Zmones, kurie seka savo instinktus, gali buti labiau patikimi

Naujausi tyrimai, paskelbti zurnale Asmenybe ir individualus skirtumai, rodo, kad zmones, kurie seka ju zarnos jausmus, gali buti maziau linke veikti amoraliai.

Misurio universiteto psichologijos doktorante Sarah Ward atliko dvikrypti tyrima, kuriame tyre, kaip zmones, kurie seka savo instinktus, elgiasi moraliskai ipareigojanciose situacijose.

Remiantis instinktais, kaip psichologiniu tyrimu sritimi, buvo palyginti nedaug studiju.

Tai is dalies priklauso nuo jo purvo pobudzio ir sudetingo "zarnyno jausmu" priderinimo eksperimento aplinkoje.

Naujas tyrimas siekia papildyti sia nepazymeta teritorija.

Psichologijoje zarnyno instinktas - arba intuicija - apibreziamas kaip gebejimas suprasti ka nors is karto, nesijaudindamas samoningu samprotavimu.

Tam tikru mastu mes visi leidzia musu instinktus mus vadovauti. Daugelis zmoniu gali atsiminti laika, kai jie vairavo automobili, pamirso mintis ir atvyko i paskirties vieta beveik nepamirsdami keliones.

Tai suteikia mums siek tiek supratimo apie apdorojimo kieki ir musu smegenu kontrole be samoningo mastymo.

Taciau, kaip intuicija mus paveikia sudetingesneje, moralineje teritorijoje, nera gerai suprantama, bet po instinkto laikoma vertingu psichologiniu mechanizmu. Charakteristikos psichologas Dr Joan Harvey is Niukaslio universiteto sako:

"Nors mes galime siekti racionaliausiu sprendimu, is tikruju dauguma is musu sujungia pazinima ir itaka, o tai reiskia, kad mes naudojame tiek musu emocijas, tiek informacija pries mus, kad padetume mums nuspresti, ka daryti".

Grizes per laika, anksti zmones turejo pasikliauti instinktu. Greitai ir ryztingai veikti be jokiu faktu butu buve butina islikti.

Po musu zarnos yra bruozas, kuris mums puikiai tarnavo laukineje gamtoje, taciau tai, kaip siandien mums daro itaka musu begalybes sudetingesniam ir nenuosekliai supainiojanciam visuomenei, yra daug sudetingiau nustatyti.

Ar instinkto pasekejai maziau linke apgauti?

Ward norejo isbandyti savo teorija, kad pasikliaujant intuityvu apdorojimu "gali daryti itaka moraliniam elgesiui, kai zmones patiria vidine moraline reiksme".

Tyrime dalyvavo daugiau nei 100 dalyviu, is kuriu visi pradzioje buvo atlikti tyrimai, skirti atskleisti, kaip daznai jie gali veikti savo intuicija.

Kai buvo ismatuotas naturalus individo polinkis sekti ju zarnas, eksperimentai prasidejo.

Pirmame tyrime dalyviai perskaite apie fiktyvia biuro situacija, kurioje elgesi moraliskai smerktinai. I istorija itrauktas asmuo, kuris padare klaida ir kaltino bendradarbi.

Ankstesni tyrimai parode, kad kai zmones tiki, kad veike amoraliai, kaltes pojutis gali sukelti uztersimo jausma ir, atitinkamai, nora fiziskai isvalyti save.

Noredami isbandyti Ward'o teorija, kad amoralus veiksmai naturaliai atstumia tuos, kurie seka ju zarnas, ji atliko intriguojanti testa. Ji istyre, kiek dalyviai noretu moketi uz ranku valymo muila netrukus po skaitymo istoriju.

Ward'o kortas buvo teisus. Dalyviai, kurie labiau linke sekti ju injekcijos is zarnos, taip pat labiau linke sumoketi didesne kaina rankoms valyti.

Antrojo bandymo etapo metu dalyviai buvo paprasyti parasyti apie realia gyvenimo situacija, kai jie elgesi amoraliai. (Kontroline grupe parase apie moraliskai neutralia tema.)

Be to, grupe dalyvavo IQ bandyme. Jiems buvo pranesta, kad 10 proc. Laimetu loterijos bilieta. Nezinomas jiems IQ testas buvo netikras ir neimanomas. Atsakymai i testa buvo isdestyti zemyn salia ju, ir jiems buvo pavesta pazymeti savo dokumentus.

Ward sako:

"Mums buvo idomu, ar mes galetume rasti ta pati efekta - jei zmones, kurie buvo labiau intuityvus, veliau apgauti maziau neissprendziama IQ testa".

Apskritai, apgauti 23% dalyviu. Taciau svarbu, kad dalyviai, kurie labiau linke sekti ju injekcijos i zarnas, buvo maziau linke apgauti. Tai atsargiai palaike Ward'o teorija.

Ji daro isvada, kad zmones, kurie dazniau seka savo instinkta, po apmastymo laikotarpio, kai jie veike amoraliai, maziau tiketina, kad apgauti.

Panasios pastabos Medicinos naujienos siandien Neseniai buvo tiriami tyrimai, parodantys, kad nerecijos reciau sekina ju inkstu sanari.

Valgymo sutrikimai sukelia sunkia dantu erozija

Apskaiciuota, kad apie 1,1 milijono JK vyru ir moteru kencia nuo valgymo sutrikimu, o tamsusis skaicius laikomas dar aukstesniu, atsizvelgiant i tai, kad daugelis kitu laiko savo problema slaptumu. Bergeno universiteto Norvegijoje atliktas tyrimas parode, kad pacientams, kurie serga valgymo sutrikimais, tokiais kaip anoreksija ir bulimija, buvo daug daugiau dantu sveikatos sutrikimu.

(Health)

Ar programine iranga gali prognozuoti superbugu atsparuma naujiems narkotikams?

Narkotikams atspariu bakteriju, tokiu kaip MRSA, kilimas dar labiau apsunkina kontroliuoti net tokias iprastas infekcijas kaip pneumonija ar slapimo taku infekcijos su standartiniais antibiotikais. Po pakartotinio poveikio bakteriju mutacijos atsiranda, kai jos yra imunines nuo narkotiku, kurie juos nuzude. Mokslininkai sukure programine iranga, kuri gali numatyti kita "superbug" judejima, kai atsiranda vaistu atsparumas.

(Health)