Policijos pareigunai, esantys "labiausiai rizikuotai" del savizudybes darbe

Su darbu susijes elementas, susijes su didejanciu bendru savizudybiu skaiciumi JAV, negavo daug moksliniu tyrimu, sako naujojo tyrimo autoriai, kuris nustate tam tikras profesijas, kurios kelia asmenims pacia rizika savizudybes.
Rizikos veiksniai yra stresas ir depresija kartu su galimybe susipazinti su savizudybes priemonemis darbe.

Tyrimas istyre savizudybiu skaiciu JAV nuo 2003 iki 2013 m. Savizudybiu skaicius kiekvienam 1 milijonui zmoniu buvo toks:

• 1,5 mirciu del savizudybiu, atsirandanciu darbo vietoje kiekvienam milijonui darbuotoju (per desimtmeti siek tiek daugiau kaip 1700 zmoniu)
• 144,1 uz kiekviena milijona zmoniu is viso gyventoju mirties nuo savizudybiu, vykstanciu uz darbo vietos ribu.

Daugiau savizudybiu vyksta ne darbe, aisku, bet kai jie atsiranda darbe, tyrimas nustato, kad, zvelgdamas i profesines pareigas, savizudybes yra "15 kartu didesnes vyru nei moterims ir beveik keturis kartus didesnes 65-74 metu amziaus darbuotojams" nei 16-24 metu darbuotojams. "

Mokslininkai teigia, kad yra keletas darbo vaidmenu, kurie yra nuoseklus, nes yra didele savizudybiu rizika:

• Teisesaugos pareigunai
• Ukininkai
• Medicinos daktarai
• Kariai.

Tyrimas, kuris pasirodo Amerikos zurnalas "Prevencine medicina", isanalizavo "didejancia tendencija", kuri egzistuoja visose savizudybiu darbo vietose srityje, ir nustato, kad "apsauginiu paslaugu profesijos" auksciausia savizudybiu skaiciu darbo vietoje sudaro 5,3 milijonai zmoniu. Tai yra mazdaug tris kartus daugiau nei vidutiniskai 1,5 milijono zmoniu.

Apsaugos tarnybos darbuotojai buvo "apsauginiu tarnybu darbuotoju, priesgaisriniu ir prevenciniu darbuotoju, teisesaugos darbuotoju ir kitu apsaugos tarnybu darbuotoju (gyvunu kontroles darbuotoju, privaciu detektyvu ir tyreju bei ivairiu apsaugos tarnybu darbuotoju) prieziuros pareigunai".

Aptariant, kodel tam tikros profesijos yra didesnes rizikos, dokumente teigiama:

"Del didelio streso ivykiu gali atsirasti neigiamu psichines sveikatos padariniu, tokiu kaip potrauminio streso sutrikimas, apibendrinti nerimo sutrikimai ir depresija".

Tyrimas pateikiamas irodymais, kad savizudybe apskritai yra vis didesne problema JAV ir apibudina seimos poveiki. Jame taip pat isvardijamos finansines islaidos: "Vidutiniskai del savizudybiu kasmet JAV gauna apie 45 milijardus JAV doleriu nuostoliu del darbuotoju ir medicininiu islaidu."

Autoriai mano, kad yra keletas budu, kaip sumazinti savizudybiu skaiciu, iskaitant "gydytoju mokymasi ekranuoti ir atpazinti klinikine depresija, riboti prieiga prie mirtinu priemoniu ir ugdyti svarbius" globejus ", kurie turi kontakta su potencialiai pazeidziamais gyventojais".

Tikimes tiesos, mokslu daktaras, tyrimo tyrejas ir Nacionalinio profesinio saugos ir sveikatos instituto saugos tyrimu tarnybos epidemiologas sako:

"Profesija daugiausia gali apibrezti asmens tapatybe, o darbo vietoje gali paveikti psichologiniai savizudybiu rizikos veiksniai, tokie kaip depresija ir stresas".

Dr. Tiesmanas ragina geriau suprasti savizudybiu rizikos veiksnius "issamesniu poziuriu i darbini gyvenima, visuomenes sveikata ir darbo sauga".

Atsakydamas i klausima, kaip intervencines priemones, skirtos kovoti su savizudybe, gali atsirasti sunkumu del sio dalyko tabu, dr. Tiesmanas sake MNT: "Stigmatizavimas yra tikras rupestis, neatsizvelgiant i prevencijos programos vieta".

Taciau Dr. Tiesman pridure, kad kelios nacionalines ir tarptautines savizudybiu prevencijos koalicijos neseniai ragino igyvendinti savizudybiu prevencijos programas darbo vietoje, iskaitant Nacionalini savizudybiu prevencijos aljansa ir Pasaulio sveikatos organizacija.

"Mes sutinkame, kad tai yra svarbus skirtumas, kuri butu galima issamiau istirti ir apibudinti", - sake dr. Tiesmansas, kai paprasyta, kiek savizudybiu gali buti susije su darbu, bet jie buvo padaryti ne darbo vietoje. Taciau ji pridure, kad tyrimo tikslas "buvo ne suprasti darbovietes stresoriu vaidmeni savizudybese" ir kad vyriausybes "duomenu bazes negali atlikti tokio tyrimo tikslo".

Kalbant apie klausima, kodel darbas atsiranda kai savizudybes ivyksta - be prieigos prie jos priezastys, vienas galimas paaiskinimas buvo Dr. Tiesmanas:

"Manome, kad rankrastyje manoma, kad zmogus gali pasirinkti savizudybe darbo vietoje, o ne namuose, siekiant apsaugoti seima ir artimuosius nuo to, kad po saves atskleisti savizudybe".

Duomenu bazes del mirtingumo ir savizudybiu priezasciu

Tyrime buvo naudojama WISQARS duomenu baze apie savizudybes, vykstancias uz darbo vietos ribu.

Ligos kontroles ir prevencijos (CDC) duomenu baze yra viesai prieinama duomenu paieskai. Del mirtinu suzalojimu duomenu, atliekant paieska pagal pagrindines mirties priezastis ir pasirinkus nacionaline ir regionine statistine informacija 1999-2013 m., Grazinamos 20 pagrindiniu mirties priezasciu.

Savizudybe labai skiriasi siu amziaus grupiu duomenimis:

• Tarp 25-34 metu amziaus, tai yra antrasis tik atsitiktiniu mirciu atveju skaicius
• Tiek 15-19 metu, tiek 20-24 metu amziaus grupeje trecioji dalis yra uz nelaimingu atsitikimu ir zmogzudystes atveju
• Asmenims, kuriu amzius 35-44 metai, savizudybe yra nukreipta i ketvirtaja vieta del sirdies ligu
• Savizudybe uzima penkta vieta 35-44 metu amziaus priezasciu sarase, o astunta - 55-64 metu zmonems.

Sis su darbu susijes savizudybes didejimas kartu su amziumi yra pagrindine isvada. Autoriai pranesa: "Apskritai, didejant amziui, savizudybes darbe pasireiske iki 75 metu".

JAV gyventoju duomenys apie visas mirties priezastis, iskaitant savizudybe, taip pat yra kitoje viesoje CDC duomenu bazeje, pavadintoje "Wonder".

Naudodamasi issamiu mirtingumo irankiu, galima ieskoti mirties priezasciu daugelio veiksniu, iskaitant amziu, busena ir pan. Kiekviena mirtis yra medicinine priezastis is ilgu TCD klasifikaciju saraso, kuris apima "nemedicines" tycinio, atsitiktinio ar savizudisko pobudzio priezastis.

Pavyzdziui, tokie du savizudybiu atvejai yra 10 pagrindiniu priezasciu, susijusiu su visu paaugliu ir jaunu suaugusiuju (15-24 metu amziaus) mirtimi:

• "Tycinis saves zalojimas, pakenkimas, priblokimas ir uzdusimas" (trecia pagrindine priezastis)
• "Tikslus saves zalojimas del kitu ir nenustatytu saunamuju ginklu" (sestoji dalis).

Mirties vieta yra galima ieskoti, bet neapsiriboja duomenimis, isskyrus medicinos istaigas, namuose, ligoninese, slaugos ar globos namuose, "kitas" ir "mirties vieta nezinoma" - todel mirties atvejai darbo vietose nukris i "kitus" pries tokius paieska

Vietoj to, JAV statistikos apie savizudybes darbo vietoje, kaip ir sio tyrimo metu, gaunama is JAV darbo statistikos biuro surasymo apie mirtinus profesinius suzalojimus.

Surasymo samatas gaunamas is keliu skirtingu saltiniu ivardintu duomenu, o mirtis darbo vietoje apima ir tas, kurios atsiranda darbovieteje, jei mirtis ivyko darbo metu.

Kalbant apie savizudybe, atrodo, kad nera paprasto statistines informacijos saltinio profesinei rizikai ivertinti.

Tyrimas, apie kuri pranese praeita savaite, - tai siuo atveju labiau paplites saunamuju ginklu nuosavybes ir naudojimo ne metropolitinese apskrityse galimybe pasinaudoti savizudybes priemonemis, kuriomis naudojasi tam tikri darbai, buvo vienas is veiksniu, padedanciu paaiskinti nesatikingu mirciu skaiciu.