Reguliarus mitybos modeliai gali apsaugoti nuo sirdies ligu

Reguliarus valgio modeliai ir maitinimo laiko bei daznumo planavimas yra elgesys, galintis sukelti sveikesni gyvenimo buda ir sumazinti sirdies ligu, diabeto ir insulto rizika, remiantis naujais moksliniais duomenimis, paskelbtais Amerikos sirdies asociacijos zurnale Cirkuliacija.
Reguliariai valgydami pusrycius ir sunaudodami didziausia kaloriju kieki anksciau diena, yra valgymo budu, kurie gali padeti sumazinti sirdies ir kraujagysliu ligu rizika.

Naujajame Amerikos sirdies asociacijos (AHA) pareiskime pateikiama naujausiu moksliniu duomenu, leidzianciu manyti, kad kada ir kaip daznai zmones valgo, gali paveikti ju sirdies priepuolio ir insulto rizikos veiksnius, taip pat kitus sirdies ir kraujo indu sutrikimus.

Moksliniai tyrimai parode, kad per pastaruosius 40 metu Jungtinese Amerikos Valstijose suaugusiuju elgesio modeliai valgant maista ir uzkandzius pasikeite.

Moterims maistas suvartojamas nuo 82 iki 77 procentu, o uzkandziu - nuo 18 iki 23 procentu. Panasios tendencijos pasitaike ir vyrams.

Vyrai ir moterys taip pat sumazejo tendencijos valgyti tris standartinius valgius per diena. Zmones JAV dabar turi iproti valgyti visa para, o ne laikytis tam tikru patiekalu laiko.

"Maisto vartojimo laikas gali pakenkti sveikatai del jo poveikio organizmo vidiniam laikrodziui", - sako mokslu daktaras Marie-Pierre St-Onge, grupes pirmininkas ir mitybos medicinos mokslu daktaras Kolumbijos universitete Niujorke.

"Tyrimai su gyvunais parode, kad kai gyvunai gauna maista neaktyvioje fazeje, pavyzdziui, miegant, ju vidiniai laikrodziai nustatomi tokiu budu, kuris gali pakeisti medziagu apykaita, del to padideja svoris, atsparus insulinui ir uzdegimas , "Aiskina St-Onge. "Taciau pries zmones turetu buti daroma daugiau tyrimu, kad butu galima teigti kaip fakta", - priduria ji.

Kasdien vartojami pusryciai gali padeti isvengti letiniu ligu

Pusryciai daznai apibudinami kaip "svarbiausias dienos patiekalas", taciau tyrimai rodo, kad 20-30 procentu JAV suaugusiuju praleidzia pusrycius. Pusryciu suvartojimo sumazejimas siejamas su nutukimo lygio padidejimu. Be to, pusryciu praleidimas buvo susijes su didesne sirdies ir kraujagysliu ligu, 2 tipo diabeto ir letiniu ligu rizika.

AHA tyrejai teigia, kad jei JAV suaugusieji kasdien valgytu pusrycius, sumazetu neigiamas poveikis, susijes su gliukozes ir insulino metabolizmu. Jie taip pat rodo, kad issamus mitybos patarimai, kurie palaiko kasdieni pusryciu vartojima, gali padeti zmonems visa diena islaikyti sveika mitybos iproti.

Maisto vartojimo laikas ir daznis buvo siejami su sirdies ligomis ir insulto rizikos veiksniais, tokiais kaip aukstas kraujospudis, cholesterolis ir gliukozes kiekis kraujyje, taip pat nutukimas, atsparumas insulinui ir jautrumas insulinui.

Nutukimo epidemijos problemos sprendimo klausimas gali buti demesio centre, skirtame valgio terminui ir daznumui. Manoma, kad dietiniai pokyciai, skatinantys reguliaru energijos suvartojima su dauguma anksciau diena sunaudotu kaloriju, turi teigiama poveiki sirdies ligu, diabeto ir kuno svorio rizikos veiksniams.

Be to, gaires, kurios sukasi per maista dazni ir laika, gali padeti zmonems pagerinti ju mitybos kokybe, neribojant kaloriju, siekiant skatinti svorio mazejima.

Reikejo didesniu studiju, siekiant patvirtinti, kaip maitinimo laikas turi itakos ligos rizikai

Pranesime teigiama, kad nors tyrimai rodo, kad yra rysys tarp valgymo iprociu ir sirdies ir kraujagysliu sveikatos, siuo metu nera pakankamai irodymu, rodanciu, kad tam tikri mitybos modeliai suteikia geresniu ir ilgalaikiu naudos.

Norint issiaiskinti valgymo daznio poveiki sirdies ligoms ir diabetui, reikia dar ilgalaikiu valgio iprociu tyrimu.

"Mes siulome atidziai valgyti, atkreipdami demesi i tai, ka planuojate valgyti ir maitintis valgiais, ir uzkandzius, kovoti su emocine mityba. Daugelis zmoniu mano, kad emocijos gali sukelti valgymo epizodus, kai jie nera alkani, o tai daznai sukelia per daug valgyti kalorijas is mazai maistines vertes turinciu maisto produktu ".

Marie-Pierre St-Onge, Ph.D.

St-Onge ir kolegos taip pat sako, kad kartais pasninkas - tai yra 1-2 kartus per savaite ar kas antra diena - yra trumpalaikio svorio netekimas.

"Visos veiklos vietos yra itempto grafiko, iskaitant sveika maista ir fiziskai aktyvus", sako St-Onge. "Si veikla turetu buti planuojama anksciau, ir jiems turetu buti skiriama pakankamai laiko", - daro isvada.

Suzinokite, ar raudona mesa yra geros ar blogos sveikatai.

Geriau bendrauti tarp kruties vezio pacientu ir specialistu

Remiantis tyrimo duomenimis, paskelbtais 37-ojoje kasmetiniame San Antonio kruties vezio simpoziume Teksase, reikia gerinti dialoga, kuriame daugiausia demesio buvo skirta informacijai apie liga sergantiems pacientams, sergantiems metastazavusiu kruties veziu, ir ju globejams bei onkologams. Tyrime nustatyta, kad 27% onkologu nurode, kad tam tikrais atvejais jie nesvarsto su pacientais del to, kad metastazavusio kruties vezys yra neismatuojamas.

(Health)

Parkinsono: "Sniff" tyrimas gali numatyti rizika iki desimtmecio anksciau

Tyrimai rodo, kad po viena diena snukio istyrimas gali numatyti Parkinsono ligos rizika iki 10 metu iki diagnozes nustatymo, veliau susirgus silpna kvapa su padidejusia sios ligos rizika. Tyrejai teigia, kad bloga kvapo pojutis gali buti ankstyvas Parkinsono ligos pozymis. Mokslininkai nustate, kad vyresni suauge zmones, kurie blogai ivertino snibzdejimo testus, beveik penkis kartus dazniau susidure su Parkinsono liga serganciais zmonemis per 10 metu stebejimo, palyginti su geresniu kvapu.

(Health)