Parkinsono demencija: priezastys, simptomai ir perspektyvos

Turinys

1. Kas yra Parkinsono ligos demencija?
2. Priezastys ir rizikos veiksniai
3. Parkinsono ligos demencijos diagnoze
4. Gydymas ir profilaktika

Parkinsono liga yra progresuojanti nervu sistemos liga, galinti paveikti zmogaus juduma ir gebejima atlikti kasdienes veiklas.

Liga sukelia zala nervinems lastelems, kurios yra atsakingos uz dopamino gamyba, tai yra smegenu chemine medziaga, kuri padeda perduoti elektrinius impulsus prie raumenu. Be siu impulsu, zmogui sunku koordinuotai judeti.

Parkinsono liga gali paveikti zmogaus judesius, bet ji taip pat gali paveikti ju minties procesus, psichine funkcija ir atminti. Rezultatas gali buti bukle, vadinama Parkinsono ligos demencija.

Kas yra Parkinsono ligos demencija?

Parkinsono ligos demencija atsiranda, kai junginys, vadinamas alfa sinukleinu, kaupiasi smegenyse. Sie baltymu nuosedos vadinami Lewy kunais.

Parkinsono demencija turi itakos protui ir kunui.

Simptomai, susije su Parkinsono ligos demencija, yra:

• Nerimas ir dirglumas
• Klastingumas
• Depresija
• Sunku miegoti gerai
• Sunku kalbeti aiskiai
• Sunkumas atsizvelgiant i tai, kas matoma, ir interpretuojant ji
• Pernelyg didele mieguistumo diena ir greitas akiu judesys
• Atminties pakeitimas
• Paranojija
• Vizualios haliucinacijos

Kaip Parkinsono liga serga demencija palyginti su kitomis demencijos rusimis?

Demencija yra fiziniu smegenu pokyciu rezultatas, del kurio gali atsirasti atminties praradimas ir negalejimas aiskiai mastyti. Yra keletas demencijos tipu.

• Alzheimerio liga: Alzhaimerio asociacijos duomenimis, Alzhaimerio liga yra labiausiai paplites demencijos tipas, nuo 60 iki 80 proc. Visu demencija serganciu zmoniu. Simptomai yra depresija, paveiktas bendravimas, sumisimas, vaiksciojimo sunkumas ir nerukymas.
• Creutzfeldt-Jakobo liga: Creutzfeldt-Jakobo liga (CJD) yra keletas ligu, kurios gali buti "nemaloniu karviu liga". Su CJD zmogus gali patirti greita atminties, elgesio ir judejimo pokycius.
• Demencija su Lewy kunais: si salyga sukelia alfa sinukleino kaupimasi zmogaus smegenyse. Simptomai gali buti panasus i Alzheimerio ligos simptomus. Zmonems, sergantiems demencija su Lewy kunais, taip pat gali pasireiksti miego sutrikimai ir regos haliucinacijos, ir jie gali tureti nestabilu vaiksciojimo buda.
• Frontotemporal demencija. Frontotemporal demencija daznai daro itaka jaunesnio amziaus zmonems, taciau ji neturi jokiu apibreztu smegenu pokyciu. Taciau tai sukelia asmenybes, elgesio ir judejimo pokycius.
• Huntingtono liga: sis genetinis sutrikimas yra susijes su 4-ojo chromosomos geno defektu, kuris sukelia nuotaikos pokycius, nenormalius judesius ir depresija.
• Misri demencija. Misri demencija atsiranda, kai zmogus turi demencija del daugiau nei vienos priezasties, pvz., Lewy kuno demencijos su kraujagysliu demencija ar Alzhaimerio liga.
• Normalus slegio hidrocefaloze: si salyga gali sukelti skyscio susikaupima smegenyse. Tai veikia zmogaus atminima, judesi ir gebejima kontroliuoti slapinimasi.
• Kraujagysliu demencija: taip pat zinomas kaip po insulto demencija, si bukle atsiranda po to, kai zmogus patiria insulta, kuris yra kraujavimas ar kraujavimas is smegenu. Sis demencijos tipas veikia zmogaus mastyma ir jo fizinius judesius.
• Wernicke-Korsakoff sindromas: si bukle atsiranda del ilgalaikio vitamino B1 ar tiamino trukumo. Tai dazniausia tiems, kurie piktnaudziauja alkoholiu. Vyriausiasis simptomas yra sunkus atminties sutrikimas.

Demencija su Lewy kunais ir Parkinsono ligos demencija yra panasios, nes jos abu sukelia Lewy kuno formavimasi. Taciau Lewy kuno formavimas Parkinsono ligos demencijoje atrodo kitaip, nei Lewy kuno demencija.

Priezastys ir rizikos veiksniai

Dauguma Parkinsono ligos priezasciu yra idiopatines. Tai reiskia, kad gydytojas nezino, kodel asmuo turi bukle. Taciau, pasak Johns Hopkins medicinos, ankstyvaisiais Parkinsono liga dazniausiai priskiriama genetiniai defektai, galbut tie, kurie paveldimi is tevu.

Ankstyva pradzia Parkinsono liga gali buti siejama su tevu perduodamais genetiniais defektais.

Tyrejai nustate keleta rizikos veiksniu, del kuriu gali pasireiksti demencija sergantis Parkinsono liga sergantis zmogus.

Sie rizikos veiksniai apima:

• Isplestinis amzius diagnozes metu
• Pernelyg dideles dienos mieguistumas
• Praleidus kitus demencijos simptomus, pasireiskia haliucinacijos
• Turint tam tikra Parkinsono ligos simptoma, del kurio zmogui sunku pradeti zingsni arba gali eiti pesciomis
• Silpno mastymo sutrikimo istorija
• Sunkesni judesio sutrikimo simptomai nei daugumai zmoniu, serganciu Parkinsono liga

Taciau mokslininkai nezino, kodel kai kurie zmones, serganti Parkinsono liga, vystosi nervu pazeidimus, kurie paveikia mastyma ir judejimo problemas.

Kas yra Parkinsonizmas?Parkinsonizmas pasizymi simptomais, susijusiais su Parkinsono liga, bet gali buti ir kitu salygu. Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Kaip Parkinsono liga progresuoja per tam tikra laika?

Pasak Alcheimerio asociacijos, is 50-80 proc. Zmoniu, serganciu Parkinsono liga, pasireiks Parkinsono ligos demencija. Vidutine progresavimo trukme nuo Parkinsono ligos diagnozavimo iki Parkinsono ligos demencijos yra 10 metu.

Parkinsono ligos demencija gali paveikti zmogaus gebejima gyventi patys. Taip yra todel, kad pazangus etapai gali paveikti bendravima, gebejima suprasti kalbos raiska, atminti ir sunkumus atkreipti demesi.

Parkinsono ligos demencijos diagnoze

Pries pradedant demencijos simptomus dazniausiai diagnozuojama Parkinsono liga. Taip yra todel, kad zmogus labiau linkes susidoroti su mobilumo problemomis, kol pasikeicia mastymo modeliai.

Jei asmuo susiduria su siais simptomais, gydytojas turetu jas stebeti tiek judejimo, tiek minties pokyciams.

Asmuo turetu pranesti savo gydytojui, jei jis patiria bet kuri is siu simptomu:

• Depresija
• Sunkumo mastymas aiskiai
• Haliucinacijos
• Atminties praradimas
• Miego sutrikimai

Kai kurie is siu simptomu gali buti Parkinsono liga serganciu vaistu salutinis poveikis, taciau, jei asmuo patiria bet kuri is ju, jie turetu pranesti savo gydytojui, kad jie galetu paneigti galimas demencijos priezastis.

Gydytojai gali sunku diagnozuoti demencija, nes nera vieno testo, kuris gali galutinai teigti, kad zmogus turi demencija ar specifini demencijos tipa.

Pirmasis zingsnis, kuri gali atlikti gydytojas, - apsvarstyti asmens bendra sveikata. Jie taip pat gali atkreipti demesi i visus sveikatos, judejimo ir elgsenos pokycius laikui begant. Kartais seimos nariai ar globejai tures pateikti sia informacija, nes asmuo negali prisiminti ar zinoti apie visus pakeitimus.

Jei po Parkinsono liga sergancio asmens demencijos simptomai prasideda po vieneriu metu ar ilgiau po diagnozes, gydytojas gali diagnozuoti bukle, kaip Parkinsono ligos demencija.

Siuo metu gydytojas taip pat rekomenduoja atlikti vaizdo tyrimus, tokius kaip magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) skenavimas, kuris gali nustatyti bet kokius smegenu pokycius, galincius sukelti simptomus.

Pavyzdziai galetu buti smegenu auglys arba smegenu kraujotaka. Skenavimas nebutinai patvirtina, kad asmuo turi Parkinsono ligos demencija, taciau tai pasalintu kitas galimas priezastis.

Gydymas ir profilaktika

Parkinsono demencijos negalima isgydyti. Vietoje to, gydymas skiriamas demencijos simptomu mazinimui. Tai gali apimti vaistus.

Gydymas vaistais ir kitokia terapija gali padeti zmonems susidoroti su Parkinsono demencija.

Gydymo vaistu pavyzdziai yra:

• Antidepresantai: gydytojai dazniausiai skiria selektyvius serotonino reabsorbcijos inhibitorius (SSRI), tokius kaip Prozac, Celexa, Lexapro arba Zoloft, siekiant sumazinti depresija.
• Cholinesterazes inhibitoriai: sie vaistai yra skirti sumazinti minciu sumazejimo poveiki pacientams, sergantiems demencija.
• Clonazepamas: sis vaistas gali padeti pagerinti miego kokybe.
• L-dopa: Sis vaistas gali sumazinti Parkinsono ligos paveikta judesi, bet gali pabloginti painiava ir demencijos simptomus.

Gydytojai taip pat gali skirti antipsichozinius vaistus, taciau jie turi tai daryti atsargiai. Taip yra todel, kad salutinis poveikis gali sumazinti psichozes epizodus, taciau padidina Parkinsono ligos simptomus. Sie vaistai taip pat gali sukelti padidejusi supainiojima ir samones pokycius.

JAV maisto ir vaistu administracija (FDA) neseniai patvirtino nauja antipsichozini vaista, zinoma kaip pimavanserinas arba nuplazidas. Nustatyta, kad sis vaistas efektyviai gydo haliucinacijas, nesukeliant kitu antipsichoziniu vaistu salutinio poveikio.

Gydytojai gali nurodyti siu vaistu derini kaip simptomu mazinimo priemone. Kalbant apie gydyma, svarbu aptarti tiek nauda, tiek salutini poveiki.

Parkinsono pacientams taip pat gali buti naudinga fizine, profesine ir kalbos terapija, siekiant pagerinti judejimo ir bendravimo gebejimus.

Parkinsono demencijos prevencija

Siuo metu gydytojai nezino, kaip isvengti Parkinsono ligos. Nors kai kurie zmones gali tureti genetine polinki i liga, mokslininkai nenustate konkretaus geno.

Sunku rekomenduoti reprodukcinius pokycius ar genetinius tyrimus, nes daugumai zmoniu Parkinsono liga neveikia tol, kol gyvenime. Tai gali reiksti, kad asmuo nezinotu, kad jie paveikti, kol ju sunus ar dukterys jau neturejo vaiku.

Outlook

Parkinsono ligos demencijos serganciu zmoniu gyvenimo trukme skiriasi nuo tu, kurie serga Parkinsono liga. Parkinsono ligu fondo duomenimis, per pastaruosius 6 metus mire 79,1 proc. Zmoniu, serganciu Parkinsono liga sergancia demencija, o 64 proc. Mire tik su Parkinsonu.

Nors demencija daro itaka zmogaus isgyvenamumui, yra daug medikamentu, gydymo budu ir paramos asmenims, turintiems Parkinsono liga. Tyrejai dirba su naujais vaistais ir gydymu. Tai galiausiai gali sukelti isgydyma.