lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Pneumotoraksas: priezastys, simptomai ir gydymas

Turinys

  1. Priezastys
  2. Simptomai
  3. Diagnoze
  4. Gydymas
Pneumotoraksas, paprastai vadinamas sutriuziuotu plauciu, gali buti skausminga ir nerima kelianti patirtis.

Sveikasis kunas plauciai liecia krutines sienas. Pneumotoraksas atsiranda, kai oras patenka i tarpa tarp krutines lastos ir plauciu, vadinamos pleuros erdve.

Sio oro slegis sukelia plauciu susitraukima. Plauciai gali visiskai sugadinti, bet dazniausiai tik dalis jos zlunga. Sis zlugimas taip pat gali sukelti spaudima sirdziai, del to atsiranda kitu simptomu.

Keletas skirtingu dalyku gali sukelti pneumotoraksa, o simptomai gali labai skirtis. Gydytojai gali padeti diagnozuoti ir gydyti pneumotoraksa.

Priezastys

Pneumotorakso priezastys priskiriamos prie pirmines spontanines, antrines spontanines ar traumines.

Pirminis spontaniskas


Jei oras patenka tarp plauciu ir krutines lastos, tai gali sukelti plauciu susitraukima.

Pirminis spontaniskas pneumotoraksas (PSP) atsiranda, kai asmuo neturi plauciu ligos istorijos. Tiesiogine PSP priezastis nezinoma.

Pagrindines spontanines pneumotorakso rizikos grupes yra:

  • tabako ar kanapiu rukalius
  • auksti vyrai
  • 15-34 metu amziaus zmones
  • zmones, turintys pneumotoraciniu seimos istorija

Svarbiausias rizikos veiksnys, susijes su PSP, - rukymo tabakas. Perziura medicinos zurnale BMJ pazymejo, kad vyru, kurie rukoma tabaka, 22 kartus labiau linke pletoti PSP nei nesamones. Moterys, kurios rukote tabaka, devynis kartus dazniau nei nesusituokusios, kad vystytusi PSP.

Jei gydymas skubus, PSP paprastai nera mirtinas.

Antrinis spontaniskas

Antrini spontanini pneumotoraksa (SSP) gali sukelti ivairios plauciu ligos ir sutrikimai.

SSP turi daugiau rimtu simptomu nei PSP, ir yra didesne tikimybe, kad ji sukels mirti.

Plauciu ligos, del kuriu gali padideti pneumotorakso atsiradimo rizika, yra:

  • letine obstrukcine plauciu liga (LOPL)
  • cistine fibroze
  • sunki astma
  • plauciu infekcijos, tokios kaip tuberkulioze ir tam tikros pneumonijos formos
  • sarkoidoze
  • krutines endometrioze
  • plauciu fibroze
  • plauciu vezys ir sarkomos, susijusios su plauciais

Tam tikri jungiamojo audinio sutrikimai gali sukelti ir SSP. Sie sutrikimai yra sie:

  • reumatoidinis artritas
  • polimiozitas ir dermatomiozitas
  • ankilozinis spondilitas
  • sistemine skleroze
  • Ehlers-Danlos sindromas
  • Marfano sindromas

Tam tikromis salygomis vaikams taip pat gresia pavojus SSP. SSP vaikams sukelia:

  • igimtos anomalijos
  • ikvepti svetima objekta
  • tymai
  • echinokokoze

Rizika taip pat gali buti didesne, jei seimos narys anksciau patyre SSP.

Trauminis pneumotoraksas


Trauminis pneumotoraksas gali pasireiksti be pastebimos zaizdos, pvz., Nardymo metu ar po sprogimo.

Trauminis pneumotoraksas yra smugio ar suzeidimo rezultatas. Galimos priezastys yra bronzos traumos ar suzeidimas, kuris pazeidzia krutines sienele ir pleuros erdve.

Vienas is labiausiai paplitusiu budu, kaip tai ivyksta, yra tai, kad kazkas luzo juosta. Smailus kaulo taskai gali isardyti krutines lasta ir pazeisti plauciu audini. Kitos priezastys yra sporto suzalojimai, nelaimingi atsitikimai automobiliuose, perpjovos ar stabu zaizdos.

Trauminis pneumotoraksas gali atsirasti, net jei ant krutines nera pastebimu zaizdu. Tai daznai pasitaiko zmonems, kurie patyre sprogimo sprogimo smugi.

Nardytojai turi imtis atsargumo priemoniu, kad po vandeniu isvengtu pneumotorakso. Kai narai kvepuoja is suslegto oro bako, jie patiria skirtingus vandens ir oro slegio lygius. Siu skirtingu slegiu jega gali sukelti plauciu pazeidimus, kurie gali buti pneumotorakso pavidalu.

Tam tikros medicinines proceduros taip pat gali sukelti traumini pneumotoraksa. Kateterio idejimas i vena krutineje arba plauciu audinio meginys gali sukelti pneumotoraksa. Gydytojai daznai stebes zmones po siu proceduru, kad sugautu bet kokius ankstyvus pozymius, kuriems gali prireikti gydymo.

Itampa pneumotoraksas

Bet kuris is siu pneumotorakso rusiu gali tapti itampos pneumotoraksu. Tai sukelia pleuros erdveje esantis nutekejimas, kuris primena vienos krypties voztuva.

Kai asmuo ikvepia, oras pratekeja i pleuros erdve ir tampa spastais. Jis negali buti islaisvintas iskvepimo metu. Sis procesas sukelia padidejusi oro slegi pleuros erdveje, kuri kelia pavoju gyvybei ir reikalauja skubos gydymo.

Simptomai

Pirmiausia pneumotorakso simptomai gali buti pastebimi ir gali buti painiojami su kitais sutrikimais.

Pneumotorakso simptomai gali buti nuo lengvos iki gyvybei pavojingos ir gali apimti:

  • dusulys
  • krutines skausmas, kuris gali buti sunkesnis vienoje krutines puseje
  • staigus skausmas ikvepus
  • spaudimas krutineje, kuris laikui begant blogeja
  • melynas odos ar lupu spalvos pasikeitimas
  • padidejes sirdies ritmas
  • greitas kvepavimas
  • sumisimas ar galvos svaigimas
  • samones netekimas arba koma

Kai kurie pneumotoraciniai atvejai beveik neturi simptomu. Jie gali buti diagnozuoti tik rentgeno ar kitokio tipo nuskaitymo. Kitiems reikia skubios medicinos pagalbos. Kiekvienas, kuriam budingi pirmiau nurodyti simptomai, turetu kreiptis i savo gydytoja arba nedelsiant kreiptis i gydytoja.

Diagnoze

Pneumotorakso diagnozavimas gali buti sudetingas del ivairiu simptomu ir priezasciu.

Neatideliotinomis situacijomis gydytojai pirmiausia fiziskai istirs asmeni ieskant sutrikimo pozymiu. Jie gali prisiliesti prie savo krutines, noredami patikrinti neiprastus garsus ar klausytis ju kvepavimo per stetoskopa.


Paprastai gydytojas naudoja rentgeno spindulius, kad galetumete ieskoti suspausto plaucio pozymiu.

Gydytojai taip pat paprasys ka nors apie savo ligos istorija ir iprocius, pvz., Rukyti. Jie taip pat gali paklausti apie bet kokia plauciu sutrikimu seimos istorija.

Vaizdavimas yra svarbi daugelio diagnoziu dalis.Gydytojai naudoja rentgeno spindulius, noredami fotografuoti krutine ir ieskoti suspausto plaucio pozymiu. Technikas ima rentgeno spinduliu, o zmogus ikvepia ir kvepuoja.

Pneumotorakso dydis paprastai matuojamas kaip tarpas tarp plauciu ir krutines lastos. Pneumotorakso dydis daznai nustato, kaip jis gydomas.

CT skenavimas naudojamas norint gauti geresni plauciu vaizda nei rentgeno spinduliu. Gydytojai daznai naudoja CT nuskaitymus traumos situacijose, kai jiems reikia tiksliai suprastu pjuvio zaizdos ar kitos zalos gydymui.

Kai kuriose situacijose naudojamas ultragarsas ir gali buti greitas budas perziureti pneumotorakso dydi ir sunkuma. Jis gali buti jautresnis nei rentgeno spinduliai, kad galetumete istirti siurkscia trauma.

Sunkios itampos pneumotorakso atvejais daznai labai akivaizdu, kad susitraukusios plauciu ligos pozymiai yra butini, todel reikia nedelsiant atkreipti demesi i tai, kad butu isvengta nuolatines zalos ar mirties.

Gydymas

Daugumai pneumotorakso formu reikalinga medicinos pagalba. Sios medicinines pagalbos mastas gali buti toks pat kaip ir pats sutrikimas.

Standartinis medicininis gydymas paprastai apima maza vamzdi tarp sonkauliu arba po raumenu, kad islaisvintu susidariusias dujas. Tai letai atskleis plaucius.

Gydytojai gali paskirti ivairius vaistus, kad padirbinetu skausma, pasalintu toksinus arba uzkirstu kelia infekcijai kune. Kai kuriems zmonems gali prireikti deguonies, jei jiems truksta plauciu.

Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, ypac asmenims, kuriems buvo pasikartojantys pneumotoraciniai reiskiniai.

Sergant plauciu ligomis, susijusiomis su bukle, sergantiems plauciu ligomis sergantiems zmonems labiau reikalinga medicinos pagalba. Tiems, kuriems yra SSP, gali pasireiksti sunkesni simptomai ir jie patiria didesne sunkiu komplikaciju ir mirciu rizika.

Kai kurie labai mazi pneumotoraciniai vaistai gali isgydyti be jokio gydymo. Gydytojai gali suteikti savo pacientams galimybe leisti pneumotoraksa gydyti prieziuros metu be jokiu medicininiu ar chirurginiu veiksmu.

Asmuo, kuriam pasireiskia bet kurie pozymiai ar simptomai, turetu apie tai pranesti gydytojui. Jie gali nuspresti, ar medicininis isikisimas yra butinas norint sumazinti rimtu ivykiu rizika.

Outlook

Pneumotoraksa sunku diagnozuoti ir gydyti. Asmuo turi glaudziai bendradarbiauti su savo gydytoju, kad isitikintu, jog gydymas yra sekmingas.

Pneumothoracezes neturetu buti siek tiek ir tam tikrose situacijose gali kilti pavojus gyvybei.

Daugeliu atveju gydymas gali buti atliekamas greitai. Karta simptomai pastebimi, gydymas yra geriausias budas uztikrinti, kad pneumotoraksas gerai isgydomas.

Hipotermija organu donoruose gali pagerinti inkstu transplantacija

Hipotermija organu donoruose gali pagerinti inkstu transplantacija

Remiantis naujo tyrimo isvadomis, inkstu transplantacija galetu buti efektyvesne, tiesiog palikdami mirusio organo donoro organizma tik 2 ° C temperaturoje nuo normalaus kuno temperaturos. Tyrime teigiama, kad organu donoro temperaturos sumazinimas iki 34-35 ° C pagerino inkstu transplantacijos trumpalaiki efektyvuma.

(Health)

Mazas KMI susijes su didesniu mirtingumu po chirurgijos, nei aukstas KMI

Mazas KMI susijes su didesniu mirtingumu po chirurgijos, nei aukstas KMI

2,8% pacientu, kuriu kuno mases indeksas (KMI) yra 23,1, mirsta per 30 dienu nuo operacijos, palyginti su 1% tu, kuriu KMI yra 35,3 ar daugiau, tyrejai is Virdzinijos universiteto Charlottesville pranese chirurgijos archyvuose. Nustatyta, kad pacientai, kuriu KMI yra 23,1 ar maziau, yra tikimybe, kad jie mirsta per 30 dienu nuo operacijos 40%, palyginti su tais, kuriu KMI nuo 26 metu.

(Health)