Mokslininkai parodo, kaip dentino nanostruktura stabdo dantu skilinejima

Keletas teoriju bande paaiskinti, kaip musu dantys sugeba atsilaikyti nuo didziuliu stresu, kuriuos jiems darome kiekviena savo gyvenimo diena. Dabar naujas tyrimas rodo, kaip mineralines nanodaleles ir aplinkiniu kolageno danties dentinas reaguoja i stresa taip, kad butu isvengta itrukimu skleisti dantis.
Dentino kanalai, apsupti kolageno skaidulu tinkleliu, kuriame yra idetos mineralines nanodaleles, nematomos siame paveikslelyje.
Vaizdo kreditas: Jean-Baptiste Forien Charité Universitätsmedizin Berlin

Paprastai, kai kaulai buna pazeisti, nes tai is dalies pagaminta is gyvu lasteliu, jis gali isgydyti save pleciantis naujiems audiniams arba pertvarkant. Taciau, nors dantys yra panasus i kaulus, jie neturi sios priemones. Taigi, kaip jie isgyvena is nusidevejimo visa gyvenima?

Zurnale Nano raidesBerlyno "Charité Universitätsmedizin" Berlyno "Charité Universitätsmedizin" mokslininkai, vadovaujantys mokslininkams, apibudina, kaip jie istyre smulkiu nanodaleliu ir skaidulu strukturu mechanines savybes dentino viduje - minkstesnes, poringos medziagos sluoksni, kuris yra pagal daug sunkesni dantu emalio danga.

Mokslininkai jau zinojo, kad dentinas turi mazai sluoksniuota mineraliniu nanodaleliu struktura, iterpta i kolageno baltymu pluostus ir tvirtai pritvirtintas prie jos.

Ir nors buvo manoma, kad sie mineraliniu nanodaleliu ir kolageno baltymu sluoksniai daro kieta danti ir atsparia zalai, neaisku, kaip jie sustojo plinta.

Mineralines nanodaleles kolageno strukturose dentinoje yra "is anksto suspaustos"

Naujasis tyrimas rodo, kad nanodaleles yra "is anksto suspaustos", ir tai sustabdo plysiu judejima, nes vyresnysis autorius Dr. Paulas Zaslansky is Charité Juliaus Wolffo instituto sako:

"Suspaustoji bukle padeda isvengti itrukimu plitimo, ir mes nustateme, kad suspaudimas vyksta taip, kad itrukimai negali lengvai pasiekti danties vidiniu daliu, kurios gali sugadinti jautria minkstima."

Inzinieriai naudoja suspaudima, kad sustiprintu pramonines medziagas darbui su stresu, pvz., Irankiais ir turbinomis. Dabar sis tyrimas atskleidzia, kad evoliucija galejo pasiekti si sprendima dantis ilgai pries pramonini zmogu.

Tyrejai istyre nedideles danties dentiino strukturas, panaudodami mikro- ir nanofokusuotus rentgeno spindulius, kuriuos sukure isplestine sinchroninio pagrindo difrakcijos iranga, kai kurios is ju pagristos Europos sinchrotrono radiacine priemone Grenoblyje, Prancuzijoje.

Jie pakeite dentino meginiu dregme, kad pakeistu jo mechanines savybes, ir istyre, kaip strese buvo sukurta medziagoje.

Jie nustate, kad kai kolageno skaidulos sumazejo, tai padidino suspaudima pridetose mineralinese nanodalelese.

Tolesniuose tyrimuose jie nustate, kad siluma silpnina nanodaleliu ir pluostu rysi, todel dentinas tampa labiau trapus.

Tyrimas gali sukelti grieztesnes keramines medziagas dantu keitimui

Pirmasis autorius Jean-Baptiste Forien, Juliaus Wolfo instituto doktorantas sako:

"Todel manome, kad tarp daleliu ir baltymu esanciu itempiu pusiausvyra yra svarbi ilgejant dantu isgyvenimui burnoje".

Komanda teigia, kad ju isvados gali paaiskinti, kodel dirbtiniai dantu pakeitimai nera tokie patvarus kaip sveiki, naturalus dantys. Gal keramines medziagos yra pernelyg "pasyvios" ir nereaguoja i stresa taip pat, kaip ir naturalios, is anksto suspaustos strukturos.

Dr. Zaslansky daro isvada:

"Musu rezultatai gali paskatinti grieztesniu keraminiu strukturu kurima dantu taisymui ar pakeitimui".

Anksciau siais metais, MNT suzinojo, kaip Nacionalinio Taivano universiteto vadovaujama komanda kuria ilgalaiki biomedziaga, kad sumazintu danties jautruma. Rasymas zurnale ACS Nano, tyrejai pastebi, kaip ju bandymai su sunimis parode, kad naujas biomedziagas, sujungtas su dentinemis kanalelemis, yra giliau nei kiti gydymo budai.

Galimybe kovoti su smegenu liga gali buti susijusi su lasteliu apetito didinimu

Korpuso lasteles nuolatos masto lasteles. Sis naturalus procesas - zinomas kaip "autofagija" arba savaiminis valgymas - stabdo nenaudinga medziaga, uzsikimsima ir trukdo iprastoms lasteliu funkcijoms. Dabar naujas tyrimas rodo, kad padidinus si "apetita" smegenu lastelese gali buti budas kovoti su ligomis, kurios atsiranda, kai neiprasti baltymai uzsikemsa lasteles, pvz., Lou Gehrig liga ir kai kuriu demencijos formu.

(Health)

Tyrimas atskleidzia, kaip sizofrenija veikia smegenis

Pasak tyrimo, paskelbto American Journal of Psychiatry, mokslininkai atrado, kaip sizofrenija ir antipsichoziniu vaistu vartojimas gali paveikti smegenu audini, perziurint progresyvius smegenu skenavimo duomenis. Tyrejai is Ajovos universiteto, vadovaujama psichiatrijos profesoriaus Nancy Andreaseno, isanalizavo 202 pacientu, kurie kencia nuo psichikos sutrikimu, MRT.

(Health)