Asmenines kiausidziu vezio vakcinos, skirtos zmogaus tyrimams

Remiantis nauju tyrimu, gali buti per ilgas, kol nera individualizuota vakcina kiausidziu veziu sergantiems pacientams gydyti. Konektikuto universiteto mokslininkai teigia, kad vakcina atsirado del naujos technologijos, kuri identifikuoja baltymu mutacijas vezio lastelese, ir sis metodas jau yra skirtas zmogui isbandyti.
Naujos technologijos deka mokslininkai sugebejo nustatyti baltymu mutacijas vezio lastelese. Sis metodas yra skirtas asmeninems vakcinoms, skirtoms moteru, serganciu kiausidziu veziu, gydymui sukurti.

Tyrimo grupe, iskaitant Konektikuto universiteto ("UConn") Carole ir Ray Neag visapusisko vezio centro (UConn) bendra tyrinetojas dr Pramod Srivastava, paskelbia savo isvadas Eksperimentines medicinos zurnalas.

Norint aprasyti, kaip veikia vakcina, mokslininkai pirmiausia paaiskina imunines sistemos ir vezio lasteliu saveika.

Imunine sistema turi atpazinti vezio lasteles, kol ji negali ju atakuoti. Tyrejai pastebi, kad yra kiekvienos zmogaus organizmo lasteles, kuria imunine sistema nusako, ar lasteles yra geros ar blogos, baltymu seka - vadinamaisiais epitopais.

Vezinese lastelese taip pat yra epitopu, taciau jie labai panasus i sveiku lasteliu epitopus. Tai reiskia, kad imuninei sistemai gali buti sunku nustatyti, ar veziniu lasteliu epitopai turi buti sunaikinti.

Taciau komanda teigia, kad vezio lasteliu epitopai turi nedideles klaidas ar mutacijas, kurios jas isskiria is sveiku lasteliu. Problema ta, kad imunine sistema nezino, kaip atrodo sios klaidos. Jie paaiskina, kad vezio lasteliu epitopai gali tureti daugiau nei 1000 smulkiu skirtumu, taciau tik 10 is ju gali buti svarbus imuninei sistemai.

Tyrimo metu tyrejai nustate siuos svarbius skirtumus, siekdami, kad imunine sistema jas atpazintu. "Mes norime pazeisti imunines sistemos nezinojima", - sako dr. Srivastava.

Vakcina, sudaryta is veziniu lasteliu epitopu, sukelia vezio pasipriesinima pelems

Bendrasis tyrinetojas ir bioinformatikos inzinierius Ion Mandoiu, kompiuteriu mokslo ir inzinerijos profesorius UConn, isanalizavo peliu odos naviku DNR seka ir palygino juos su peliu sveiku audiniu DNR seka.

Komanda pazymi, kad sis procesas buvo atliktas ankstesniuose tyrimuose, taciau mokslininkai tik pazvelge i imunines sistemos stipruma, prisirisanti prie veziniu lasteliu epitopu. Tai veikia tik kuriant vakcinas nuo virusu.

Noredami sukurti vakcina nuo vezio, komanda prieme nauja technika; jie ivertino peliu vezio lasteliu epitopu ir ju sveiku lasteliu epitopu skirtumus.

Tuomet mokslininkai sukure vakcina, naudojancia skirtingas veziniu lasteliu epitopu, esanciu pelese. Paskyrus sia vakcina, jie nustate, kad peles buvo stipriai atsparios odos veziui.

"Tai gali dramatiskai pakeisti tai, kaip mes gydome vezi", - sako dr. Srivastava

Zmonems atliekant vakcina nuo kiausidziu vezio

Si rudeni komanda ketina isbandyti vakcina pacientams, sergantiems kiausidziu veziu, kai ja patvirtins Maisto ir vaistu administracija (FDA).

Greiti faktai apie kiausidziu vezi JAV

• Siais metais JAV 21980 moterims bus diagnozuotas kiausidziu vezys
• Vezys dazniausiai pasitaiko vyresnio amziaus moterims, o 50 proc. Moteru yra 63 metu
• Moteriskoji mirties nuo kiausidziu vezio rizika yra 1 is 100.

Suzinokite daugiau apie kiausidziu vezi

Kiausidziu vezys yra penktoji pagrindine priezastis, del kurios moteru vyru mire JAV. Remiantis Amerikos vezio draugijos duomenimis, moteru mirties rizika kiausidziu veziu yra mazdaug 1 is 72.

Vedant dr. Angela Kueck, ginekologo onkologui UConn, tyrime bus nagrinejama 15-20 moteru, turinciu kiausidziu vezi, naviku DNR. Duomenys bus naudojami kiekvienos moters specifinei vakcinai sukurti.

Mokslininkai paaiskina, kad nusprende sutelkti demesi i vakcina nuo kiausidziu vezio, nes trumpalaikis atsakas i ligos gydyma paprastai yra geras, taciau vezys daznai atsiranda per 1-2 metus. Tai reiskia, kad komanda turi laiko parengti ir administruoti vakcina kiekvienai moteriai ir per 2 metus gales nustatyti vakcinos veiksminguma.

Jei sios vakcinos pasirodys esancios saugios ir veiksmingos, mokslininkai teigia, kad pereis prie 2 fazes klinikinio tyrimo, kad istirtu, ar jie prailgina kiausidziu vezio pacientu gyvenima.

Komanda pazymi, kad siame tyrime naudojamas metodas taip pat gali buti naudojamas kuriant individualizuotas vakcinas nuo kitu vezio formu, nors jie teigia, kad tolesni tyrimai sioje srityje yra pagristi.

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad nustate BRCA2 baltymo struktura ir mechanizmus. Yra zinoma, kad sio baltymo koduojancio geno mutacijos padidina kruties ir kiausidziu vezio rizika, todel atradimas gali sukelti nauju ligu gydymo budu.