaiskina naujojo tyrimo autoriai, lokomotyvu reabilitacijos issukis padeda nervinei sistemai "is naujo isnaudoti" tinkamus judesius. Tai sunku del raumens mases nuostoliu pacientams, taip pat neurologiniams laidams, kurie "pamirso" teisinga padeti.

Proverzis technologija leidzia bendrauti ALS velyvo etapo metuPacientai su velyvuoju motoriniu neuronu liga daznai negali veiksmingai bendrauti. Taciau mokslininkai nustate buda, kaip sie pacientai galetu tai padaryti.Skaityti dabar

Siekiant iveikti sias kliutis ir skatinti naturalu vaiksciojima, Mignardot ir jo kolegos sukure algoritma, kuris koordinuoja robotu reabilitacijos dirzus. Grupe isbande algoritma daugiau nei 30 pacientu. "Sumanus pasivaiksciojimas" zymiai ir is karto pagerino pacientu judruma.

Si mobili pakaba, kuri pritvirtinta prie lubu, leidzia pacientams vaikscioti. Sis vaizdo irasas rodo, kaip tai veikia:

Be to, po vienos valandos trukmes treniruotes su dirzais ir algoritmu penkiu pacientu "nepakankamas pesciuju gebejimas" gerokai pagerejo. Priesingai, 1 valanda iprastu begimo takeliu nepagerino eisenos.

Tyrejai sukure vadinamaji gravitacijos pagalbos algoritma, atidziai stebedami pacientu judesius ir atsizvelgdami i tokius parametrus kaip "koju judejimas, vaiksciojimo ilgis ir raumenu aktyvumas".

Kaip autoriai paaiskina, remiantis siais matavimais, algoritmas identifikuoja jegas, kurios turi buti pritaikytos virsutinei kuno pusei, kad butu galima naturaliai vaikscioti.

Intelektualiojo pasivaiksciojimo pagalba yra naujoviska kuno svorio palaikymo sistema, nes ji sugeba atsilaikyti nuo gravitacijos jegos ir stumti pacienta atgal ir pirmyn, i kaire ir i desine, arba daugiau is siu krypciu vienu metu, kuri atkuria naturalu eisena ir judejimas, kuri pacientai turi kasdieniame gyvenime.

EPFL ir Lausanne universitetines ligonines neurologas Grégoire Courtine komentuoja isvadu svarba: "Tikiuosi, kad si platforma atliks svarbu vaidmeni atstatant vaiksciojima zmonems su neurologiniais sutrikimais".

"Tai protinga, atsargi ir veiksminga pagalba, kuri pades daugelio neurologiniu sutrikimu turinciu asmenu reabilitacijai".

Prof. Jocelyne Bloch, Neurochirurgijos klinika, Lausanne universitetine ligonine