Protezines galunes: ar jie turetu buti labiau pazenge dabar?

"Amputai psichologiniai issukiai yra bauginami. Galima padaryti daugiau, taciau mano nuomone, sekmes pagrindas yra amputei, kad jis galetu sklandziai isitraukti i kasdienio gyvenimo veikla", - sake Davidas Hankinas.

Hankinas yra Alfredo Manno fondo, kuris yra Kalifornijoje isikures medicinos tyrimu fondas, generalinis direktorius, kurio tikslas yra sukurti pazangias medicinines technologijas zmonems su silpninanciomis sveikatos buklemis, siekiant pagerinti ju sveikata ir bendra gyvenimo kokybe.

Viena sritis, kurioje pagrindinis demesys skiriamas, yra galuniu praradimas - bukle, su kuria gyvena mazdaug 1,7 milijono amerikieciu.

Pasak "Amputee" koalicijos, kiekvienais metais JAV yra apie 185 000 amputaciju, is kuriu 97% yra apatines galunes.

Pagrindines galuniu praradimo priezastys yra kraujagysliu ligos, iskaitant diabeta ir periferine arterine liga, ir traumos. Labai mazai amputaciju sukelia vezys.

Fiziniai ir psichologiniai sunkumai

Asmenys, gyvenantys su galuniu praradimu, fiziskai ir protiskai gali patirti sunkumu.

Ne tik galunes nuostoliai yra silpnejanti bukle, bet ir kitos salygos, kurios daro itaka asmens sveikatai. Pavyzdziui, asmenims, turintiems apatiniu galuniu nuostoliu, daznai reikia naudoti daug daugiau energijos, kad jie galetu judeti ivairiais grindu pavirsiais ir reljefu, taip pat keliauti atstumus, kuriu nepazeidusios galunes nepatektu i problema.

"Papildoma energija ir kitu kuno daliu nusidevejimas sukelia amputei daugybe medicininiu problemu", - sake Hankinas.

Psichologiniu poziuriu Hankinas sako, kad daug ampiuciu gali patirti nepakankamumo jausma, kai kalbama apie kasdieniu uzduociu vykdyma. Pavyzdziui, kazkas taip paprasta, kad pinigai is pinigines gali uztrukti ilgiau, o tai gali sukelti painiava, kai asmuo stovi maisto produktu linijoje.

Kalbant apie amputai reabilitacijai, protezines galunes yra pirmasis skambucio uostas. Bet Hankinas sako, kad dirbtiniu galuniu, ypac virsutiniu galuniu, atmetimas yra didelis. Taip yra todel, kad dauguma virsutines galunes protezu prietaisu neturi pazangiu funkciju, kurios leidzia ampiute efektyviai atlikti kasdienes veiklas.

"Del to daugelis galu gale atsiduria spintoje ar stalciuje, o ne pritvirtintas prie ampute", - sako Hankinas, pridurdamas:

"Tarp kai kuriu ampiuciu yra jausmas, kad beveik nepakankamai nebuvo ar daroma siekiant tobulinti jiems prieinamas technologijas ir kad nera vilties".

Protezines galunes: kelias iki siol

Manoma, kad pirmasis pasaulyje protezas atsirado pries daugiau kaip 3000 metu po to, kai 2000 m. Egipto mama buvo rastos netoli senoves Thebes.

Taciau, zinoma, nuo tada protezavimas labai pasikeite - daugiausia del funkcijos, o ne is to, kaip jie atrodo. 1912 m. Davidas Dorensas isrado kuno maitinama ranka. Tai buvo prietaisas, kuri sudaro odiniai dirzeliai ir padalintas kablys. Naudodamasis savo likusios rankos galia, naudotojas galejo atidaryti ir uzdaryti kabliukus ir paimti daiktus.

Kai kurie mokslininkai mano, kad si kurimo pazade kelia protezu galuniu ateiciai.

"Virsutiniu galuniu amputei visame pasaulyje buvo sukurtos varomosios, robotu rankos ir rankos, skirtos pasalinti kebulo kablys su trukumais", - sako Hankinas. "Sios rankos ir rankos paimamos is zmogaus ranku formos, atrodancios siek tiek kaip kazkas is mokslines fantastikos filmo".

Kalbant apie apatines galunes protezavima, Hankinas teigia, kad technologija isaugo dar labiau:

"Prijungtos kojos, kulksnys ir keliai leidzia apatines galunes amputai pasiekti daugiau naturalios eigos, absorbuodami daug papildomo streso, kuris kitu atveju butu absorbuojamas amputele".

Jis priduria, kad apatiniu galuniu protezu kinetika taip pat pagerejo, tai reiskia, kad apatines galunes amputai gali daug sunkiau spresti sudetingus pavirsius ir atstumus.

Bet su tokiais patobulinimais protezuotose galunese, kodel kai kurie amputai jauciasi taip, tarsi jie nepakankamai isaugo?

Prostatiniu galuniu ateitis

Pagalvok pries 20 metu. Daugelis is musu neturejo mobiliojo telefono, internetas vis dar buvo jungiamasis, o tablete buvo tik vaistu forma. Nereikia ne sakyti, kad per pastaruosius 2 desimtmecius technologijos tikrai pasieke pazangos. Bet ar neapsiribojo dirbtiniu galuniu pasaulis?

"Per pastaruosius 20 metu zmones padare didele technologine pazanga, taciau dabar mes matome, kad signalu apdorojimas, medziagu mokslu, elektronikos ir kt. Yra taikomi protezinems galunems", - sako Hankinas.

Nors protezu galuniu pazanga buvo naudinga ir ampiutai galetu geriau atlikti kasdienes veiklas, jie nesuteikia amputai su sensorine informacija. Be to, amputai negali naturaliai kontroliuoti protezines galunes savo protu.

Tai yra pagrindines sritys, kuriose demesys skiriamas dirbtiniu galuniu tyrimams, ir atrodo, kad mokslininkai arteja.

Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie pirmaji amputai pasaulyje, kuris galejo "jaustis" realiuoju laiku su dirbtiniu rankos sensoriniu stiprinimu.

Proteza sukure Silvestro Micera ir jo kolegos is Sveicarijos École polytechnique fédérale de lausanne (EPFL) Sveicarijoje ir Sant'Anna aukstesniuju studiju mokykloje (SSSA) Italijoje.

Toliau pateikiamas vaizdo irasas apie kurini:

Protezine ranka, kurioje buvo jutikliai ir elektrodai, buvo prijungta prie Denniso Aabo Sørenseno virsutines dalies is Danijos, kuri prarado kaire ranka nelaimes metu.Impulsai, kuriuos galejo suprasti centrine nervu sistema, buvo siunciami per elektrodus, kai Sørensen paliete daikta, leidzianti jam is karto ji pajusti.

Praejusiais metais mes praneseme apie tyrima, kuriame issamiai apibudinti neuronu aktyvumo modeliai, kurie atsiranda, kai gyvunai manipuliuoja daiktais, kuriuos mokslininkai sugebejo atkurti dirbtinai - tai procesas, kuris galetu padeti kurti jutiklinius delikatus.

Alfredo Manno fondas taip pat sukure implantuojamus mioelektrinius daviklius (IMES). Tai implantuojami jutikliai, leidziantys amputei kontroliuoti savo dirbtine galune savo mintyse. IMES sistema siuo metu vyksta klinikiniais tyrimais JAV ir Europoje.

"Tokiu sistemu naudojimas, pasizymintis tvirtais, galinciais robotinemis galuromis, patogiai tinka amputei, greiciausiai sumazins atmetima, padidins funkcija ir leis amputei pasiekti geresne gyvenimo kokybe", - sako Hankinas.

Didejancios investicijos gali buti svarbiausios

Akivaizdu, kad mokslininkai sunkiai dirba, siekdami isplesti protezavimo technologijas. Taciau, kaip ir visi technologijos patobulinimai, labai svarbu investuoti.

Hankinas sako, kad viesieji renginiai, kuriuose dalyvauja amputai, pvz., Parolimpines zaidynes, rodo, kad zmones, turintys galuniu praradima, gali dalyvauti kasdieneje veikloje ir gali net virsyti neigaliuju galuniu sugebejimus - tai padeda didinti investicijas i protezines technologijas .

Jis priduria:

"Mes pradedame matyti dazna siu ivykiu ivairove ziniasklaidoje, o apreptis - tai auditorijos pritraukimas, reklamos palaikymo pritraukimas ir kt.

As vadinu tai tokio pobudzio renginiu integravimu, tuo labiau, kad zmones su nepazeistomis galunes suzinoti ir supranta apie ampiuciu bendruomene, tuo labiau pripazinima, del ko bus toliau investuojama i pagalbines technologijas. "

Hankinas teigia, kad, be geresniu jutimo technologiju ir proto kontroles galimybiu, reikia daugiau investiciju, kad butu sukurta geresne bateriju technologija. "Robotu galunes reikalauja galios - jei mes galime tiekti pakankamai galios mazesniuose ir lengvesniuose paketuose, tai bus labai naudinga amputei", - priduria jis.

Be to, jis teigia, kad protezu galuniu svoris yra svarbus veiksnys. Todel investicijos i lengvuju medziagu naudojima geresniam ir labiau funkcionuojamam protezavimui bus naudingos amputai.

Pasak "Hankino", tokios investicijos leidzia pasiekti viena kelia: "Leisti amputei geriau isitraukti i kasdienio gyvenimo veikla, suteikiant geresnes, labiau funkcines galunes ir sistemas, kurios intuityviai ir naturaliai vairuotu galunes".

Daugiau tyrinejimu, kaip galima pagerinti protezines galunes, galbut nebus per ilgas, kol amputai visame pasaulyje gales naudotis jutikliniais ir kontroliuojamais protezais.

Veiksmai realiame pasaulyje, paveikti vaizdo zaidimu, tyrimo teiginiai

Kalbant apie tai, ar vaizdo zaidimai itakoja elgesi realiame gyvenime, siek tiek truko. Dabar naujas tyrimas, kuriame dalyvauja kolegijos studentai, rodo, kad zaidimas piktadaryje virtualioje aplinkoje skatina asmenis nubausti anoniminius nepazistamus zmones. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti psichologines mokslu psichologines mokslu asociacijos zurnale.

(Health)

Ar Cat Poop kelia pavoju visuomenes sveikatai?

JAV kasmet nusodinama 1.2 metrine tonu kaciu ismatu, del kurios padideja uzkretimo Toxoplasma gondii parazitu rizika. "Stanley Medical Research Institute" ir Johns Hopkins universiteto medicinos centro tyrejai pranese "Parazitologijos tendencijose" (2013 m. Liepos 10 d. ) Kai kurie kaciu ismatos yra uzterstos Toxoplasma gondii, protozoanais, kurie gali sukelti toksoplazmozes epidemijas sveikiems asmenims, o ne tik pacientams, kuriu imunine sistema yra susilpnejusi, ir nescioms motinoms.

(Health)