Netinkamas darbo ir asmeninio gyvenimo suderinimas velesni gyvenima sukelia prasta sveikata

Del didejancio siuolaikinio gyvenimo spaudimo ir nepaisant neigiamu padariniu musu sveikatai, mes linke maziau miegoti ir dirbti daugiau. Naujas tyrimas rodo, kad menkas pusiaukeles darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros poveikis gali tureti neigiamu padariniu desimtmecius veliau.
Per didelis darbas turi neigiama poveiki sveikatai.

Keli tyrimai parode, kad ilgos darbo valandos yra blogos sveikatai ir neigiamai veikia sirdies ir kraujagysliu bei psichine sveikata.

Priesingai, lankscios darbo valandos ir tvarkarasciai, kuriuos darbuotojai gali kontroliuoti, turejo teigiama poveiki sveikatai ir gerovei.

Nepaisant to, daugelis is musu vis dar turi bloga darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra, ir mes linke miegoti maziau. 1910 m. "Normalus" miego grafikas buvo laikomas 9 valandu per nakti vidurkiu, o siandien jis sumazejo iki mazdaug 7 valandu.

Zalingas poveikis yra didesne insulto rizika, koronarine sirdies liga ir psichiniai sutrikimai, tokie kaip nerimas ir depresija.

Kai kurie tyrimai parode, kad asmenys, dirbantys 55 ar daugiau valandu per savaite, turi 1,3 karto didesne insulto rizika nei tie, kurie dirba standartinemis valandomis.

Miego trukumas taip pat buvo susijes su sirdies ir kraujagysliu ligomis ir padidejusia mirties rizika, sukeliancia miokardo infarkta ir insulta.

Ilgos darbo valandos taip pat buvo susijusios su didesniu nerimo ir depresijos pavojumi. 5 metu trukmes tyrime nustatyta, kad sveiku asmenu depresijos vystymosi rizika yra 1,66 karto didesne darbuotojams, dirbantiems daugiau nei 55 valandas per savaite. Nerimo pavojus buvo 1,74 karto didesnis.

Nepaisant zinomo neigiamo miego trukumo ir ilgesnio darbo laiko grafiku poveikio, jokio tyrimo metu nebuvo istirtas siu dvieju veiksniu bendras poveikis su sveikata susijusiai gyvenimo kokybei (HRQoL).

Kaip darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra tarpsnyje daro poveiki sveikatai velesniame gyvenime

Suomijos Jyväskylä universiteto mokslininkai norejo nustatyti vidutisko miego trukumo ir ilgu darbo valandu poveiki fiziniam veikimui ir bendrai HRQoL velesniam gyvenimui.

Tyrime konkreciai nagrinejamas darbo valandu ir miego trukmes santykis.

Tyrejai stebejo 1,527 verslininku, gime 1919-1934 m., HRQoL. Jie surinko duomenis 1974 m., O veliau 26 metus.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti 2008 m Amzius ir senejimas, Britanijos ginekologijos draugijos mokslinis zurnalas.

Tyrimas naudojo RAND-36 bala, kad ivertintu baltuju verslininku, kurie dirbo daugiau nei 50 valandu per savaite ir trumpiau negu 47 valandas per savaite, vidurines gyvensenos metu.

RAND rezultatas yra paprastas, bendras tyrimo irankis, kuri sudaro 36 klausimai, kuriuos gydytojai ir mokslininkai naudoja suaugusiuju pacientu prieziuros rezultatams ivertinti. Jis remiasi respondentu saves atskaitomybe.

Tyrime apzvelgtos darbo valandos, miego trukme ir savarankiskai uzregistruoti sveikatos klausimai.

Atsizvelgdami i iprastines darbo valandas, kai 50 valandu per savaite ir iprasta miego valanda kaip 47 valandas per savaite, mokslininkai derino darbo ir miego modelius, kad jie sugalvotu keturias kategorijas: iprasta darba ir iprasta miega, ilga darba ir normalia miega, iprasta darba ir trumpa miega, ilgas darbas ir trumpas miegas.

Vyresniame amziuje dalyviai gavo mazesni RAND skale fiziniam veikimui, gyvybingumui ir bendrajai sveikatai, palyginti su tais, kurie turejo iprastus darbo ir miego modelius.

Verslininkams, turintiems ilgas darbo valandas, taciau iprastu miego modeliu vis dar buvo mazesniu rezultatu fiziniam veikimui vyresnio amziaus. Net atsizvelgiant i vidutinio amziaus rukyma ir kitus nesusijusius sveikatos klausimus, neigiamas poveikis fiziniam veikimui isliko didelis.

Pastebejimai, kurie gali buti taikomi platesnei gyventoju grupei

Tyrima motyvavo tai, kad siuolaikiniai verslininkai susiduria su tam tikru spaudimu, o daugiau nei sesiasdesimt vienos Britanijos zmoniu siuo metu dirba daugiau nei 45 valandas per savaite. Taciau tyrimo rezultatai greiciausiai bus taikomi ir kitiems gyventoju segmentams.

2014 m. "Gallup" ataskaitoje pazymima, kad amerikieciai vidutiniskai dirba 47 valandas per savaite, tai yra beveik visa darbo diena daugiau negu standartinis 9-5 grafikas.

Is tikruju beveik 4 is 10 amerikieciu teige, kad jie dirba maziausiai 50 valandu per savaite.

Tyrimo rezultatai rodo, kad nors netinkamas darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyros poveikis gali buti nejauciamas nedelsiant, pasekmes pasireiskia vyresnio amziaus zmonems.

Sumazinus darbo valandas ir suteikiant daug poilsio kaip imanoma anksciau gyvenime, butu galima susvelninti neigiama poveiki sveikatai vyresnio amziaus zmonems.

Perskaitykite, kaip ilgu valandu dirbimas ir sunkus kelimas gali tureti itakos moteru vaisingumui.

Paralyziuotas zmogus naudoja judejimo ketinima kontroliuoti robotu ranka

34 metu vyras liko paralyziuotas po koju skausmo zaizdos tapo pirmuoju asmeniu, turinciu neuroprotezini itaisa, implantuota smegenu srityje, atsakinga uz judejimo ketinima, leidzianti jam valdyti robotine ranka savo protu. Del neuroprotezinio prietaiso "Sorta" sugeba kontroliuoti robotine ranka tik savo mintimis.

(Health)

Kodel federaline kolegija rekomenduoja pries PSA pagrista prostatos vezio skenavima

USPSTF (JAV prevenciniu paslaugu darbo grupe) rekomendavo pries PSA pagrista prostatos vezio tyrima, kuri jie laiko D kategorijos rekomendacija. Uzduociu grupe priduria, kad jos rekomendacijos taikomos suaugusiems amerikietiskiems vyrams, neturintiems simptomu, susijusiu su prostatos veziu. Rekomendacija apima bet koki amziu, seimos istorija ar rase.

(Health)