Prostatos vezys. Irodymai nera tikejimai, susije su atranka ir gydymu

Pasak Beth Israel Deaconess medicinos centro ir prostatos eksperto Marc B. Garnick MD, gydytojai, patare PSA testus vyrams, kuriems yra tiriamas prostatos vezys, turi pagristi savo sprendima labiau turimais irodymais, rekomenduojant patikras, biopsijas ir gydyma, o ne laikytis Ilgalaikiai isitikinimai, kad testas, pagristas PSA, yra naudingas visiems.
Garnikas parase vasario menesio numeryje Mokslinis amerikietis, kuriame teigiama, kad dabartine sistema, kuria remiasi prostatos specifiniai antigenu kiekiai kraujyje, yra "giliai klaidingas", ir gydytojai turi isitikinti, kad "PSA testas neleidzia jums zinoti, ar zmogus turi vezi, tik, kad jis gali ji tureti".
Remiantis naujausia JAV prevenciniu paslaugu darbo grupes darbo vertinimo ataskaita, paskelbta 2009 m., PSA bandymai rodo rezultatu atzvilgiu daugiau negu naudos. Be to, is ataskaitos matyti, kad atsizvelgiant i irodymus, reiketu imtis atsargesnio, individualizuoto poziurio i pacientu gydyma, o ne agresyviai ankstyva gydyma visiems. Sis metodas siuo metu vyksta BIDMC.
Garnikas, kuris taip pat yra Harvardo medicinos mokyklos metiniu pranesimu apie prostatos ligas ir ju interneto svetaines vyriausioji redaktore, teigia:

"Dauguma zmoniu, nepriklausanciu medicininei bendruomenei, nesupranta, kaip neryskus irodymai buvo naudingi PSA patikros duomenims." Perfect world ", atrankos testas nustate tik tuos vezio atvejus, kurie, jei jie nebuvo gydomi, butu mirtina. Tada vyrai, kurie turejo maza, isgydomasias vezys bus gydomas ir ju gyvybes butu sutaupytos. Geriausia butu, kad gydymas butu ne tik efektyvus, bet ir nebutu rimtu salutiniu poveikiu. Toks scenarijus pateisintu masyvu tyrima ir gydyma kiekvienam, turinciam teigiama testa. "

Taciau siuo metu gydytojams nera patikimo metodo, leidziancio nustatyti, kuris is siu mazu veziniu susirgimu, kuriuos nustate biopsija, yra potencialiai pavojingas ir visam gyvenimui nekenksmingas. Be to, visi siuo metu esantys gydymo budai kelia didele rizika ir ilgalaikius salutinius poveikius.
"Garnickas teigia, kad vyru, kuriems reikia gydymo ir galinciu patirti gydymo pasekmes ir sekmingai uzkirsti kelia tik vienai prostatos vezio mirciai, paskatino darbo grupe rekomenduoti placiai paplitusia PSA testa visiems, kuriems nera simptomu prostatos vezys.

Du 2009 m. Tyrimai, vienas Europoje ir vienas JAV, atsitiktine tvarka padalijo sveikus vyrus 50 ir 60 m. I dvi grupes. Viena grupe buvo periodiskai tikrinama del prostatos vezio, naudojant PSA testa, adigitalini tiesiosios zarnos egzamina arba abu, o kita grupe gavo standartine medicinine prieziura, nebent butu pasiulyta iprasta bandymai.
Europos tyrimas parode, kad tik tie, kurie buvo istirti ir gydyti nuo prostatos vezio, turejo mirtingumo rizika 20%, nors tokio sumazejimo JAV tyrime nebuvo. Nei tyrimas neparode, ar tie, kurie buvo isbandyti ir gydyti, turejo ilgesne gyvenimo trukme, lyginant su nerekomenduojamais iprastais tyrimais.
Europos tyrimo tyrejai nustate, kad turetu buti patikrinta apie 1400 vyru, kad vienam asmeniui nebutu mirsta prostatos vezys, o kitiems, kuriems reikia gydyti, turetu buti 48, o kitiems 47 vyrams gali buti sunkus salutinis poveikis , pavyzdziui, inkontinencija ir impotencija del radiacijos ar chirurgijos.
"Garnick" paaiskina:

"Bendras mirtingumo rodiklis is visu priezasciu nebuvo statistiskai skirtingas nei atrinktose, nei neirasytose grupese. Deja, mirtingumo duomenys, surinkti per pastaruosius 25 metus, rodo, kad naturali prostatos vezio istorija nera tokia paprasta, kaip mano kolegos ir as kada tikejosi Daugelis vezio niekada nesukels problemu per visa paciento gyvenima, todel nereikia gydyti bent jau is karto. "

Remiantis ilgalaikio Kanados tyrimo duomenimis, prostatos vezio mirtingumas tiems vyrams, kurie pasirinko aktyvia prieziura ar uzdelsta gydyma po PSA tyrimo, 10 metu laikotarpiu nustate 1% vezio diagnoze, palyginti su 0,5% mirtingumo rizika del po prostatos vezio chirurgines komplikacijos per viena menesi po operacijos.
"Garnick" deklaruoja:

"Butina tai, kad pradinis sprendimas atsisakyti gydymo nebutinai yra galutinis. Chirurgija, radiacija ir kitos terapijos vis dar yra prieinamos veliau, o dauguma naujausiu duomenu rodo, kad velavimas neigiamai nepaveiks rezultatu. Toks poziuris tobulina musu sugebejima pritaikyti gydyma asmenims, o ne visada traktuoti visiems ta pati ".

Sio sprendimo rezultatai rodo, kad tiek gydytojams, tiek pacientams reikia tikslaus mokslinio supratimo apie siuos klausimus, ypac gydytojo ir paciento diskusijoje. "Garnick" pastabos: "Turime drasos veikti ne tik irodymais, bet ir tikejimais".
Parase Petra Rattue