Asmenines mikrobiomos gali vienareiksmiskai identifikuoti asmenis

Tyrejai is Harvardo T.H. Chan visuomenes sveikatos mokykla Bostone, MA parode, kad mikrobu bendruomenes, kurios randamos zmoniu viduje ir ant ju, vadinamos mikrobioma, gali individualiai identifikuoti asmenis.
Mikrobiniai "pirstu atspaudai", gauti is zarnu meginiu, mokslininkai nustate, kad jie yra ypac stabilus.

Tyrimas, paskelbtas 2006 m Nacionalines mokslu akademijos darbai, yra pirmasis, kuris parodo, kad yra galimybe naudoti asmeninius mikrobiominius duomenis asmenims identifikuoti, nors tai taip pat rodo, kad zmogaus mikrobiomu moksliniu tyrimu projektu dalyviai gali suabejoti privatumu.

Svinas autorius Ericas Franzosa, Harvardo Chan biostatistikos katedros mokslinis bendradarbis, teigia, kad desimtmecius teismo ekspertizes genetika buvo pagrista zmogaus DNR meginiu susiejimu su zmogaus DNR "pirstu atspaudu" duomenu baze.

"Mes parodeme, kad toki pati susiejima galima naudoti naudojant DNR seka is mikroorganizmu, gyvenanciu zmogaus kune - nereikia zmogaus DNR," sako Franzosa.

"Tai atveria duris, leidziancias sujungti zmogaus bakteriju mikrobioma tarp duomenu baziu ir kurios gali atskleisti jautrios temos informacija, pvz., Lytiniu keliu plintancia infekcija, kuria galima aptikti is paties mikrobiologinio meginio."

Vidutiniskai zmogaus organizme yra vidutiniskai 10 kartu daugiau bakteriju nei zmogaus lasteles. Sios bakterijos vaidina svarbu vaidmeni islaikant sveikata gamindamos vitaminus, maista skaidant, palaikant imunine sistema ir gamindamos priesuzdegiminius junginius.

Kai mikrobiomas sutrinka, gali atsirasti sveikatos problemu, tokiu kaip zarnyno uzdegimas. Naujausi tyrimai, paskelbti per pastaruosius 6 menesius, taip pat sukure asociacijas tarp mikrobiomos, ypac zarnyne, su tokiomis ligomis kaip Parkinsono liga, maisto alergija ir astma bei serotonino gamyba.

Dauguma individualiu specifiniu "kodu" nustatoma, kad jie islieka stabilus po vieneriu metu

Tyrime tyrejai analizavo duomenis, gautus is zmogaus mikrobiologijos projekto. Jie per menesi apklause 242 dalyviu mikroskopus is seiliu, odos, ismatu ir kitu kuno vietu.

Su pritaikyto kompiuteriu mokslo algoritmo pagalba mokslininkai sukure konkrecius "kodus" kiekvienam asmeniui. Sie kodai buvo sukurti, derinant stabilios ir skiriamosios sekos savybes is mikrobiomu meginiu.

Sie individualus specifiniai kodai buvo lyginami su mikrobiomu meginiais, kurie buvo gauti is tu paciu individu atliekant stebejimus, taip pat su meginiais, paimtais is nepriklausomu asmenu grupiu.

Tyrejai nustate, kad ne tik buvo kodai, unikalus tarp simtu individu, taciau daugelis ju isliko stabilus per vieneriu metu meginiu emimo laikotarpi. Kodai, sukurti pagal zarnyne gautiems duomenimis, buvo itin stabilus, kuriu daugiau kaip 80% lieka identifikuojami iki vieneriu metu po pradinio meginiu emimo periodo.

Vyresnysis autorius Curtis Huttenhower, Harvardo Chan skaiciavimo biologijos docentas, teigia, kad mokslininkams svarbu zinoti, kad teoriskai yra imanoma, kad duomenu apsaugos klausimai kyla del mikrobu DNR, net jei ju potencialas yra gana zemas. Tyrimas rodo, kad meginiai is ivairiu istaigos svetainiu gali buti susieti su asmenimis be papildomos identifikavimo informacijos.

Taciau jis mano, kad kitas ju tyrimu aspektas yra idomiau:

"Galbut dar labiau idomu yra mikrobu ekologijos tyrimo pasekmes, nes tai rodo, kad musu unikalus mikrobu gyventojai pritaikomi musu kuno aplinkai - musu genetikai, dietai ir vystymosi istorijai - taip, kad jie laikosi su mumis ir padeda laikui begant atsikratyti maziau palankiu mikrobu isibroveliu ".

"Nors cia apsvarstytos populiacijos buvo mazos, palyginti su realiu zmoniu bendruomenemis (20-50 individu), mes manome, kad sis mazesnis limitas mikrobiologiniu poziuriu yra atpazistamas maziausiai simtui individu, o sis gyventoju skaicius yra tipiskas kohortoms siuo metu naudojama mikrobiominiame tyrime ", - teigia autoriai.

Tyrima is dalies finansavo Nacionalinis sveikatos institutas (NIH).

Medicinos naujienos siandien anksciau valde "Spotlight" funkcija, kaip zarnyno mikrobiologija daro itaka musu sveikatai, ir nustate, kad labiau ivairialype mikrobiologija yra geresne sveikatai ir kad yra keletas budu, kaip pakeisti zarnu bakterijas.

Juodoji arbata tikrai padeda mazinti stresa

Pasak mokslininku is Londone isikurusio universiteto koledzo, jei geriate juodaja arbata, depresija bus spartesne, nes jusu kortizolio lygis, streso hormonas, sumazes greiciau. Sis tyrimas taikomas tik juodosios arbatos. Apie si tyrima galite skaityti zurnale Psychopharmacology. Tyrejai pastebejo, kad 75 savanoriai.

(Health)

Mokslininkai nustato, kokia laime papildo nauja lygti

Laimejimo siekimas yra neatskiriama ir neatimama teise, bet kaip tiksliai ji yra igyta? Mokslininku grupe isanalizavo, kaip sprendziami sprendimai ir ju padariniai itakoja zmoniu laime; is savo moksliniu tyrimu jie sugalvojo lygybe, pagal kuria galima apskaiciuoti, kaip laimingi zmones sako, kad jie yra, atsizvelgiant i ju nauda ir lukescius.

(Health)