Sizofrenijos simptomu supratimas

Turinys

1. Kas yra sizofrenija?
2. Simptomai
3. Priezastys
4. Gydymas
5. Tipai
6. Diagnoze

Sizofrenija yra psichinis sutrikimas, kuris paprastai atsiranda velyvame paauglysteje arba ankstyvame pilnametysteje. Sizofrenija, kuriai budingas manymas, haliucinacijos ir kiti pazinimo sunkumai, daznai gali buti visa gyvenima trunkanti kova.

Siame straipsnyje aptarsime sizofrenijos priezastis, simptomus ir gydyma.

Greiti faktai apie sizofrenija

Cia yra keletas pagrindiniu dalyku apie sizofrenija. Daugiau informacijos ir papildomos informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Sizofrenija veikia mazdaug 1 procenta gyventoju.
• Simptomai yra meluzijos, haliucinacijos ir neryztingos minties.
• Sizofrenijos diagnoze atsiranda tik po to, kai kitos ligos yra atmestos.

Kas yra sizofrenija?

Sizofrenija dazniausiai streikuoja tarp 16 ir 30 metu, o vyriskos lyties simptomai dazniausiai buna siek tiek jaunesni nei moterys. Daugeliu atveju sutrikimas vystosi taip letai, kad asmuo nezino, kad jie turejo daugeli metu. Taciau kitais atvejais jis gali staiga streikuoti ir greitai vystytis.

Sizofrenija veikia mazdaug 1 proc. Visu suaugusiuju visame pasaulyje. Ekspertai sako, kad sizofrenija yra daugybe ligu, kurios maskuojamos kaip viena.

Sizofrenijos simptomai

Sizofrenija daznai yra visa gyvenima trunkanti bukle.

Didele dalis zmoniu, serganciu sizofrenija, turi pasikliauti kitais zmonemis, nes jie negali dirbti ar rupintis savimi.

Daugelis taip pat gali atsispirti gydymui, tvirtindami, kad su jais nieko blogo.

Kai kurie pacientai gali pateikti aiskiu simptomu, bet kitais atvejais jie gali atrodyti gerai, kol jie pradeda paaiskinti, ka jie is tikruju masto.

Sizofrenijos poveikis pasiekia daug daugiau nei pacientas - seimos, draugai ir visuomene.

Sizofrenijos simptomai ir pozymiai gali skirtis priklausomai nuo asmens.

Simptomai suskirstyti i keturias kategorijas:

• Teigiami simptomai - taip pat zinomas kaip psichozes simptomai. Pavyzdziui, meluzijos ir haliucinacijos.
• Neigiami simptomai - tai susije su elementais, kurie yra paimti is asmens. Pavyzdziui, nera veido israiskos ar motyvacijos trukumo.
• Kognityviniai simptomai - jie veikia zmogaus minties procesus. Jie gali buti teigiami ar neigiami simptomai, pavyzdziui, bloga koncentracija yra neigiamas simptomas.
• Emociniai simptomai - Tai paprastai yra neigiami simptomai, pvz., silpnos emocijos.

Toliau pateikiamas pagrindiniu simptomu sarasas:

• Klastingumas - pacientas pateikia melagingus isitikinimus, kurie gali buti ivairiu formu, tokiu kaip persekiojimo melusios ar didingos meluzijos. Jie gali jausti, kad kiti bando juos nuotoliniu budu valdyti. Arba jie galvoja, kad turi ypatingu galiu ir sugebejimu.
• Haliucinacijos - klausos balsai yra daug dazniau nei regejimo, jausmo, skonio ar kvapo dalyku, kurie ten nera, taciau sizofrenija sergantiems zmonems gali pasireiksti daugybe haliucinaciju.
• Minties sutrikimas - zmogus gali issokti is vieno dalyko i kita del logiskos priezasties. Garsiakalbis gali buti sunku sekti arba netvarkingai.

Kiti simptomai gali buti:

• Motyvacijos stoka (avolition) - pacientas praranda savo diska. Kasdienius veiksmus, tokius kaip plovimas ir virimas, nepaisoma.
• Bloga emociju israiska - atsakymai i laimingas ar liudnes progas gali buti truksta arba netinkami.
• Socialinis pasalinimas - kai sizofrenija sergantis pacientas atsitraukia socialiai, tai daznai yra todel, kad jie tiki, kad kazkas ketina jiems pakenkti.
• Nezinojimas apie liga - kadangi haliucinacijos ir melujos pacientams atrodo tokie tikros, daugelis ju gali nemanyti, kad jie serga. Jie gali atsisakyti vartoti vaista del salutinio poveikio baimes arba del baimes, kad, pavyzdziui, vaistas gali buti nuodus.
• Kognityviniai sunkumai - itakoja paciento sugebejimas susikaupti, prisiminti dalykus, planuoti i prieki ir organizuoti ju gyvenima. Rysys tampa vis sudetingesnis.

Kokios yra sizofrenijos priezastys?

Ekspertai mano, kad daugelis veiksniu paprastai prisideda prie sizofrenijos atsiradimo.

Irodymai rodo, kad genetiniai ir aplinkosaugos veiksniai kartu skatina sizofrenija. Salyga turi paveldima elementa, bet aplinkos veiksniai taip pat turi reiksmingos itakos.

Toliau pateikiamas veiksniu, kurie, manoma, prisideda prie sizofrenijos atsiradimo, sarasas:

Genetinis paveldimumas

Jei seimoje nera sizofrenijos istorijos, jos vystymosi galimybes yra mazesnes nei 1 proc. Taciau, jei tevas buvo diagnozuotas, si rizika padideja iki 10 procentu.

Cheminis disbalansas smegenyse

Ekspertai mano, kad sizofrenijos pradzioje dalyvauja dopamino, neuromediatoriaus, disbalansas. Taip pat gali buti itraukti kiti neurotransmiteriai, tokie kaip serotoninas.

Seimos santykiai

Nera irodymu, kurie patvirtintu ar net nurode, kad seimos santykiai gali sukelti sizofrenija, taciau kai kuriems su sia liga sergantiems pacientams tiketina, kad seimos itampa sukelia atsinaujinimo procesa.

Aplinkos faktoriai

Nors nera aiskiu irodymu, daugelis itariamu traumu pries gimdyma ir virusines infekcijos gali prisideti prie ligos plitimo.

Stresine patirtis daznai pries sizofrenijos atsiradima. Kol akivaizdus simptomai akivaizdus, sizofrenija sergantiems zmonems paprastai buna blogas, nerimas ir nesuprastas. Tai gali sukelti santykiu problemas, skyrybu ir nedarbo.

Sie veiksniai daznai kaltinami del ligos atsiradimo, kai is tiesu tai buvo priesinga kryptis - liga sukele krize.Todel labai sunku zinoti, ar sizofrenija sukele tam tikru stresu ar del ju atsirado.

Narkotiku sukelta sizofrenija

Zinoma, kad marihuana ir LSD sukelia sizofrenijos reabsorbcijas. Be to, zmonems, turintiems polinki i psichozine liga, tokia kaip sizofrenija, kanapiu vartojimas gali sukelti pirmaji epizoda.

Kai kurie mokslininkai tiki, kad tam tikri receptiniai vaistai, tokie kaip steroidai ir stimuliatoriai, gali sukelti psichoze.

Sizofrenijos gydymas

Uztikrinti, kad pacientas testu vaistus, yra sekmingo gydymo raktas.

Tinkamai gydant, pacientai gali sukelti produktyvu gyvenima.

Gydymas gali padeti sumazinti daugeli sizofrenijos simptomu. Taciau dauguma pacientu, kuriems yra sutrikimas, turi iveikti simptomus gyvenimo trukmei.

Psichiatrai sako, kad efektyviausias sizofrenijos pacientu gydymas paprastai yra toks:

• vaistas
• psichologinis konsultavimas
• savipagalbos istekliai

Antipsichoziniai vaistai pakeite sizofrenijos gydyma. Ju deka dauguma pacientu gali gyventi bendruomeneje, o ne apsistoti ligonineje.

Dazniausiai pasitaikantys sizofrenijos vaistai yra:

• Risperidonas (Risperdalas) - maziau raminantis nei kiti netipiniai antipsichotikai. Galimas salutinis poveikis yra svorio padidejimas ir cukrinis diabetas, taciau, palyginti su klosapinu ar olanzapinu, jie gali pasireiksti maziau.
• Olanzapinas (Zyprexa) - taip pat gali pagerinti neigiamus simptomus. Taciau rimto svorio ir diabeto vystymosi rizika yra didele.
• Quetiapine (Seroquel) - svorio ir diabeto rizika, taciau rizika yra mazesne nei klozapinas ar olanzapinas.
• Ziprasidonas (geodonas) - svorio ir diabeto rizika yra mazesne nei kitu netipiniu antipsichotiku. Taciau tai gali prisideti prie sirdies aritmijos.
• Klozapinas (klozarilis) - veiksmingas pacientams, kurie buvo atsparus gydymui. Yra zinoma, kad sizofrenija sergantiems pacientams mazeja suicidinis elgesys. Svorio ir diabeto rizika yra didele.
• Haloperidolis - antipsichoze, vartojama sizofrenijai gydyti. Tai turi ilgalaiki poveiki (savaites).

Pirminis sizofrenijos gydymas yra vaistas. Deja, pagrindine problema yra atitikimas (pagal vaistu vartojimo rezima). Zmones, serganti sizofrenija, ilga laika savo gyvenimo metu daznai atsiduria savo vaistams, patiria dideliu asmeniniu islaidu, o daznai ir aplinkiniams.

Pacientas turi toliau vartoti vaista net ir tada, kai pasireiskia simptomai. Priesingu atveju jie sugris.

Pirma karta, kai zmogus patiria sizofrenijos simptomus, jis gali buti labai nemalonus. Jie gali uztrukti ilga laika susigrazinti, o atsigavimas gali buti vienisas. Labai svarbu, kad asmuo, gyvenantis su sizofrenija, gautu visiska savo seimos, draugu ir bendruomenes paslaugu parama, kai pasireiskia pirma karta.

Sizofrenijos tipai

Anksciau buvo keletas sizofrenijos potipiu; tai buvo paranojine sizofrenija, paranojine sizofrenija ir sizoafektinis sutrikimas. Siandien siuos subtipus gydytojai nenaudoja.

Noredami issamiau paaiskinti, kodel jie nenaudojami, skaitykite straipsni "Sizofrenijos tipai: kokie jie ir ar jie vis dar naudojami?"

Sizofrenijos diagnoze ir tyrimai

Pries diagnozuojant sizofrenija, pirmiausia reikia atmesti kitas salygas.

Sizofrenijos diagnoze pasiekiama stebint paciento veiksmus. Jei gydytojas itaria galima sizofrenija, jiems reikes zinoti apie paciento medicinine ir psichiatrine istorija.

Tam tikri bandymai bus isakomi pasalinti kitas ligas ir salygas, kurios gali sukelti sizofrenijai panasius simptomus, pavyzdziui:

• Kraujo tyrimai - tais atvejais, kai narkotiku vartojimas gali buti faktorius, gali buti uzsakytas kraujo tyrimas. Kraujo tyrimai taip pat atliekami, kad butu pasalintos fizines ligos priezastys.
• Vaizdo tyrimai - pasalinti navikus ir smegenu strukturos problemas.
• Psichologinis vertinimas - specialistas ivertins paciento psichine bukle, klausydamas mastymu, nuotaiku, haliucinaciju, savizudybiu bruozu, smurtiniu tendenciju ar smurto potencialo, taip pat stebedamas ju elgesi ir isvaizda.

Sizofrenijos diagnozavimo kriterijai

Pacientai turi atitikti DSM nustatytus kriterijus (Diagnostikos ir statistikos psichikos sutrikimu vadovas). Tai yra Amerikos psichiatrijos asociacijos vadovas, naudojamas sveikatos prieziuros specialistu psichikos ligu ir salygu diagnostikai.

Gydytojas turi pasalinti kitus galimus psichines sveikatos sutrikimus, pvz., Bipolini sutrikima ar sizoafektini sutrikima.

Taip pat svarbu nustatyti, kad pozymius ir simptomus nesukele, pavyzdziui, nustatyta vaistu ar piktnaudziavimo medziagomis.

Pacientas turi:

• Turite bent du is siu tipiniu simptomu:
  • meluzijos
  • neorganizuotas ar katatoniskas elgesys
  • neorganizuota kalba
  • haliucinacijos
  • Neigiami simptomai, kurie per pastaruosius 4 savaites yra didziaja dali laiko
• Patirkite dideli sugebejima lankyti mokykla, atlikti savo darbo uzduotis ar atlikti kasdienes uzduotis.
• Yra simptomu, kurie islieka 6 menesius ar ilgiau.