lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Ka reikia zinoti apie plauciu embolija?

Turinys

  1. Simptomai
  2. Gydymas
  3. Priezastys
  4. Diagnoze
  5. Rizikos veiksniai
  6. Outlook
Plauciu embolija yra plauciu arterijos blokada, kuri krauja patenka i plaucius. Tai viena is labiausiai paplitusiu sirdies ir kraujagysliu ligu Jungtinese Amerikos Valstijose.

Plauciu embolija kasmet patiria apie 1 is 1000 zmoniu JAV.

Uzblokavimas, paprastai kraujo kresulys, neleidzia deguoniui patekti i plauciu audinius. Tai reiskia, kad tai gali buti pavojinga gyvybei.

Zodis "embolija" kiles is graiku embolio, tai reiskia "kamstis" arba "kistukas".

Kai plauciu embolija yra embolija, ji formuojama vienoje kuno dalyje, ji cirkuliuoja visa krauja, o po to blokuoja krauja, tekanti per kita kuno dali, ty plaucius.

Embolija skiriasi nuo trombo, kuris susidaro ir islieka vienoje vietoje.

Greiti faktai apie plauciu embolija

Stai keletas pagrindiniu dalyku, susijusiu su plauciu embolija. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

  • Plauciu embolijos rizika dideja su amziumi
  • Simptomai yra skausmas krutineje, galvos svaigimas ir greitas kvepavimas
  • Plauciu embolijos rizika yra didele asmenims, kuriu kraujo kresulys buvo kojoje ar rankoje
  • Retais atvejais plauciu embolija gali sukelti amniocidu skystis

Simptomai


Astrus, susizeide skausmai krutineje gali parodyti plauciu embolija.

Plauciu embolijos simptomai yra:

  • krutines skausmas, astrus skausmas, kuris gali pablogeti kvepuojant
  • padidejes ar nereguliarus sirdies plakimas
  • galvos svaigimas
  • sunku gaudyti kvepavima, kuris gali issivystyti staiga ar laikui begant
  • greitas kvepavimas
  • kosulys, paprastai sausas, bet galbut su krauju ar krauju ir gleivemis

Sunkus simptomai reikalauja skubios medicinines pagalbos.

Sunkesni atvejai gali sukelti soka, samones netekima, sirdies sustojima ir mirti.

Gydymas


Pratimai yra vienas is geriausiu budu isvengti plauciu embolijos.

Embolijos gydymas siekia:

  • sustabdyti kresuliu augima
  • uzkirsti kelia naujiems kresuliu susidarymui
  • sunaikinti ar pasalinti visus esamus kresulius

Pirmasis zingsnis gydant dauguma embolizmu yra soko gydymas ir deguonies terapija.

Paprastai antikoaguliantu vaistai, tokie kaip heparinas, enoksaparinas ar varfarinas, padeda suplakti krauja ir uzkirsti kelia tolesniam kresuliavimui.

Taip pat gali buti skiriami tromboliziniai vaistai, kuriu sudetyje yra grybeliu. Taciau, taciau jie kelia didele per didelio kraujavimo rizika. Trombolitai apima Activase, Retavase ir Eminase.

Jei pacientui yra zemas kraujospudis, dopaminas gali buti padidintas.

Paprastai pacientas paprastai turi vartoti vaistus neribotam laikui, paprastai ne trumpiau kaip 3 menesius.

Prevencija

Daug priemoniu gali sumazinti plauciu embolijos rizika.

  • Dideles rizikos pacientas gali naudoti antikoaguliantus, tokius kaip heparinas ar varfarinas.
  • Galimas koju suspaudimas, naudojant antiembolijos kompresines kojines arba pneumatini suspaudima. Pripuciamos rankoves, pirstines ar boksai uzima paveikta vieta ir prireikus padidina slegi.

Kompresijos metodai uzkerta kelia kraujo kresuliams, verciant krauja i giluji vena ir sumazinti kraujo kieki kraujyje.

Kiti rizikos sumazinimo budai yra fizinis aktyvumas, reguliarus fiziniai pratimai, sveika mityba ir rukymo tabako atsisakymas arba vengimas.

Priezastys


Kraujo kresulys paprastai formuojasi rankoje arba kojoje, galiausiai gali atsilaisvinti, keliaujant per kraujotakos sistema.

Plauciu embolija atsiranda, kai embolija, paprastai kraujo kresulys, blokuoja krauja, tekanti per arterija, kuri maitina plaucius.

Kraujo kresulys gali prasideti rankoje ar kojoje, vadinamas giliuju venu tromboze (DVT).

Po to jis pertraukia laisve ir keliauja per kraujotaka i plaucius. Ten jis per didelis per mazus laivus, todel jis sudaro blokada.

Sis uzkimimas sustabdo kraujo patekima i plauciu dali. Tai sukelia, kad paveikta plauciu dalis mirsta del deguonies trukumo.

Retais atvejais plauciu embolija gali atsirasti del embolio, susidariusio is riebalu laseliu, auglio skysciu ar kitu daleliu, patenkanciu i krauja.

Diagnoze

Jei norite diagnoze pasiekti, gydytojas paziures i paciento istorija ir apsvarstys, ar yra tikimybe, kad bus embolija. Jie atliks fizini tyrima. Diagnoze gali buti sudetinga, nes kitomis salygomis yra panasiu simptomu.

Tyrimai, skirti diagnozuoti plauciu embolija, yra sie:

  • elektrokardiogramos (EKG), siekiant uzfiksuoti elektrini sirdies aktyvuma
  • arterinio kraujo duju tyrimas, skirtas deguonies, anglies dioksido ir kitu duju koncentracijai kraujyje matuoti
  • krutines rentgeno spinduliai, kad sugeneruotumete sirdies, plauciu ir kitu vidiniu organu vaizda
  • plauciu V / Q skenavimas, du bandymai, kurie analizuoja plauciu ventiliacija ir strukturines savybes
  • kompiuterizuota tomografija (CT), kuri gali atskleisti sutrikimus krutineje, smegenyse ir kituose organuose
  • koju ultragarsu, matuoti kraujo tekmes greiti ir visus pokycius
  • d-Dimer testas, kraujo tyrimas, kuris gali diagnozuoti tromboze
  • plauciu angiografija, kad atskleistu kraujo kresulius plauciuose
  • magnetinio rezonanso tomografija (MRI), norint gauti issamia informacija apie vidines strukturas

Rizikos veiksniai

Plauciu embolijos atsiradimo rizika dideja su amziumi. Zmones, kuriems yra kraujo kresejimo rizika keliancios ligos ar ligos, gali sukelti plauciu embolija.

Asmuo turi didesne plauciu embolizmo rizika, jeigu jis turi kraujo kresuli kojoje ar rankoje (DVT) arba anksciau sirgo plauciu embolija.

Ilgas lovos poilsis ar neveikimas padidina GVT rizika, todel padideja plauciu embolijos rizika. Tai gali buti ilgas skrydis ar vaziavimas automobiliu.

Kai mes nejudame daug, musu kraujo baseinai yra apatineje musu kuno dalyje. Jei kraujas mazeja, nei paprastai, kraujo kresulys yra labiau linkes formuotis.

Pazeisti kraujagysliai taip pat padidina rizika. Tai gali atsirasti del suzeidimo ar chirurgijos. Jei kraujo indai yra pazeisti, kraujo indo vidus gali tapti siauresne, todel padideja kraujo kresuliu susidarymo tikimybe.

Kiti faktoriu rizikos veiksniai yra tam tikros vezio formos, uzdegimine zarnyno liga, nutukimas, sirdies stimuliatoriai, venu kateteriai, nestumas, estrogenu papildai, kraujo kresuliu seimos istorija ir rukymas.

Outlook

Gydant veiksmingu ir laiku, dauguma zmoniu, kurie serga plauciu embolija, gali visiskai atsigauti.

Si bukle kelia didele mirciu rizika. Taciau ankstyvas gydymas gali zymiai sumazinti sia rizika.

Didziausia rizika yra sios valandos po pirmosios embolijos atsiradimo. Prognoze taip pat blogesne, jei embolija sukele pagrindine bukle, pvz., Vezio rusis.

Taciau dauguma zmoniu, serganciu plauciu embolija, gali visiskai atsigauti.

Kaip galite pagerinti savo psichine sveikata ir gerove 2016 m.?

Kaip galite pagerinti savo psichine sveikata ir gerove 2016 m.?

Nauji metai yra cia, ir dauguma is musu, greiciausiai, padare bent viena rezoliucija 2016 m. Taciau, nors dauguma musu ateinanciu metu tikslu bus susije su fizines sveikatos gerinimu, pvz., Sporto treniruokliais ir svorio praradimu, turesime ar galvojate apie tai, kaip galite pagerinti savo psichine sveikata?

(Health)

Nauji tyrimai rodo, kad musu veido forma issivyste is smurto

Nauji tyrimai rodo, kad musu veido forma issivyste is smurto

Is evoliucines biologijos srities atsiranda naujas tyrimas, leidziantis manyti, kad musu veido veidas yra prievartos priesistoriniu proteviu rezultatas. Tyrejai is naujausio tyrimo, paskelbto "Biologinese apzvalgos", teigia, kad zmogaus veidai pasikeite, siekiant kuo labiau sumazinti suzalojimu poveiki nuo smugiu i veida tarp vyru.

(Health)