Padidinti autizmo spektro sutrikimo mitu supratima

Balandis yra nacionalinis autizmo mastymo menuo JAV. Nors sio sutrikimo priezastys lieka nezinomos, didejantis bendras supratimas gali paskatinti anksciau diagnozes, veiksmingesnes intervencijas ir geresne prieiga prie paslaugu bei paramos asmenims, kuriems si salyga yra paveikta.
Nepaisant to, kad pastaraisiais metais paplitimas dideja, vis dar egzistuoja keletas mitu ir klaidingu nuomoniu apie ASD.

Pasak Ligu kontroles ir prevencijos (CDC) autizmo ir vystymosi sutrikimu stebejimo tinklo centru, mazdaug 1 is 68 vaiku buvo nustatytas autizmo spektro sutrikimas (ASD). Sutrikimas ivyksta visose etninese, rasinese ir socialinese ekonominese grupese.

Per pastaraji desimtmeti ASD paplitimas taip pat padidejo. CDC ataskaita, kad 2000 m. Sutrikimas buvo nustatytas 1 is 150 vaiku.

ASD yra vystymosi negalia, kuriai budingas tam tikras elgesio modelis, daznai susijes su tuo, kaip asmenys bendrauja ir bendrauja su kitais. ASD taip pat yra plataus spektro sutrikimas, o tai reiskia, kad du autizmo zmones tures vienodus simptomus.

Nepaisant to, kad yra placiai paplites, del sutrikimo atsirado daugybes mitu ir klaidingu supratimu. Sie nesusipratimai gali tureti neigiamu pasekmiu tiek sutrikimu tyrimams, tiek patys zmonems su ASD.

Siame "Spotlight" funkcijoje mes apzvelgsime kai kuriuos dazniausiai pasitaikancius mitus apie ASD kartu su faktais. Tiketina, kad didejantis ASD mitu supratimas gali pagerinti sveikatos bukle.

Mitas Nr. 1: visi ASD zmones turi "ypatinga dovana"

1988 m. Filmas Lietaus zmogus buvo isleistas, featuring pagrindinis veikejas su ASD, kuris turejo savanaudisku igudziu - neitiketinas galimybes virsija daugelio kitu zmoniu gebejimus. Simbolis daznai demonstruoja isskirtini gebejima skaiciuoti ir prisiminti skaiciu.

Galbut del ??sio gerai zinomo ASD ivaizdzio - Lietaus zmogus laimejo Akademijos apdovanojima uz geriausia kina - daugelis zmoniu mano, kad visi ASD turintys zmones turi panasiu savybiu igudziu filme.

Pasak "National Autistic Society" (NAS) atlikto tyrimo Jungtineje Karalysteje, 39 proc. Apklaustu zmoniu mano, kad dauguma ASD zmoniu turi specialiu sugebejimu. Tikroveje manoma, kad tik 1 is 200 zmoniu, turinciu ASD, turi igudziu.

Nors gali buti tiesa, kad kai kurie ASD zmones turi ispudingu gebejimu dirbti su skaiciais, muzika ar islaikyti zinias, daugelis ju neturi.

Pagrindinis faktas, kad sis mitas neatsizvelgia, yra tas, kad ASD yra plataus spektro sutrikimas. Daugelis asmenu patirtu visiskai skirtingus simptomus kitiems, kuriu bukle patenka i ASD skyda.

Nors simbolis yra Lietaus zmogus buvo pagristas tikru asmeniu, jis islieka tik vienas ASD pavyzdys. "Tai krastutinis pavyzdys, - sake dr. Michael Rosenthal, Vaiku proto instituto Niujorke pediatrinis neuropsichologas Tevai. "Ne kiekvienas spektro zmogus turi toki ypatinga talenta".

Nors sis mitas ugdo siaura suvokima apie ASD, jis taip pat gali buti naudojamas kaip budas issklaidyti dar viena iprasta klaidinga supratima apie bukle: zmones su ASD negali visiskai integruotis ir prisideti prie visuomenes.

Mitas nukreipia demesi nuo neigiamo ASD suvokimo ir link teigiamo poziurio. Pastaraisiais metais buvo daug pavyzdziu, kai imones noretu idarbinti zmones, kuriu ASD dirba.

Pavyzdziui, 2013 m. Vokietijos programines irangos kompanija SAP AG pranese, kad siekia samdyti zmones su ASD kaip programines irangos testeriais, programuotojais ir duomenu kokybes uztikrinimo specialistais, tvirtindama, kad jie nori zmones, "kuriancius naujoves" ir "galvoja kitaip".

"Tiek ilgai, mes tik galvojome apie autizma savo deficito poziuriu, taciau potvynis kinta", - sako dr. Rosenthal. "Daugelis vaiku yra puikus matematikos, mokslo ir technologiju srityje, bet jie taip pat gali buti puikus menininkai ar muzikantai. Mes tik pradedame suprasti ju potenciala".

Nors ASD diagnoze nereiskia, kad asmuo tures savanoriu igudziu, tai taip pat nereiskia, kad jie yra intelektualiai neigalus arba negali sekmingai gyventi kaip prisidedantys visuomenes nariai.

Mitas Nr. 2: ASD kilme

Medicinos naujienos siandien klause John Rodakis, "N of One" ikurejas: "Autizmo tyrimu fondas", kuris, jo manymu, buvo didziausias ASD supantis mitas. Jis mums pasake, kad autizmas visu pirma yra genetiskai pagristas, kietas laidas salyga:

"Tradicinis poziuris yra tas, kad genai sukelia nenormalu smegenu laidu atsiradima, o nenormalus smegenu laidai sukelia autizmo elgesi. Nors gali buti ir genetines autizmo pasireiskimo priezastys, naujausias tyrimas rodo, kad autizmas yra daugiau sindromo, kuris apima genus, medziagu apykaita, imunine sistema ir mikrobioma ".

Daugelis zmoniu mano, kad ASD yra elgesio, emocines ar psichines sveikatos sutrikimas. Taciau ASD turi buti klasifikuojamas kaip vystymosi sutrikimas ir neurobiologinis sutrikimas.

Rodakis teisingai nurodo, kad gali buti genetiniu polinkiu i ASD. CDC ataskaitoje teigiama, kad tarp vienodu dvyniu, jei vienas vaikas turi ASD, kitas bus paveiktas 36-95% laiko, palyginti su 0-31% laiko, skirto nenuosekliams dvyniams. Tevai, turintys viena ASD vaika, turi 2-18% tikimybe tureti antra su salyga vaiku.

ASD taip pat dazniau pasitaiko zmonems, turintiems tam tikru genetiniu bukliu, tokiu kaip Dauno sindromas ir trapusis X sindromas.Taciau daugelis tyrimu nusprende sutelkti demesi i mikrobioma - mikroorganizmu, kurie gyvena viduje ir kune, rinkima ir jo rysi su ASD.

Rodakisas buvo ipareigotas istirti siuos rysius pats, stebedamas savo sunaus autizmo patobulinimus, vartojant antibiotiko amoksicilina sirdies susitraukimui. Sie patobulinimai ivyko per 4 dienas nuo gydymo pradzios.

Kitur MNT neseniai pranese apie tyrima, paskelbta 2007 m JAMA psichiatrija kai vaikams, sergantiems ASD, dazniau pasireiske virskinimo trakto (GIS) simptomai, tokie kaip viduriu uzkietejimas ir maisto netoleravimas, nei vaikams, kuriu "tipiskas" vystymasis ar vystymasis veluoja.

Tikejimas, kad ASD yra kietojo laido bukle, gali tureti neigiamos itakos moksliniams tyrimams ir ju skubumui, - sake Rodakis. "Jei manome, kad autizmas is esmes yra sunkus bukle, kaip tai rodo daugelis vyriausybes remiamu tyrimu, tuomet galetume laikyti, kad turime priimti status quo".

"Taciau jei perspektyva yra autizmas kaip daugiau sindromo, tada yra pagrindo manyti, kad mes galime prasmingai pagerinti sunkiu autizmo serganciuju gyvenimo kokybe", - teige jis. - Kaip ir bet kokia gydoma bukle, turetume tureti labai skubiai tai padaryti ".

Siuo metu, kaip mineta anksciau, ekspertai dar turi tiksliai nustatyti, kas sukelia ASD.

Mitas Nr. 3: zmones su ASD nejaucia meiles, emociju ar jausmu

Bendras mitas, galintis tureti didziule neigiama itaka ASD zmonems, yra tai, kad zmones su sutrikimu negali patirti emociju, jausmu ar gebejimo myleti.

Sis mitas gali kilti is daugelio elgesio pavyzdziu, susijusiu su ASD, iskaitant siuos:

• Sunkumas priziureti akis
• Sunkumas instinktyviai jaudinantis su kitais
• Atsparumas fiziniam kontaktui
• Sunku pradeti ar palaikyti pokalbi
• Sunkumas isreiksti emocijas ar jausmus.

Nors siuos socialinius sunkumus gali patirti ASD zmones, jie nebutinai patiria kiekvienas zmogus. Tie, kurie patiria siuos sunkumus, taip pat patirs juos skirtingais sunkumo laipsniais.

Dr. Rosenthal teigia, kad daugeliui ASD turinciu vaiku yra daugybe noru susipazinti su zmonemis, bet sunkiai susirasti del nepakankamu socialiniu igudziu. "Jie nezino, ka daryti, kai vaikas sako jiems" hi "arba nori zaisti kita zaidima nuo to, ko jie nori", - sako jis. "Jie reaguoja nepatogiai."

Kadangi ASD vaikai auga ir suaugusieji tampa ASD, sie sunkumai gali islikti ir asmenys gali buti dar labiau izoliuojami. "Laikui begant sie vaikai stengiasi ieskoti kitu vaiku, nes jie nesugeba atlikti siu rysiu ir ja nepasitiki", - aiskina dr. Rosenthal. "Stai kodel tai yra toks svarbus mitas, kuri suprasti zmones".

NAS teigia, kad daugelis zmoniu, turinciu ASD, jaucia emocijas intensyviai ir gali apsunkinti kitu aplinkiniu emociju. Be to, nors ASD gali sudaryti santykius sunku, kai kurie ASD zmones turi laimingus ir sekmingus santykius.

Deja, 2012 m. NAS atlikta jaunu zmoniu, kuriems yra ASD, apklausa, kad 22% dalyviu teige, kad neturi draugu. Be to, 65% dalyviu teige, kad noretu tureti daugiau draugu.

Ankstyvi diagnoze ir isikisimas gali pagerinti ASD turinciu zmoniu galimybes susikurti draugus ir kurti santykius, padedant jiems ugdyti pasitikejima savimi ir gerinti ju supratima apie kitus.

Johns Hopkins Svietimo mokykla teigia, kad vaikai ir suaugusieji, turintys ASD, gali mokytis svarbiu socialiniu igudziu is individualizuotos ir specializuotos instrukcijos ir mokymo, kad jie kitaip negaletu pasiimti.

Mitas Nr. 4: yra autizmas

Kaip ekspertai dar tiksliai nezinojo, kas sukelia autizma, nei jie nezino, kas gali isgydyti sutrikima. Deja, daugelis zmoniu nezino, kad taip yra; NAS tyrimas parode, kad tik 39% apklaustu zmoniu zinojo, kad siuo metu nera gydymo.

"Nera jokiu vaistu, kurie gali isgydyti ASD ar gydyti pagrindinius simptomus", - nurodykite CDC. "Taciau yra vaistu, kurie gali padeti kai kuriems ASD veikimo zmonems geriau. Pavyzdziui, vaistai gali padeti valdyti auksta energijos lygi, nesugebejima susikaupti, depresija ar traukulius."

Kai kurios elgesio principais grindziamos programos gali skelbti, kad "isgydomos" ASD, jei jos patenka tam tikrame amziuje, ir nors tai gali tureti teigiama poveiki kai kuriems ASD vaikams, juos reikia atidziai individualizuoti vaikui, nes visi ASD vaikai tures savo savo poreikius ir mokymosi stilius.

Panasiai, kai kurios specialiosios dietos buvo skatinamos kaip galimos vaistu nuo autizmo, taciau to dar reikia patvirtinti aiskiais irodymais.

"Daugelis tevu naudoja siuos gydymo budus, nes jie yra susirupine ir beviltiska", - sakoma Tevai patarejas dr. Fred Volkmar, Vaiku studiju centro direktorius Jale universiteto medicinos mokykloje. "Taciau mes zinome, kad placebo poveikis gali buti labai ryskus autizmui, todel labai sunku issiaiskinti, ar jus tikrai matote tobulinta ar kodel."

Del to, kad siuo metu nera ASD gydymo, labai svarbu, kad butu isaiskintas ASD, ir kad bet kokie klaidingi suvokimai butu sekmingai sprendziami. Tinkama pagalba ir parama gali gerokai pagerinti ASD turinciu zmoniu gyvenima, ir tai imanoma tik tuo atveju, jei dauguma zmoniu supranta faktus.

Smegenu "kompasas" dirba miego metu

Ankstesni tyrimai parode, kad zinduoliu smegenyse yra vidinis kompasas, apimantis galvos krypties lasteles, kuriu veiklos modelis pasikeicia, kai galvos taskai tam tikroje kryptyje. Dabar naujas peliu tyrimas rodo, kad sios lasteles yra tokios pat aktyvios miego metu. Nauji tyrimai rodo, kad miego metu smegenys toliau dirba orientacijos prasme.

(Health)

Tyrejai sukuria ismanuji telefona, kuris atlieka kraujo tyrimus

Tyrejai sukure ismanuji telefona, kuris gali atlikti kraujo tyrimus - jie teigia, kad jie gali "pagerinti gyvenimo kokybe" zmonems, kurie gydomi kraujo kresuliu prevencijai. Kraujo kresuliu susidarymas arterijose ir venose gali padidinti sirdies priepuolio ir insulto rizika.

(Health)