Atskiros ligos rizikos prognozavimas tiksliau

Remiantis tyrimo, paskelbto Amerikos zurnalas "Zmogaus genetika", 2011 m. rugsejo 8 d. Zenevos universiteto (Sveicarija) mokslininku komanda, vadovaujama profesoriaus Emmanouilo Dermitzakio, nustate, kad genetiniu variantu funkcines pasekmes daznai priklauso nuo kitu gretimu variantu. Toks bendradarbiavimas ar saveika gali atlikti svarbu vaidmeni nustatant, kaip genetinis variacija pasireiskia atskirais zmogaus raciono ir ligu skirtumais.
Zmonems budingos ligos genetiniai variantai retai turi lygiaverti poveiki visiems atskiriems vezejams, taciau siu skirtumu priezastys iki siol nera aiskios. Tyrejai norejo nustatyti, ar si funkcija yra daugiausia del kitu genetiniu variantu, keicianciu ju genomo kaimynu poveiki, mechanizmas, kurio svarba iki siol nebuvo zinoma.
Jie istyre genoma ir genu israiska is beveik 120 individu, naudodamiesi ankstesnio naturalaus atrankos evoliuciniu signalu, kad suvoktu saveikos vaidmeni zmogaus genomoje siandien ir atrado, kad rezultatai rodo, kad reguliavimo variantai, kurie turi itakos produkcijos kiekiui baltymas, kuri sukelia disfunkcine genu kopija, daznai gali uzmaskuoti ar padidinti retu kenksmingu variantu, keicianciu baltymu struktura, poveiki.
Pirmasis tyrimo autorius Dr. Lappalainen komentuoja:

"Kaip gyventoju genetika, tai yra idomus laikai. Naujausi genomikos pasiekimai leido mums ivertinti siu saveiku poveiki per ju evoliucini pedsaka genomoje".

Tyrime taip pat buvo rasti unikalus tokios saveikos irodymai, kurie skatina genetine bendros ligos rizika.

Profesorius Dermitzakis, vyresnysis tyrimo autorius, priduria:

"Vietos genomo saveikos analize gerina musu supratima apie tai, kaip genetiniai variantai sukelia zmogaus charakteristiku ir ligu spektra. Ateityje tai leis mums geriau prognozuoti atskira ligos rizika".

Parase Petra Rattue