Naujas bezdzioniu tyrimas rodo, kad kaloriju apribojimas skatina ilgaamziskuma

Naujausi 25 metu tyrimo, paskelbto 2006 m., Isvados "Nature Communications" kad bezdziones, kuriu dieta yra ribojama kaloriju, ilgiau gyvena ir su amziumi susijusios ligos sumazeja, lyginant su bendraamziais, kuriems leidziama valgyti tai, ko jie nori.

Tyrimas, kuris 1989 m. Prasidejo Viskonsino-Madisono universitete (UW), yra vienas is dvieju ilgalaikiu JAV moksliniu tyrimu projektu, nagrinejanciu kaloriju apribojimus nezmoginiams primatams.

Nenuostabu, kad sie naujausi Viskonsino tyrimo rezultatai priestarauja kito projekto - vienodai ilgai atlikto Nacionalinio senejimo instituto (NIA) - tyrimo, kuriame nenustatyta jokio skirtumo tarp islikusiu kontroliniu ir kaloriju turinciu bezdzioniu.

Rastu Gamta 2012 m. rugpjucio men. NIA tyrejai padare isvada, kad du veiksniai, turintys didziausia poveiki gyvenimo trukmei, yra geri genai ir jie valgo sveika ir subalansuota mityba. Tyrimo vadovas ir gerontologas Donas Ingramas, kuris pries 30 metu sukure tyrima NIA, teige, kad yra puikus, kad zmones galvoja, kad paprastas kaloriju sumazejimas gali tureti tokio poveikio.

Du tyrimai yra laikomi svarbiais, nes be ju vienintelis tyrimas del galimu rysiu tarp kaloriju apribojimo ir ilgaamziskumo apsiribojo ne primatimu organizmais.

Tokie tyrimai pasiule apriboti kaloriju suvartojima ir toliau tiekti butinas maistines medziagas, kad mieles, muskus ir grauzikus galetu isgyventi iki 40%.

Galimybe susieti kaloringumo apribojimus ir su amziumi susijusiu ligu ir mirtingumo mazinima jau seniai ikyrejo mokslininkus, kaip paaiskina atitinkamas autorius ir geriatrijos profesorius prof. Rozalinas Andersonas:

"Mes istirti kaloriju apribojimus, nes jie turi toki stipru poveiki senejimui ir su amziumi susijusiu ligu daznumui bei trukmei. Jau zmones studijuoja vaistus, kurie veikia mechanizmus, kurie veikia kaloriju apribojimus. kai kurie is siu vaistu ".

Mokslininkai labiau suinteresuoti pagrindine kaloriju apribojimo biologija

Kaireje esanti bezdzione buvo laikoma ribota dieta, o desineje puseje leidziama valgyti tiek, kiek nori. Tyrejai nustate, kad bezdziones pastarojoje grupeje tris kartus padidino mirties rizika.
Vaizdo kreditas: Jeff Miller / UW-Madison

Richard Weindruch, UW Medicinos ir visuomenes sveikatos mokyklos medicinos profesorius ir vienas is Viskonsino projekto steigeju sako, kad ju tyrimas yra svarbus, nes jis rodo, kad biologija, kuria mato zemesniuose organizmuose, yra susijusi su primatais. Be to, tai gali sukelti narkotiku ar kitokiu gydymo budu letinti ligos ir mirties atsiradima.

Visuomenes susidomejimas kaloriniais apribojimais prasidejo mazdaug pries 20 metu, kai kai kurie asmenys nusprende 30% sumazinti savo kaloriju kieki, kad suletintu senejimo ligas. Taciau, kaip paaiskina prof. Andersonas, Viskonsino ir NIA studijos yra labiau suinteresuotos pagrindine biologija:

"Mes to nesimatome, kad zmones galetu iseiti ir tai padaryti, bet isitraukti i priezastis, susijusias su su amziumi susijusiu ligu jautruma. Tai tyrimo irankis, o ne rekomendacija del gyvenimo budo, taciau kai kurie zmones patenka i prieki:" Ka daryti, jei as kaloriju apribojimas? "

Viskonsino studijoje prof. Andersonas ir jo kolegos Madisono Viskonsino nacionalinio prieglaudos tyrimo centre seke 76 reuso bezdzioniu pazanga, nes nuo 7 iki 14 metu amziaus jie istojo i pradini pilnametyste.

Bezdziones valge dieta, kurios kiekis kalorijoje sumazejo 30%. Tuo tarpu kita bezdzioniu grupe valge dieta, kurioje jie gali valgyti tiek, kiek nori.

Bezdzioniai, kurie valge tai, ko norejo, turejo tris kartus didesne mirties rizika

Rezultatai rodo, kad, lyginant su kaloriju turinciais bezdzionemis, palyginus bezdziones, ligos rizika buvo 2,9 karto didesne, o mirties rizika buvo tris kartus didesne.

Kalbedamas apie ju rezultatu ir NIA projekto rezultatu neatitikima, bendraautoris ir vyresnysis mokslininkas Rickis Colmanas, siuo metu kartu vedes "Wisconsin" projekta, siulo kontroliuoti bezdziones "NIA" projekte, kurie buvo seriami pagal standartine maisto ivedimo schema suprojektavo Nacionaline mokslu akademija, greiciausiai taip pat buvo kaloriju dieta, kaip paaiskina:

"Viskonsine mes pradejome su suaugusiaisiais. Mes zinojome, kiek maisto jie norejo valgyti, o eksperimentine mityba mes sukureme nuo 30 proc. Maziau kaloriju".

"Visais laiko momentais, kuriuos paskelbe" NIA ", ju kontroliuojamos bezdziones sveria maziau nei musu, o daugeliu atveju tai labai skiriasi", - priduria jis.

Nors tarp siu dvieju projektu yra sveika konkurencija, taip pat bendradarbiaujama, norint is ju isskirti didziausia moksla, nes projektai kainuoja milijonus doleriu, kurie praeina desimtmecius ir yra mazai tiketini. Prof. Anderson aiskina:

"Dabar mes dirbame su NIA mokslininkais, kad atliktume issamia visu musu duomenu analize, atsizvelgdami i studiju strukturos, genetikos, kilmes laiko ir dietos sudeties skirtumus. Galbut izvalgas, kuriu negalejome gauti is is siu suvestiniu duomenu atsiras individualiu tyrimu. "

"UW" komanda mano, kad daugelis pasekmiu senejimui ir kaloriju kiekio ribojimui yra susije su energijos organizmo reguliavimu: jis perprogramuoja medziagu apykaita, itakoja, kaip naudojamas kuras ir kaip organizmai reaguoja i pasikeitusius aplinkos pokycius.

Jie parodo diabeto pavyzdi - liga, kuri zaloja riebalus, raumenis, kraujagysles ir net, kaip veikia smegenys. Diabetas gali buti laikomas "nesugebejimu tinkamai reaguoti i maistines medziagas", - sako Andersonas.

Andersonas ir jo kolegos pradejo matyti diabeta palyginus bezdziones, kol jie vis dar buvo svarbiausi per 6 menesius nuo tyrimo pradzios. Palyginti su bezdzionemis, kurie galejo valgyti tai, ko norejo, buvo astrias kontrastas ir kaloriju apribotos bezdziones.

Pries 2 metus nebuvo nustatytas diabetu serganciu bezdzioniu kaloriju skaicius, o palyginimo grupeje buvo daugybe diabetu serganciu gyvunu, pries diabeta ir metabolini sindroma.