lt.3b-international.com
Tyrejai pateikia tolesni supratima apie autizmo vyru saliskuma
Autizmo spektro sutrikimas vyrams dazniau pasireiskia nei moterims, o tyrimai daznai nurodo 2: 1 ar 3: 1 vyru ir moteru saliskuma. Nors sio saliskumo priezastys vis dar nezinomos, nauju tyrimu metu buvo atskleista nauja informacija apie tai, kaip skirtingi lytiniai asmenys veikia bukle.
Atliekant tyrimus daznai pastebima 2: 1 ar 3: 1 vyru ir moteru autizmo spektro sutrikimu paplitimo saliskumas.
Serija yra paskelbta Molekulinis autizmas ir tiria strukturinius smegenu skirtumus, prenataliniu lytiniu hormonu vaidmeni ir teorija, vadinama "moteriskuoju protezu".
"Autizmas visada buvo suvokiamas kaip bukle, dazniau vykstanti vyrams, o tai reiskia, kad moterys paprastai nepakankamai dalyvauja moksliniu tyrimu darbe", - paaiskina svecio redaktorius Meng-Chuan Lai is Kembridzo universiteto, Didziojoje Britanijoje. "Tai reiskia, kad egzistuoja rizika, kad moksline ir klinikine literatura suteikia dalini, vyrams pagrista autizmo supratima".
Vis delto akivaizdu, kad autizmo spektro sutrikimas (ASD) yra ne tik vyro bukle. "Atskleidziant lyties ir lyties vaidmeni autizmo charakteristikose ivairiuose lygmenyse, galima informuoti tiek apie musu gebejima nustatyti bukle, tiek apie tai, kaip geriau suvokti savo vystymosi psichologija ir biologija", - sako dr. Lai.
Vienas tyrimas nustate reiksmingus strukturinius ASD vyru mazu vaiku smegenu skirtumus, palyginus su tuo paciu bukle esanciais moteriskuoju vaikais. Kalifornijos universiteto MIND instituto mokslininkai Daviso tyrejai tyre 139 plauciu struktura, susidedancia is 139 vaiku, serganciu autizmu, ir 82 paprastai vystosi vaikai.
Visi ASD vaikai pasikeite kaklo raumens sritims, susijusioms su ju priekinemis skiltimis. Taciau siu pokyciu pobudis buvo skirtingas tarp vyru ir moteru vaiku.
Nors vyru vaikams buvo mazesni kaklozoliniai regionai, jungiantys smegenu dali, susijusia su emociniu apdorojimu ir sprendimu priemimu uz atlygi, moterys turejo mazesnius kaklozolio regionus, prisijungusius prie smegenu dalies, veikiancios aukstesnio rango vykdomajame veikime.
Dar vienas skirtumas vyru ir moteru smegenyse buvo atskleistas Dzordzo Vasingtono universiteto, DC mokslininku atliktame tyrime. Tyrime buvo tiriami genu RORA lygiai, kurie, kaip zinoma, reguliuoja kelis su autizmu susietus genus, dazniausiai vystanciu vyru ir moteru smegenyse.
Ekspertai anksciau siule RORA trukuma kaip veiksni, galinti padidinti ASD vyriskos rizikos veiksni. Tyrime teigiama, kad RORA baltymu kiekis yra didesnis paprastai besivystanciu moteru smegenyse, palyginti su paprastai besivystanciais vyru, todel moterys yra maziau linkusios tureti RORA trukuma.
Analizuojant moteriska apsaugini efekta
Si isvada gali buti susijusi su moteru apsauginio poveikio teorija - ideja, kad moteru smegenyse yra mechanizmas, apsaugantis ji nuo besivystanciu ASD. Dar du tyrimai serijoje istyre sia teorija.
Pirmajame tyrime, kuri atliko Kalifornijos universiteto Los Andzelo universiteto mokslininkai, isnagrineta ASD rizika daugiau kaip 1120 seimu, konkreciai tiriant gimdyviu ir seseru gimdos kaklelio vystymasi ir kaip tai skiriasi tarp vyru ir moteru.
Manoma, kad moterys, turincios ASD, turi didesne genetine nasta, nei moterys, kurios sukelia bukle. Manoma, kad si didesne genetine atsakomybe pasidalinama su ju broliais ir seserimis.
Tyrejai istyre ASD pasikartojimo dazni seimos vaikams, turintiems bent viena moteriska seimos nari su ASD, palyginti su seimomis, kuriose yra tik vyrai, turintys ASD. Labai didesne ASD rizika pasireiske ASD moteru broliams ir seserims, palyginti su ASD serganciu vyru broliais ir seserimis.
Visose seimose vyrams buvo nustatytas didesnis ASD pasikartojimas, todel autoriai teigia, kad moterys vis dar veikia apsaugos mechanizmus seimose, turinciose didesne genetine rizika.
Galutiniame tyrime buvo analizuojama daugiau nei 4500 seimos, kurioms itakos turejo ASD, genetiniai duomenys. Si tyrima vadovavo Vasingtono universiteto, Sent Luiso, Kalifornijos universiteto, San Francisko ir Yale medicinos mokyklos mokslininkai. Komanda nustate, kad ne vienas genas nera susijes su moteru apsauginiu poveikiu, todel galima teigti, kad kelis genas gali buti uz mechanizmo.
"Autizmui skirtu tyrimu metu lytis ir lytis turetu padeti pagerinti moteru, galinciu atsirasti diagnozuota autizma, klinikini identifikavima", - raso Simon Baron-Cohen, vienas is pagrindiniu Molekulinis autizmas.
"Tyrimai sioje temoje taip pat gali mums padeti suprasti sudetinga lytiniu genu, hormonu ir socialiniu veiksniu derini, kurie prisideda prie individualiu socialines ir kalbos vystymosi skirtumu bei lankstumo prisitaikant prie pokyciu, taip pat pacioje autizmo".
Remiantis paskelbtais Kanados medicinos asociacijos leidinyje (CMAJ) atliktais tyrimais, letine smegenu spinaliu venu nepakankamumu (CCSVI) dazniau pasitaiko zmonems, sergantiems issetine skleroze, nei tiems, kurie neturi, taciau reikia atlikti kokybiskesnius tyrimus norint padaryti aiskias isvadas.
Drabuziai, odai budingas prietaisas "stebi sirdies ir kraujagysliu sistemos, odos sveikata 24/7"
Tyrejai is Siaures vakaru universiteto Evanstono mieste, Ilinojaus universitete Urbana-Champaneje sukure nesiojamaji, bevieli oda panasu itaisa, kuris, pasak jos, gali stebeti sirdies ir kraujagysliu bei odos sveikata 24 valandas per para. Tyrejai teigia, kad nesiojamas, ant odos sumontuotas prietaisas gali visa para stebeti sirdies ir kraujagysliu bei odos sveikata, netgi ispeja naudotojus, kai odos hidratacijos lygis yra zemas.
