lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Drovus slapimo pusle: priezastys ir gydymas

Turinys

  1. Kas yra drovus slapimo pusle?
  2. Priezastys
  3. Galimos komplikacijos
  4. Diagnoze
  5. Gydymas ir perspektyvos
Zmones su droviu slapimo pusles sindromu ar parureziu sunkiai slapinasi su kitais zmonemis.

Bukle sukelia nerimas, o ne fizinis blokavimas.

Kas yra drovus slapimo pusle?


Drovus slapimo pusle yra tada, kai zmogus jauciasi nesugebejes slapintis, kai salia yra kiti zmones.

Techniskai paruraze susijusi su sunkiu ar nenormaliu slapinimu.

Riebios slapimo pusles sindromas (SBS) sukelia baime ar nerima slapinantis aplink kitus ar viesuosiuose tualetuose. Zmones su SBS gali laisvai slapintis vieni namuose, bet ne viesose vietose.

SBS laikomas fobijos tipu arba pernelyg baime del konkretaus dalyko, veiklos ar situacijos. Salyga taip pat laikoma socialine nerimo sutrikimu.

Pasak Tarptautinio parurezes centro, mazdaug 7 proc. Jungtiniu Valstiju zmoniu tam tikru mastu patiria SBS. Tai laikoma vienu is labiausiai paplitusiu socialines fobijos ar nerimo tipu.

SBS taip pat zinomas kaip vengimas ar isvengiamas parureze ar psichogeninis slapimo susilaikymas.

Priezastys

SBS paprastai sukelia nerimas, susijes su slapinimosi ideja aplinkoje, kurioje kiti zmones gali girdeti ar matyti.

Slapimo pusle remiasi smegenu signalu atsipalaiduoti ir istustinti save. Del nerimo sutrikimu, susijusiu su SBS, smegenys siuncia signala i slapimo pusle, kad galetu ja nutraukti, o ne islaisvinti.

Pasak Urologijos prieziuros fondo, SBS gali vystytis bet kuriuo zmogaus gyvenimo momentu arba buti perduotas is tevu vaikams. Kai kuriais atvejais slapinimasis gali pablogeti fizinemis salygomis, kurios atsiranda reaguojant i psichinius ir emocinius simptomus.

Nors si bukle gali issivystyti bet kuriame amziuje, daugelis zmoniu, serganciu SBS, susiduria su fobija po neigiamos patirties velyvoje vaikysteje ar paauglysteje. Piktnaudziavimo vaikais atveju vaiko prieziuros darbuotojas arba mokytojas gali buti pirmas, kuris pazymi salyga.

Pirmasis neigiamas patyrimas daznai yra pakankamas, kad asmuo susirupintu, kada kita karta jie tures slapintis aplink kitus.

Dazniausios SBS priezastys yra:


Yra daug galimu slapimo pedsaku, iskaitant nerima ir savimone, priezastis, taip pat susirupinima del higienos viesuose tualetuose.
  • susirupinima kelia tai, kad kiti gali isgirsti slapinimasi ir spresti slapimo srauto kieki, nuosekluma ar trukme (ypac vyrams)
  • nerimauti, kad gebejimas isgirsti slapinimasi yra nemalonus ar nepatogus
  • susirupinima kelia tai, kad kiti gali pastebeti ir spresti, kaip daznai pasireiskia slapinimasis, ypac tiems, kuriems yra padidejes pusle, vaistai ar inkstu sutrikimai, del kuriu slapinimasis dazneja
  • Neigiama viesuju tualetu patirtis, pvz., priekabiavimas
  • vaiku prievarta buvo sutelktas i slapinimasi, pvz., pernelyg didele drausmine pomidoru treniruote
  • seksualine prievarta ar piktnaudziavimas
  • esant spaudimui slapintis, ypac budingas berniuku grupems
  • yra isjuoktini ar linksminama del slapinimosi, daznai del nelaimingo atsitikimo
  • baime ar nerimas del sanitarijos ar higienos lygio visuomeniniu tualetu ar tualetu

Pries netgi patekti i kita viesaji vonios kambari, zmones su SBS gali pradeti isivaizduoti blogiausiu atveju. Tuo metu, kai jie pateks i vonios kambari, nerimas ir tikimasi gali buti tokie intensyvus, kad slapinimasis tampa sunkus.

Ka reikia zinoti apie slapimo taku infekcijasMoterys visa gyvenima rizikuoja daugiau kaip 50 proc. Vystytis slapimo taku infekcijai. Suzinokite daugiau.Skaityti dabar

Galimos komplikacijos

Priklausomai nuo bukles sunkumo, SBS gali sunkiai atlikti kasdiene veikla.

Zmones su lengvu ar nedideliu nerimu gali siek tiek ilgiau slapintis ar tiesiog palaukti, kol tualetas bus vienas.

Vyrai gali pasirinkti prieraisa prie pisuaru. Kai kurie SBS zmones galvoja apie tekanti vandeni arba gali ijungti spraga, kad paskatintu nora slapintis.

Zmones su labiau vidutinio nerimo gali isvengti viesojo plovimo, isskyrus ypatingus atvejus. Zmones su sunkiu nerimo gali nesugebeti slapintis bet kur, isskyrus savo namus.

Kai kurie is dazniausiai pasitaikanciu komplikaciju, susijusiu su bukle, yra sie:

  • jaudinantis nerima, prakaita ar silpnuma viesuose vonios kambariuose arba slapinantis su kitais salia
  • negaledamas praleisti daugiau nei kelias valandas toli nuo namu
  • negalintys keliauti lektuvais, autobusais ar traukiniais, kai neisvengiama viesojo tualeto naudojimo
  • tapti visiskai namuose
  • negalintys atlikti medicininiu tyrimu, kuriems reikalingas slapinimasis
  • nesugebejimas atlikti slapimo terapijos vaistu testavima, ypac probleminis, jei iprastas testavimas reikalingas arba reikalingas uzimtumui
  • daznu slapimo taku infekciju
  • dehidratacija, siekiant isvengti skysciu
  • sumazintas ar ribotas socialinis gyvenimas
  • santykiu konfliktas
  • inkstu infekcija ir liga

Diagnoze

Temos aptarimas gali buti nemalonus, taciau daugumai zmoniu reikia isores pagalbos, kad sumazintu simptomus ir issprestu bukle.

Norint isvengti medicininiu ar fiziniu priezasciu, pirmiausia reikia pasitarti su gydytoju. Tokios salygos kaip prostatitas arba prostatos uzdegimas taip pat gali apsunkinti slapinimasi.

Daugeliu atveju vienintelis tikrasis budas gydyti SBS yra susijes su pagrindine fobija ar nerimu. Tai dazniausiai reiskia, kad lankyti terapijos sesijas turi apmokytas psichines sveikatos specialistas.

Gydymas ir perspektyvos


Kognityvine elgesio terapija turi auksta sekmes rodikli ir gali padeti gydyti slapimo pusles drovuma.

Kognityvines elgesio terapijos (angl. CBT) metodai ar planai gali padeti sumazinti ar isspresti simptomus. Pasak Urologijos prieziuros fondo, CBT yra veiksmingas mazdaug 85 proc. Atveju.

BKT tikslas yra nutraukti slapinimosi ir nerimo rysi.Dauguma planu prasideda nustatant baimes priezasti, o tada pertvarkyti smegenis, kad priezastis butu susieta su teigiamais ar neutraliais jausmais.

Taip pat svarbu daugiausia demesio skirti slapinimui kaip butina, neisvengiama kuno funkcija, o ne veikima ar konkurencija. Nera tokio dalyko kaip idealus srautas, garsas ar garsas, kai kalbama apie slapinimasi.

Terapijos planai taip pat paprastai apima laipsniska poveikio gydyma, kai pamazu dideja baimes patiriamas poveikis ar veikla. Kur sis procesas prasideda ir kaip greitai jis vyksta, priklauso nuo asmens.

Lengviems SBS atvejams geras pradinis taskas gali buti ieinantis i viesa vonios kambari ir einantis i stala 1 minute pries isvaziavima.

Asmenims su sunkesniais simptomais gali tekti pradeti namuose. Gera namuose pratybu tikslas - psichiskai pakartoti teigiamu zodziu ar minciu eile, kai slapinimasis namuose yra privatumas.

Kai asmuo gali atlikti pradini pratima be sunkumu, jie gali letai padidinti ekspozicija, kol ju nerimas, kai slapinimasis viesose aplinkose yra gerokai sumazintas.

Tais atvejais, kai si salyga smarkiai itakoja zmogaus gyvenimo kokybe, urologas gali rekomenduoti pakartotine savikateterizacija ar svaria pertraukia kateterizacija.

Kateterizacija apima nedidelio plastiko vamzdzio iterpima i slaple, genitaline struktura, kuri leidzia slapimui iseiti is kuno, leisti slapimo pusles nutekejima.

Jei norite gauti issamesnes informacijos apie kateteriu paskirti ir naudojima, "National Continental" asociacija turi mokomaja medziaga.

Keletas vaistu ar papildomu gydymo metodu buvo pasiulyta ir naudojama su misriomis sekmemis. Galimos, taciau nepatvirtintos gydymo galimybes:

  • anti-nerimo ar antidepresantu
  • botulino toksino ipurskimas raumenyje, kuris kontroliuoja slapimo pusles susitraukima
  • hipnoterapija
  • atsipalaidavimo technika
  • grupines ar bendros gydymo sesijos

Svarbus rysys tarp prionu ir ALS. Gydymas

Svarbus rysys tarp prionu ir ALS. Gydymas

Britu Kolumbijos universiteto ir Vankuverio pakranciu sveikatos tyrimu instituto tyreju grupe atrado esmini rysi tarp prionu ir neurodegeneracines ligos ALS (amiotrofines sonines sklerozes), taip pat zinomos kaip Lou Gehrig liga. Si isvada yra gana didele, nes ji sudaro kelia naujiems ALS gydymo budams.

(Health)

Ar daugiau vitamino D padidina kritimo rizika?

Ar daugiau vitamino D padidina kritimo rizika?

Pasak mokslininku, publikuotu internetiniame zurnale "JAMA Internal Medicine", didesnes menesines vitamino D dozes neleidzia pagerinti apatiniu galuniu funkcijos, taciau jie gali padidinti rizika susirgti senyviems pacientams. Reikia strategiju, kad butu isvengta funkcinio nuosmukio ir sumazetu vyresnio amziaus gyventoju skaicius.

(Health)