lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Ka reikia zinoti apie paroksizmine priesirdziu virpejima?

Turinys

  1. Priezastys
  2. Simptomai
  3. Gydymas
  4. Gyvenimas su paroksizmine A-fib
Priesirdziu virpejimas, taip pat zinomas kaip A-fib, yra dazniausia aritmija, kuri yra bukle, kai zmogus patiria sirdies ritmo sutrikimus.

Paroksizmine priesirdziu virpejimas atsiranda tada, kai staiga pradedamas greitas ir sutrikes sirdies ritmas, o po to septyneriu dienu seka. Jis taip pat zinomas kaip pertraukiamas A-fib ir daznai trunka maziau nei 24 valandas.

Amerikos sirdies asociacija (AHA) numato, kad 2,7 milijono Amerikos zmoniu gyvena su tam tikra forma A-fib. Paroksizmo A-fibro tikimybe dideja su amziumi.

Nors paroksizmas A-fib nera savaiminis pavojus gyvybei, jis gali tureti rimtu pasekmiu. Todel labai svarbu kuo greiciau diagnozuoti ir gydyti problema.

Priezastys

Paroksizmas A-fib atsiranda, kai sirdyje yra nenormaliu elektriniu taku, o sirdis reguliariai nepulipo arba nepakankamai kraunasi deguonies krauju.


Paroksizminis A-fib gali buti sukeltas del pasirinktu gyvenimo budu, tokiu kaip nelegalus narkotikai, rukymas, alkoholis, nutukimas ir per daug pratimu.

Jis gali buti susijes su anksciau egzistuojanciomis ar ankstesnemis sveikatos salygomis, pavyzdziui:

  • buves sirdies smugis ar sirdies operacija
  • sirdies liga
  • diabetas
  • miego apneja
  • aukstas kraujo spaudimas
  • plauciu liga
  • aktyvi skydliauke

Kai kurie gyvenimo budu pasirinkimai taip pat gali sukelti A-fib, pavyzdziui:

  • per daug alkoholio
  • rukymas
  • kiti stimuliatoriai, tokie kaip kofeinas ir kai kurie vaistai be recepto
  • neteiseti vaistai, tokie kaip amfetaminai, metamfetaminai ir kokainas
  • yra antsvorio arba nutuke
  • stresas
  • blogas miegas
  • ilgalaikis pratimas

Pratimai laikomi sveikais iprociais. Taciau pries pradedant nauja treniruote ar intensyvesni ju pratima zmones turetu pasikonsultuoti su savo gydytoju. Kai kuriais atvejais padidejes fizinis kruvis taip pat gali sukelti A-fib del stamo, kuri jis gali deti i sirdi.

Budai sustabdyti A-fib epizodaSpauskite cia noredami suzinoti patarimu, kaip sustabdyti A-fib epizoda.Skaityti dabar

Simptomai

Paplitusios A-fib paroksizmo simptomai yra:


Sirdies sirdies plakimas ir dusulys gali buti iprasti paroksizmo A-fib simptomai.
  • lenktyniu sirdis ar sirdies plakimas
  • dusulys
  • galvos svaigimas ar skausmingumas
  • nuovargis ar silpnumas
  • pykinimas

Jei kas nors patiria bet kuri is siu simptomu, jie turetu susisiekti su savo gydytoju, kai tik jie pastebi. Net jei simptomai isnyks, zmonems svarbu atlikti fizini tyrima ir stebeti ju sirdies veikla.

Kartais apskritai nera jokiu simptomu. Taciau gydytojas gales diagnozuoti problema su fiziniais egzaminais arba elektrokardiogramos (EKG arba EKG).

EKG yra paprastas testas, kurio metu davikliai prie rankos, koju ir krutines pritvirtintos prie odos. Jutikliai aptinka elektros signalus kiekviena karta, kai sirdis plaka. Gydytojas naudoja signalus, noredamas nustatyti bet kokias problemas. EKG testas paprastai trunka keleta minuciu.

Komplikacijos

Dauguma paroksizminiu A-fibu atveju pasireiks naturaliai, taciau A-fib gali sukelti rimtu pasekmiu. Taigi, jei zmogus patiria sirdies ritmo pokycius, jie turetu nedelsdami kreiptis i medicinos pagalba.

Sunkiausiais atvejais paroksizmas A-fib gali sukelti sirdies nepakankamuma ar insulta. Pasak "AHA", zmones, turintys "A-fib", penkis kartus dazniau patiria insulta nei kiti zmones.

Taip yra todel, kad A-fib veikia kraujotaka aplink kuna. Kraujas gali tapti statine ir gali sudrekinti virsutineje sirdies kameroje. Jei tai pumpuojamas i smegenis, jis gali uzkimsti arterija ir sukelti insulta.

Ispejamieji insulto pozymiai:

  • veido nuleidimas
  • rankos, veido ar koju tirpimas ar silpnumas, ypac zemyn vienoje kuno puseje
  • sunku kalbeti ar suprasti kalba
  • sunku matyti is vienos ar abieju akiu
  • galvos svaigimas, pusiausvyros ir koordinavimo praradimas ir vaiksciojimas
  • staigus, sunkus galvos skausmas be zinios priezasties

Gydymas

Yra keletas gydymo budu, kurie apima:

  • Vertinimo kontroles vaistiniai preparatai: Tai dazniausiai vartojamas A-fib gydymas. Jo tikslas yra sumazinti sirdies susitraukimu dazni iki 60 iki 80 smugiu per minute, kai jis ramybes busenoje, taip pat reguliuoja elektros srove.
  • Ritmo kontrole: Kartais vadinama medicinine kardioversija, ritmo kontrole siekia sugrazinti sirdi i naturalu ritma.
  • Kraujo skiedikliai arba antikoaguliantai. Gydytojai gali skirti siuos vaistus, kad sustabdytu kraujo kresejima, o tai savo ruoztu sumazina insulto tikimybe.
  • Elektros kardioversija: sis gydymas naudoja elektros srove, kad sirdis atkurtu naturalu ritma. Sis gydymas siekia to paties tikslo, kaip ritmo kontroles vaistas. Jis dazniausiai vartojamas zmonems, kurie ilgiau kaip 48 valandas patiria paroksizmini A-fib.

Gydytojai kartu su elektrine kardioversija dazniausiai suteikia kraujo skiediklius, kad proceso metu sumazetu insulto tikimybe.

Kitas A-fib gydymo budas, vadinamas kateterio abliacija, apima randa sirdies srityse, kurios sukelia problemu. Paroksizminis A-fibas atsiranda, kai sirdies elektrine srove pasiekia sirdies raumens, kurios ji paprastai nepasiekia, o tai sukelia nereguliarus ar netinkamas sirdies plakimas. Sunkioji sritis neleidzia tai padaryti.

Sios proceduros metu gydytojas ikisia plonus laidus, vadinamus kateteriais, i zmogaus kaklo ar kirksnies vena. Tada sie laidai nukreipiami i sirdi, kur sildomu elektrodu laidu galuose randama problema.

Asmuo, atliekantis sia procedura, paprastai vietineje anestezijos vietoje iteikiamas laidai. Proceduros metu zmogus paprastai buna miega, bet kai kurie zmones gali buti sedatyvus. Dauguma zmoniu gales grizti namo ta pacia diena, nors kiti gali buti laikomi per nakti.

Del padidejusios komplikaciju, atsirandanciu operacijos metu, rizikos, gydytojai gali rekomenduoti, kad zmones, kuriems pasireiskia paroksizmas A-fib, pirmiausia turetu vartoti vaistus.

Gyvenimo pokyciai

Nukrypstant nuo rukymo ir isvengiant pernelyg didelio alkoholio, bus galima apriboti asmeni, kuris vystosi paroksizminiu A-fib. Zmones taip pat turetu valgyti sveika ir subalansuota mityba ir stengtis numesti svori, jei jie turi antsvori ar nutuke.

Kiek imanoma, isvengta streso yra geras budas zmogui sumazinti ju A-fib pletros galimybes. Ilgalaikis ar staigus stresas gali susieti su A-fib, todel ribojant stresa ir praktikuojant stresa mazinancius pratimus, tokius kaip jogas gali padeti.

Gyvenimas su paroksizmine A-fib

Dauguma zmoniu, kuriems yra paroksizminis A-fib, gyvena normalaus ir sveiko gyvenimo, net tie, kuriems reikia gydymo. Gyvenimas gerai su paroksizminiu A-fib apima rizikos veiksniu kontrole, zinojima, kas gali sukelti A-fib, ir parengti ilgalaiki gydymo plana su gydytoju.


Normalia kasdiene veikla neturetu paveikti paroksizminis A-fib diagnoze, taciau tam tikras veiklas, tokias kaip vaziavimas, reiketu aptarti su gydytoju.

Stai keletas dazniausiai uzduodamu klausimu apie gyvenima su paroksizminiu A-fib.

Ar galiu sportuoti ar tureti lytiniu santykiu?

Zmones turi tureti galimybe naudotis savo iprastine kasdienine veikla. Nors ilgalaikis pratimas gali buti susijes su paroksizminiu A-fib, vidutinio sunkumo fizinis kruvis yra geras dalykas. Zmones turetu aptarti su savo gydytoju, kokiais pratimu lygiais jie galetu susidoroti.

Reguliarus seksualinis aktyvumas gali buti naudingas sirdziai ir padeda susvelninti stresa.

Ar galiu vairuoti?

Taip. Kartais paroksizminis A-fib gali sukelti galvos svaigima ar silpnuma, todel zmones visada turetu pasikonsultuoti su savo gydytoju.

Jei kas nors pradeda patirti A-fib simptomus, jie visada turi buti traukti i saugia zona kelio puseje.

Ar galiu vis dar gerti alkoholio ir kofeino?

Vidutinis alkoholio vartojimas turetu buti gerai, taciau zmones turetu vengti alkoholio vartojimo. Patariama zmonems pabandyti ir tureti maziausiai 2-3 dienas be alkoholio per savaite.

Su kofeino gerimais, tokiais kaip arbata, kava ir energetiniai gerimai, nera aiskiu irodymu, kad ju vartojimas butu susijes su A-fib. Taciau didelis kofeino suvartojimas gali sukelti padidejusi kraujospudi, kuris yra susijes su A-fib. Taip pat rekomenduojama apriboti kofeino vartojima iki vidutinio lygio.

Ar galiu keliauti?

Jei paroksizminis A-fib gydomas ir yra stabilus, nera jokios priezasties, del kurios zmones negali keliauti ir skristi. Vis delto visada pasitarkite su gydytoju, nes ekstremalios temperaturos ir dideles aukstumos gali sukelti problemu. Keliaudami zmones turetu isitikinti, kad jie turi pakankamai vaistu per visa keliones laikotarpi.

Dauguma A-fib pacientu gali gauti kelioniu draudima, nors priemoka gali buti didesne.

Kaip pasikeicia paroksizminis A-fibas laikui begant?

Jei simptomai islieka ilgiau nei savaite, bukle tampa patvari A-fib. Tai gali buti vertinama labai panasiai.

Jei nuolatine A-fib pasireiskia dazniau, ji gali issivystyti i nuolatine A-fib. Jei taip atsitinka, normalus sirdies ritmas negali buti atstatytas gydant.

Zmones visada turi pasitikrinti savo gydytoja, jei jiems kyla abejoniu.

Kaip Dawsono pirstas susijes su issetine skleroze?

Kaip Dawsono pirstas susijes su issetine skleroze?

Turinys Dawsono pirstas ir MS diagnoze MS gydymo simptomai 1916 m. Dr James Walker Dawson pastebejo plastiniu lasteliu modeli zmoniu, serganciu issetine skleroze, smegenyse. Dabar zinomas kaip Dawsono pirstas, sie pazeidimai yra aplink smegenyse esancias skilveliu skyscio uzpildytas erdves.

(Health)

"Kelio" operacijai remontuoti suduzusi kremzles yra "laiko svaistymas"

"Kelio" operacijai remontuoti suduzusi kremzles yra "laiko svaistymas"

Nauji Suomijos tyrimai rodo, kad daugybe tukstanciu zmoniu, kurie turi artroskopine kelio chirurgija, noredami nustatyti sutrikusi kremzli, gali svaistyti savo laika. Neseniai "New England Journal of Medicine" paskelbtame Suomijos degeneracinio meningiskumo tyrimo tyrime (FIDELITY) pateikiama ataskaita, kurioje teigiama, kad "raktu ipjovu" operaciju nauda degeneraciniams asaroms atstatyti nera geresne nei klastinga operacija.

(Health)