Viskas, ka reikia zinoti apie juostinius dygsnius

Turinys

1. Perdavimas
2. Simptomai
3. Diagnoze ir gydymas
4. Prevencija

Virveles yra skausminga virusine infekcija ir gali atsirasti tiems, kurie vienu metu sirgo vejaraupiais.

Po pradines aktyvios infekcijos varicella zoster virusas lieka neaktyvus jutimo nervu audinyje, esancioje netoli stuburo ir smegenu, ir laukia reaktyvacijos i virveles epizoda.

Kiekvienais metais Jungtinese Amerikos Valstijose herpes zoster virusas, dar vadinamas sinjonu, patiria daugiau kaip 1 milijono zmoniu per metus. Mazdaug puse sinjonu atveju daro itaka maziausiai 60 metu zmonems.

Nors virusai uz sinjonu yra herpeso viruso seimos dalis, jie nera tie patys virusai, kurie sukelia lytiniu organu puslelines ir saltkretis.

Perdavimas

Daugelis zmoniu, besijuokianciu saligatviais, stebisi, ar jie yra uzkreciami. Varicella zoster virusas, kuris yra atsakingas uz veja ir lagamina, gali buti plintamas tiesioginiu kontaktu su skysciu nuo mazo blisterinio berimo, kuris atsiranda su puslelinemis. Tai gali sukelti veja tiems, kurie anksciau nebuvo uzkresti Varicella zoster virusu.

Virusiu sinjonu virusas gali buti paskleistas kitiems zmonems. Pacios virveles nera uzkreciamos.

Kai zmogus yra uzsikretes odos drebejimu, is pradziu jie patiria odos dilgciojima, deginima ir tirpima, paprastai vienoje kuno puseje. Praejus 2-3 dienoms, atsiranda mazu, pusiau uzpildytu pusleliu grupiu. Tai bus apsupta raudonos odos.

Berimas ir lizdines ploksteles paprastai pasirodo 3-5 dienas.

Siuo metu zmogus yra uzkreciamas. Jei kitas asmuo tiesiogiai lieciasi su puslemis, jie gali susirgti.

Perdavimas vyksta tik tiesiogiai susilietus su blisteriais, o tai gali sukelti veja zmonems, kurie niekada nebuvo uzsikrete virusu. Laiko metu, kol atsiranda lizdines ploksteles, o po krasto nera viruso perdavimo pavojaus.

Jei lizdines ploksteles yra sulauzytos ir nuluptos, arba jei jos yra gerai apvilktos, jos negali plisti viruso.

Viruso perdavimo prevencijos budai yra sie:

• Padengia berima ir vengiant liesti
• Gerai taisyklei ranku higiena daznai plaunant abi rankas
• Susiformavo vengimas susisiekti su tam tikrais zmonemis po pusliu

Zmones, kuriu vengimas susidaro po pusliu, yra sie:

• Nescios moterys, kurioms niekada nebuvo vejaraupio, arba gauta uz ja
• Vaikai, kurie dar neturejo vejaraupiu ar vakcinacijos
• Kudikiai, gime anksti, arba mazos gimimo svorio kudikiai
• Zmones su susilpnejusiomis imuninemis sistemomis, pavyzdziui, su ZIV infekcija, asmenys, kuriems gydoma veziu, arba tie, kurie serga tam tikro tipo veziu, pvz., Leukemija ar limfoma.

Asmeniui, susilpnejusiam imuninei sistemai, gali buti tas, kuris vartoja imunosupresinius vaistus, kuriems yra chemoterapija, ZIV uzsikretusiems zmonems ir pacientams, kuriems atlikta organu transplantacija.

Juodkelvis negali buti isplites is vieno asmens i kita, bet gali sukelti herpes zoster virusa, del kurio atsiranda pirmasis visciuku raupas, o po oda. Infekcija negali buti plinta per kosuli, ciauduli ar atsitiktini kontakta, nebent tai susije su berimu.

Rizikos veiksniai

Yra tam tikru zmoniu, kuriems kyla didesne rizika vystyti pusleles:

• Zmones su susilpnejusia imunine sistema nuo tokiu salygu kaip ZIV, leukemija ar limfoma
• Zmones, kurie gydomi vaistais, slopinanciais imunine sistema
• Zmones, kurie vartoja vaistus po transplantacijos
• Zmones, kuriems buvo vejaraupiai
• Vyresni nei 50 metu zmones

Zmones turetu kreiptis i gydytoja apie bet kokius rizikos veiksnius, del kuriu jie gali buti susirupine. Gydytojas gali patarti, kaip sumazinti rizika.

Simptomai

Zmones, kurie vystosi drebules, gali patirti siuos simptomus:

Lizdines ploksteles ir berimai yra du blauzdiku simptomai.

• Vienpuse lizdine juostele, apvynioti liemens, kuno ar veido puseje
• Skausmas, kuris kartais gali buti intensyvus
• Placiai paplites berimas
• Berimas akyje
• Skyscio uzpildytos lizdines ploksteles, kurios svepli per 7-10 dienu ir issisklaido per 2-4 savaites
• Karsciavimas
• Galvos skausmas
• Drebulys
• Skrandzio skausmas
• Jautrumas liesti ar sviesai
• Niezejimas
• Nuovargis

Daugelis zmoniu, kurie yra paveikti, gali patirti skausma, niezejima ar dilgciojima berimo vietoje mazdaug po 1-5 dienos iki blauzdikaulio protrukio. Kai kuriu protrukiu metu gali nebuti berimo ir skausmo.

Odos komplikacijos

Virveles gali sukelti sunkiu komplikaciju.

Tai gali buti:

• Regos praradimas, atsirandantis drebulys akies ar jo akyse
• Akiu infekcijos
• Nervu problemos, tokios kaip smegenu patinimas, veido paralyzius, klausos sutrikimai ir pusiausvyros sutrikimai
• Bakteriju sukeltos odos infekcijos
• Reciau retai tai gali sukelti pneumonija ir mirti

Taip pat gali pasireiksti ilgalaikis skausmas, vadinamas postherpetic neuralgija (PHN). PHN gali sukelti berimu ir pusleliu po skausmo skausma, kuris gali buti sunkus. Sis skausmas gali buti metu po berimo.

Diagnoze ir gydymas

Dazniausiai diagnozuota skausmo istorija ir fizinis egzaminas. Kartais viruso pavyzdi galima gauti ir isbandyti.

Nors gipso viruso negalima isgydyti, yra medicininis gydymas. Tai apima tokiu vaistu kaip acikloviro (Zovirax), valacikloviro (Valtrex) ir famcikloviro (Famvir) vartojima. Sie antivirusiniai vaistai gali sumazinti simptomu sunkuma ir sutrumpinti ligos trukme.

Skysciu uzpildytos lizdines ploksteles, kurias sukelia lupimasis, galu gale nyksta. Islaikyti isberimus padeda sumazinti infekcijos rizika.

Skausma galima sumazinti naudojant tam tikrus vaistus:

• Aktualus kapsaicino grietinele, dregnos kompresai, kalamino losjonas ir koloidines avizu vonios.Jei norite nusipirkti kapsaicino grietinele ir kalamino krema, tai yra puikus pasirinkimas internete su tukstanciais klientu atsiliepimu.
• Neurontinas arba gabapentinas - vaistas, vartojamas nervu skausmui gydyti
• Elavilas arba amitriptilinas, antidepresantas
• Numbiniai vaistiniai preparatai, pvz., Lidokaino kremas, gelis, odos pleistras arba purskalas
• Nuotaikos pakeiciantys vaistai
• Epiduriniai injekciniai kortikosteroidai ir vietiniai anestetikai

Gydant blauzdikaulio berima, galite padaryti patogesnes, imdamiesi zingsniu simptomu palengvinimui. Islaikant bet kokius isberimus svarus ir sausas padeda sumazinti ju uzkretimo rizika. Nesioti drabuzius taip pat gali padeti zmonems jaustis maziau nemalonus, kol laukia isberimas.

Prevencija

Jei zmogui jau buvo vejaraupiai, negalima apsisaugoti nuo puslelines, taciau asmuo, kuris niekada neturejo vejaraupiu, nepadarys pusleliu.

Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) rekomenduoja, kad vyresni nei 60 metu zmones butu vakcinuoti mazdaug karta viena karta. Maisto ir vaistu administracija (FDA) tvirtina, kad vyresni nei 50 metu vezliai - zosteras, zinomas kaip Zostavax arba VZV.

Nors zmones vis dar gali gauti pinti juosta po suvio, gali buti sumazintas cesnaku ilgis ir sunkumas. Gauti fotografija taip pat gali sumazinti PHN vystymosi rizika.

Zmones turetu pasikalbeti su savo sveikatos prieziuros paslaugu teikeju, kad suzinotumete, ar skiepai yra tinkamas ju pasirinkimas. Suvis turi buti vengiamas tiems, kuriems yra infekcija, nestumas ar susilpnejusi imunine sistema.

CDC taip pat rekomenduoja, kad vaikai, paaugliai ir suaugusieji gautu veja isgerus dvi dozes. Nors yra labai maza tikimybe, kad vakcinacija yra uzsikretusi varicella zoster virusu, CDC pranesa, kad skiepijimas gali leisti svelninti vejaraupio simptomus, jei tai atsitiks.

Svarbu pasikalbeti su sveikatos prieziuros paslaugu teikeju, kad nustatytumete, ar skiepijimas yra tinkamas sprendimas.

Dauguma zmoniu dar karta neuzsikrauna juostos, po to, kai jau turi viena karta.

Mes pasirinkome susietus elementus, atsizvelgdami i produktu kokybe, ir nurodykite kiekvieno privalumus ir trukumus, kad padetumete nustatyti, kas jums labiausiai tinka. Mes bendradarbiaujame su kai kuriomis imonemis, kurios parduoda siuos produktus, o tai reiskia "Healthline UK" ir musu partneriai gali gauti dali pajamu, jei atliksite pirkima naudodami auksciau esancia nuoroda (-as).