Mazos lasteles ir nesmulkialastelinis plauciu vezys

Turinys

1. Simptomai
2. Priezastys
3. Diagnoze
4. Gydymas

Mazosios ir nedideles lasteles yra dvieju tipu plauciu vezys. Abu veziai veikia plaucius, taciau jie turi keleta pagrindiniu skirtumu, iskaitant tai, kaip jie gydomi, ir ju vidutinis progresavimo laikas.

Mazuju lasteliu vezys yra tikras jo vardas. Ziurint mikroskopu, mazo lasteliu vezio lasteles yra mazos ir apvalios. Ne smegenu plauciu vezio lasteles yra didesnio dydzio.

Yra keletas skirtingu tipu nesmulkiuju lasteliu plauciu vezio. Tai apima adenokarcinoma, ploksciasias lasteles ir dideles lasteles karcinoma.

Simptomai

Del mazu lasteliu ir nesmulkiuju lasteliu plauciu vezio atsiranda panasiu simptomu. Taciau kartais zmogus negali patirti simptomu, susijusiu su plauciu veziu, kol vezys yra labiau pazenges.

Smulkiasias ir nesmulkialastelinio plauciu vezio simptomai yra svokstimas ir nuolatinis kosulys.

Plauciu vezio simptomu pavyzdziai yra:

• apetito praradimas
• kraujas gleiviniuose, kurie buvo uzgesinti
• krutines skausmas
• kosulys, kuris neisnyks
• sunku rijoti
• nuovargio jausmas del akivaizdzios priezasties
• dusulys
• patinimas, ypac veido ir kaklo
• svokstimas

Mazo lasteliu ir nedideliu lasteliu vezio simptomai yra daugiausia panasus. Taciau smulkiu lasteliu vezio atvejai gali sukelti tokius simptomus kaip nuovargis ir svorio mazejimas, nes jie dazniausiai plinta. Zmogus taip pat gali patirti simptomu kitur savo kune, pavyzdziui, kaulu skausmas.

Priezastys

Rizikos veiksniai ir priezastys tiek mazu, tiek nedideliu lasteliu veziui dazniausiai buna panasus.

Rukymas yra pagrindinis plauciu vezio rizikos veiksnys. Dumai ir jame esancios chemines medziagos gali pakenkti plauciams, todel gali pasikeisti lasteles, del kuriu gali atsirasti vezys.

Papildomos plauciu vezio priezastys gali buti:

• pakartotinis dumu poveikis
• salytis su ankstesniais radiacijos saltiniais
• cheminiu medziagu, tokiu kaip asbestas, nikelis, chromas, arsenas, suodziai ar dervos, poveikis
• turintys seimos istorija plauciu vezio
• turintys ZIV
• gyvenantis rajone, kuriame yra daug oro uztersimo

Didejantis amzius taip pat yra daugelio vezio rizikos veiksnys. Kuo ilgiau zmogus gyvena, tuo labiau tiketina, kad jis vystysis vezi. Taip yra todel, kad vezines lasteles gali keistis laikui begant.

Diagnoze

Krutines rentgeno spinduliai gali buti naudojami randu naviku ir randu aptikimui.

Nors vezio lasteliu vieta gali suteikti gydytojams poziuri i vezio tipa, gydytojas negales galutinai pasakyti, kokio tipo plauciu veziu zmogus turi, kol jie ziuri i vezines lasteles mikroskopu.

Tada gydytojas gali istirti lasteliu dydi ir isvaizda, kad nustatytu, ar vezys yra maza lastele ar nedidele lastele.

Tyrimu pavyzdziai, naudojami abieju tipu plauciu veziui diagnozuoti, yra sie:

• Fizinis patikrinimas ir sveikatos istorija: gydytojai paprastai klausia apie bet kokius simptomus, kuriuos patiria asmuo, taip pat su plauciu ligomis ir sutrikimais susijusios seimos istorijos.
• Krutines rentgeno spinduliai: tai leidzia gydytojams ieskoti randu ar skysciu kaupimosi, taip pat naviku.
• Laboratoriniai tyrimai: kraujo ir slapimo tyrimai gali padeti gydytojams suzinoti, ar kitos salygos gali sukelti zmogaus simptomus.
• Kompiuterio nuskaitymas: kompiuterine tomografija (CT) nuskaitymas leidzia gydytojui pamatyti issamesnius plauciu vaizdus ir tiksliau nustatyti vezines lasteles.
• Skrepliu tyrimai: zmogaus gleiviu testavimas, susizeides vezinemis lastelemis, gali padeti nustatyti, ar zmogus yra vezys, ir kokio tipo jis yra.
• Biopsija: biopsija apima bandyma mazo potencialiai veziniu lasteliu skaiciaus plauciuose. Bandymas susijes su plauciu audinio pasalinimu, adata ar invazine operacija.
• Bronchoskopija. Speciali priemone, vadinama bronchoskopu, kurios galine kamera yra ideta i burna ar nosi. Gydytojai gali ji naudoti noredami atrodyti plauciuose ir paimti audiniu meginius.

Kiti diagnostiniai tyrimai ir vaizdavimas gali priklausyti nuo to, kur gydytojas mano, kad vezys gali buti.

Staging

Gydytojai "steigia" plauciu vezi, kaip jie gali plisti organizme. Nedidelio plauciu vezio etapai yra:

• Neteisingas (pasleptas): gydytojas negali aptikti veziniu lasteliu is tradiciniu vaizdavimo metodu, taciau lasteles buvo aptiktos gleivese ar kituose kuno vietose.
• 0 stadija (karcinoma in situ): gydytojas aptiko nenormalias lasteles organizme.
• 1 stadija. Susiformavo vezio lasteles, bet navikas neplito i limfmazgius.
• 2 etapas. Vezys skleidziasi limfmazgiuose arba yra didesnis. Kitas lemiamas veiksnys 2 stadijos veziui yra tai, kur yra vezines lasteles.
• 3a etapas: vezys plisti i limfmazgius, esancius toje pacioje krutines puseje kaip navikas. Vezys gali buti bet kokio dydzio ir gali buti isplites i kitas krutines sieneles, plauciu ar membranos aplink sirdi vietas.
• 3b etapas: vezys isplito i limfmazgius virs ragenos arba kitoje krutines puseje. Vezys gali buti isplites i kitas kuno vietas, pvz., Venta, maisto vamzdi ar krutinkaulio.
• 4 etapas: vezinis navikas skleisti i limfmazgius ir gali buti vienoje ar abiejose plauciuose, randamas skysciuose aplink plaucius ar sirdi, arba isplites i kitas kuno dalis.

Gydytojai paprastai suskirsto smulkialasciu plauciu vezi i dvi stadijas: ribota stadija ir platus etapas.

Ribotas etapas yra tada, kai vezys yra tik vienoje krutines puseje. Tai gali buti tik vienas plauciu, o kartais net ir limfmazgiai.

Platus etapas yra tada, kai vezys plisti i kitas krutines ir organu dalis. Taciau kai kurie gydytojai gali dalyti smulkialastelini plauciu vezi i kitus etapus.

Ar zmogus gali tureti ir mazu lasteliu, ir nesmulkialastelini plauciu vezi?

Remiantis Pensilvanijos universiteto Abramsono vezio centru, mazdaug 10 proc. Zmoniu, serganciu plauciu veziu, yra ir mazos lasteles, ir nedideli lasteliu veziai.

Tyrimai yra skirtingi, ar sunkiau gydyti veziniu lasteliu tipus. Kiti veiksniai, tokie kaip naviko dydis ir zmogaus amzius, gali buti svarbesni veiksniai nustatant asmens isgyvenamuma.

Gydymas

Radioterapija yra vienas is galimu abieju tipu plauciu vezio gydymo budu.

Nustatydami tinkama bukles gydyma, gydytojai turi atsizvelgti i unikalius zmogaus simptomus, ju vezio rusi ir kiek jos issivyste i savo kuna.

Gydymo, kuri gydytojas gali naudoti mazojo ir nedidelio lastelinio plauciu vezio gydymui, pavyzdziai:

• Chirurgija pasalina vezines lasteles, taip pat limfmazgius, kurie gali buti netoliese. Taciau gydytojai gali tik saugiai pasalinti tam tikra plauciu audinio kieki. Jei vezys paveikia didele dali plauciu, operacija gali buti neimanoma.
• Chemoterapija apima vaistu, skirtu veziniu lasteliu, kurios greitai skirstomos, gydymui.
• Endoskopiniai stentai gali buti dedami i kvepavimo takus, jei vezio lasteles sukele kvepavimo taku dalies uzdaryma.
• Lazerio terapija apima lazerio spinduliu panaudojima veziniu lasteliu gydymui.
• Radiacine terapija apima spinduliavima, skirta zudyti vezines lasteles.

Mazuju lasteliu plauciu vezys dazniau reaguoja i chemoterapijos gydymo budus nei nesmulkialastelinis plauciu vezys. Gydytojai gali naudoti gydyma, skirta plauciu veziui gydyti, priklausomai nuo naviku vietos stadijos ir dydzio.

Imunoterapija plauciu veziui. Ka reikia zinotiSpauskite cia, kad suzinotumete apie imunoterapija, kaip plauciu vezio gydyma.Skaityti dabar

Outlook

Pasak Virdzinijos sveikatos sistemos universiteto, smulkialastelinis plauciu vezys yra laikomas labiau agresyviu veziu, palyginti su nedideliu lasteliu veziu.

Mazuju lasteliu vezio rusys paprastai auga greiciau. Apytiksliai 90 proc smulkiuju lasteliu veziu serganciu pacientu yra diagnozuotos, kai vezys jau prasiskverbia i netoliese esancius limfmazgius ar organus.

Isgyvenamumo pagal skirtingus vezio tipus duomenys pateikiami 5 metu isgyvenamumo rodikliais. Tai yra vidutinis procentas zmoniu, turinciu tam tikra vezio tipa ir gyvenanciu ne maziau kaip 5 metus po diagnozes.

Sie statistiniai duomenys nera absoliuciai. Daugelis zmoniu gyvena ilgiau nei 5 metus, o kiti - ne.

Pasak Amerikos vezio draugijos (ACS), mazu lasteliu plauciu vezio isgyvenamumas yra 5 metai:

• 1 etapas: 31 proc
• 2 etapas: 19 proc
• 3 etapas: 8 proc
• 4 etapas: 2 proc

ACS taip pat teikia statistinius duomenis apie 5 metu isgyvenamuma nesmulkialasteliniam plauciu veziui sergantiems pacientams:

• 1a etapas: 49 proc
• 1b etapas: 45 proc
• 2a etapas: 30 proc
• 2b etapas: 31 proc
• 3a etapas: 14 proc
• 3b etapas: 5 proc
• 4 etapas: 1 proc

Kiti veiksniai, galintys tureti itakos isgyvenamumui, yra tai, ar vezys grizo po gydymo, ar zmogaus amzius. Pasikartojantis vezys ir progresuojantis amzius paprastai turi neigiama poveiki isgyvenamumui.