Priestaringos maro buvimas buvo 3300 metu anksciau nei mineta anksciau

Moze egzistavo bronzos amziaus metu, o infekcijos buvo daznos zmonems 3300 metu anksciau nei anksciau mineta, sako tyrimai, paskelbtiLastele.
DNR tyrimai dantu srityje rodo, kad bronzos amziuje egzistavo maras, kuris anksciau nei anksciau buvo tiketasi.
Vaizdo kredito: Rasmussen ir kt. /Lastele 2015

Taciau uztruko dar mazdaug 1000 metu, kol bakterijai buvo atlikti pagrindiniai genetiniai pokyciai, leidziantys liga,Yersinia pestis (Y. pestis), plisti per blusas ir isvengti priimancios imunines sistemos.

Y. pestis buvo zinomas kaltininkas uz 6-ojo amziaus Justiniano maro, "Juodosios mirties", kuris 1300 m. viduryje zuvo 30-50 proc. Europos gyventoju, ir trecioji pandemija, kuri 1850 m. nuniokojo Kinija. JAV, daugiausia vakaru kaime, atsiranda nedidelis atveju skaicius.

Atenu maras, beveik pries 2,5 tukst. Metu ir 2-ojo amziaus Antonino maras, buvo susijes su klasikines Graikijos nuosmukio ir Romos armijos sugadinimu.

Taciau nebuvo zinoma, arY. pestis buvo atsakinga uz sias ankstyvas epidemijas, nes nebuvo tiesioginiu molekuliniu irodymu, kad si bakterija yra nuo skeleto medziagu, senesniu nei 1500 metu.

Tyrimo metu Danijos Kopenhagos universiteto GeoGenetikos centro tyrejai istyre danties bronzos amziaus asmenu danties DNR duomenis is Europos ir Azijos, atrade apie 4800 metu senumo infekcijos pozymius.

Remiantis siomis isvadomis, Svedijos Geteborgo universiteto mokslininkai ir bendradarbiai itaria, kad maras galejo tureti itakos zmoniu populiacijai daug anksciau nei anksciau.

Ar senoves epidemijos formavo Europos gyventojus?

Tyrejai jau paskelbe didziule populiacijos genomikos studija apie Erazijos zmones is bronzos amziaus (apie 3000-1500 m. Pr. Kr.), Labai dinamiska laikotarpi, apimanti didelio masto migracija ir gyventoju pakitimus, kurie formavo pagrindines dabartines demografines strukturos dalis Europoje ir Azijoje.

Tai, kas sukele sias migracijas, buvo paslaptis. Komanda pasiule didziule epidemija: zmones pabegti nuo ligu arba perkelti i vietas, kurias kai kurie maro istustejo gyventojai. Ar galejo buti "Juodoji mirtis"?

Noredami suzinoti, jie istyre 89 milijardus zalia DNR seka, skaitoma is 101 bronzos amziaus zmoniu is Europos ir Azijos dantu, gautu is muzieju ir archeologiniu kasinejimu.

Jie atradoY. pestis DNR septyni asmenys, datuota tarp 2794 m. Ir 951 m. Pr. (Ankstyvojo gelezies amzius). Evoliucine analize atskleide naujausia visu zinomu proteviuY. pestis kamienai turi buti 5783 metai, tukstanciai metu anksciau nei anksciau mineta.

Taciau bronzos laikais maras dar negalejo plisti; kas atsitiko gelezies amziuje?

Maro sekmes paslaptys

Paplitimas paaiskina du veiksnius: vienas susijes su imunine sistema, kita - perduodamumu.

Greiti faktai apie maras

• Paskutinis miesto maras JAV buvo 1924-25 m. Los Andzele
• Kiekvienais metais JAV pranesama apie 7 atvejus
• 2014 m. JAV pamate 10 atveju ir mirciu nebuvo.

Anksciau maro formos buvo jautrios imuninei sistemai. Senesni pedsakai rodo, kad baltymu zarnyne yra blakstienas panasus priedas, kuris padeda susikaupti bakteriju. Zinduoliams imunine sistema atpazista zarnyne ir kovoja su ja.

Bronzos amzius Y. pestis vis dar demonstruoja zarnyne, todel imuninei sistemai lengviau ja aptikti ir nugaleti. Gelezies amziuje genetine mutacija sukele zarnyno praradima, todel maras galejo isvengti aptikimo.

Antra, Y. pestis Genomai dar nebuvo sukure geno, vadinamo Yersinia peliu toksinu (ymt), kuris apsaugo patogena, esanti blusos zarnyne, taip uzkreciant zmogaus sukelta mara per vabzdziu vektoriu.

Pries gelezi, pries 3700-3000 metu, ymt genas pasikeite. Tai saugoma Y. pestis ziurkiu zarnose, todel jie visiskai uzkreciama blusomis.

Taigi,Y. pestis atrodo, kad jis buvo visiskai pritaikytas kaip bluzis pernestas zinduoliu patogenas mazdaug 1 000 m. pr. Kr., del kurio atsirado istoriskai uzfiksuotu nelaimiu.

Vyresniojo mokslo autorius Eskas Willerslev sako:

"Mes nustateme, kadY. pestis kiles kilimas ir buvo placiai paplites daug anksciau nei anksciau mineta, ir mes susiaurinome laiko juosta, kada ji buvo sukurta. Sis tyrimas keicia musu poziuri i tai, kada ir kaip apnasas paveike zmoniu populiacijas ir atveria naujas galimybes tyrineti ligu evoliucija. "

Pirmasis tyrimo autorius Simonas Rasmussenas is Danijos technikos universiteto teigia, kad dabar atrodo, kad sis labai svarbus zmogaus patogenukas galejo buti atsakingas uz anksciau ivykusias nelaimes, tokias kaip Atenu maras ir Antonino maras.

Komanda planuoja ieskoti maro ir kitu kraujo pauksciu bakteriju bei virusu irodymu tolesniuose geografiniuose regionuose ir laikotarpiais.

Jie atkreipia demesi i tai, kad pagrindiniai evoliuciniai mechanizmai, kurie padare evoliucijaY. pestis galimi vis dar egzistuoja siandien; jie tikisi, kad sis darbas sustiprins supratima apie tai, kaip ateityje gali kilti patogenu ar tapti labiau virulentiski.

Medicinos naujienos siandien kad anksciau siais metais ziurkes metro Niujorke gali perduoti buboninius maras.