Kas yra stimuliavimas?

Turinys

1. Kas yra stimuliavimas?
2. Priezastys
3. Tipai
4. Komplikacijos
5. Gydymo parinktys ir patarimai

Kartotiniai kuno judesiai ar pasikartojantis daiktu judejimas vadinamas savire stimuliuojanciu elgesiu, sutrumpintu stimuliavimu. Stimuliavimas gali atsirasti zmonems, sergantiems autizmu ir kitomis vystymosi sutrikimais.

Kai kurie zmones stimuliuoja, kai nervina, taiko tokius elgesio modelius kaip vaiksciojimas, nagu ikandimas, plauku sukimasis arba kojos ar pirstai.

Siame straipsnyje mes isnagrinesime, kodel vyksta stimuliavimas ir ivyksta skirtingi tipai. Mes taip pat pazvelgsime i tai, kas gali buti padaryta, jei kas nors skatina elgesi, sukelia jiems problemu kasdieniame gyvenime.

Kas yra stimuliavimas?

Stimmingas apima pasikartojancia, stimuliuojancia elgesi, pvz., Bugnus pirstus, pasinerdamas i prieki ir atgal, taip pat pakartotinai zaisdamas arba sumuodamas objektus.

Kartotiniai kuno judesiai ar pasikartojantis daiktu judejimas vadinamas savirezultuojanciu elgesiu ar stimuliavimu. Jis taip pat gali buti vadinamas stereotipiniu.

Toks elgesys yra daznas tiems, kurie serga autizmu ir turinciais vystymosi sutrikimu ar issukius.

Skatinimas gali apimti visu jausmu naudojima, iskaitant regimaji, garsu, kvapa, prisilietima, skoni ir pusiausvyra bei judesi.

Stimmo priezastys

Priezastys, del kuriu vyksta stimuliavimas, nera visiskai suprantama. Kai kurie tyrimai rodo, kad stimuliavimas sukelia nervu sistema ir suteikia malonu atsaka del tam tikru smegenyse esanciu chemikalu, vadinamu beta-endorfinu, isleidimo.

Beta-endorfinai centrineje nervu sistemoje yra atsakingi uz dopamino gamyba, kuris, zinoma, padidina malonumo pojucius.

Kai kurios teorijos rodo, kad stimuliavimas gali neutralizuoti jautrumo trukuma stimuliuojant sensorine sistema.

Kiti teigia, kad stimmingas gali tureti ramybes efekta, demesi skiriant nuo didziules patirties.

Skatinimas elgesio gali suteikti komforta zmonems, sergantiems autizmu. Jie gali skirtis intensyvumo ir tipo ir gali atsirasti del ivairiu emociju.

Autizmas vaikams ir suaugusiems gali retkarciais ar nuolat reaguoti i emocijas, tokias kaip jaudulys, laime, nuobodulys, stresas, baime ir nerimas. Jie taip pat gali stimuliuoti tuo metu, kai jie jauciasi pribloksti.

10 geriausiu autizmo tinklarasciuSuzinokite, ka kiti sako apie autizma.Skaityti dabar

Stimmingumo tipai

"Stimmingo" pavyzdziai yra sie:

Audringas stimuliavimas

Klausantis stimuliavimas naudoja asmens jausma ir garsa. Tai gali apimti elgesi, pavyzdziui:

• vokaliniai garsai, tokie kaip kibimas, sokinejimas ar aukstas snibzdesys
• bakstelejimas ant daiktu ar ausu, ausu uzdengimas ir atskleidimas, pirstu atspaudimas
• pasikartojanti kalba, pvz., dainu zodziu pakartojimas, knygos sakiniai ar filmu eilutes

Taktyvinis stimuliavimas

Taktilinis stimuliavimas naudoja zmogaus jausma. Tai gali apimti elgesi, pavyzdziui:

• odos nudegimas ar ibrezimas rankomis ar daiktais
• rankos judesiai, tokie kaip kirstu atidarymas ir uzdarymas
• pirsto paleidimas

Vizualinis stimuliavimas

Visual stimming naudoja zmogaus akyse. Tai gali apimti pasikartojancius elgesius, tokius kaip:

• ziuri arba ziuri i objektus, pavyzdziui, lubu ventiliatorius ar zibintus
• pasikartojantis mirksintis arba posukio zibintai
• judantys pirstai pries akis
• ranku plysimas
• akiu stebejimas ar zvilgsnis is akiu kampu
• objekto pateikimas, pvz., objektu isdestymas

Vestibulinis stimuliavimas

Vestibulinis stimmitas naudoja zmogaus judejimo ir pusiausvyros jausma. Tai gali apimti pasikartojancius elgesius, tokius kaip:

• pasukti is priekio i nugara arba is sono i sona
• verpimo
• sokineja
• vaiksciojimas

Skrandzio ar skonio stimuliavimas

Uzkandziai ir skonio stimuliavimas naudoja zmogaus kvapa ir skoni. Jie gali apimti pasikartojancius elgesio budus, tokius kaip:

• iesko ar kvapo zmones ar daiktus
• lyzis
• apibudindami daiktus, idedami juos i burna

Stimmuodimas gali buti parodytas kituose pasikartojanciuose elgesyse, kurie turetu buti aptariami su gydytoju. Kai kurie stimuliuojantys elgesys gali buti pavojingi.

Stimminiu komplikaciju

Nors stimminimas daznai nera pavojingas elgesys, kai kuriems asmenims jis gali tureti neigiamu fiziniu, emociniu ar socialiniu padariniu.

Kai kuriems zmonems stimuliavimas gali apimti didesnes rizikos elgesi, pvz., Ranku, galvos, koju ir objektu, kurie gali buti fiziskai kenksmingi, kirciavimas.

Kartais tokia elgesys nera stimmingas, bet nezodinis bendravimo metodas, kuri zmogus naudoja siekdamas suprasti save. Jei asmuo elgtis taip, tai yra gera ideja pasikalbeti su gydytoju.

Kai kuriems vaikams ir suaugusiems, stimuliavimas gali trukdyti ju demesiui ir mokymosi gebejimams, taip pat socialinei saveikai su kitais.

Deja, tiems, kurie visiskai nesupranta, kaip zmones, sergantiems autizmu, susidoroja su savo emocijomis skatindami, sis elgesys gali buti sutrikes, atitraukiamas, bauginantis ar pavojingas.

Kartais sis nesusipratimas gali paskatinti tuos, kuriu autizmas tampa socialiai izoliuotas arba draudziamas daryti tai, ko jie nori.

Kodel as jauciuosi tokia plokscia, ir ka as galiu padaryti apie tai?Plokscias poveikis yra kitas galimas autizmo pozymis. Suzinokite apie tai cia.Skaityti dabar

Gydymo parinktys ir patarimai

Profesine ar elgesio terapija gali padeti valdyti ar uzkirsti kelia elgesio sutrikdymui.

Skatinimas yra elgesys, kuri rodo zmones, serganti autizmu, kurie juos taiko kaip ypatingu emociju iveikimo mechanizma.

Manoma, kad stimmimas suteikia malonu jausma ir staiga ji pasalina gali tureti neigiama poveiki ir nerekomenduojamas.

Siekdami sumazinti intensyvumo intensyvuma ir daznuma arba net sustabdyti elgesi, ekspertai rekomenduoja letai pakeisti elgesi su kitais, kurie yra saugesni ar priimtinesni.

Pakaitinis elgesys taip pat turetu suteikti asmeniui ta pati malonuma, paskatinima ar ramybe.

Pavyzdziai:

• padekite rankas kisenese arba svelniai palieskite pirstu, o ne rankomis
• kramtyti arba kramtyti saugu gumini objekta, o ne pirstus ar rankas

Yra ir kitu budu, kaip valdyti arba sumazinti stimuliavimo elgsena. Sie metodai gali apimti:

Vaistu vartojimas

Kai kurie vaistai, vartojami zmonems, sergantiems autizmu, gali sumazinti stimuliavimo elgesi.

Taciau kai kurie is siu vaistu turi salutini poveiki. Zmones turetu apsvarstyti vaistu keliama rizika ir nauda su savo gydytoju.

Kaip siu medikamentu kontroles stimuliavimas nera visiskai suprantamas. Taciau ekspertai mano, kad jie gali sukelti erzinima arba sumazinti variklio judesius.

Profesine ir elgesio terapija

Tam tikri elgesio ar profesines terapijos budai gali padeti zmonems, sergantiems autizmu, sumazinti arba sustabdyti elgesio skatinima. Taikoma elgsenos analize (ABA) yra autizmo gydymo metodas, naudojant atlyginimo sistema.

Kai kuriais atvejais gali buti naudinga profesine terapija. Gali buti rekomenduojama padeti kurti tinkamus atsakymus i tam tikrus pojucius, tokius kaip garsas ir regejimas.

Kalbant su kvalifikuotu sveikatos prieziuros specialistu, bus naudinga issiaiskinti, kokios rekomendacijos yra tinkamiausios.

Aplinkos modifikavimas ir praktika

Jei negalima valdyti aplinkos veiksniu, kurie sukelia stimuliavima, gali padeti rasti tinkamesnes elgesio skatinimo alternatyvas.

Jei yra zinomas trigeris, kuris prasideda ar blogeja, stimuliuoti gali buti naudinga pabandyti pasalinti ar pakeisti situacija, kad sumazetu nerimas ir stresas.

Pvz., Jei dideles minios linke zmones nerimauti ir ju ikvepimo elgesys dideja, jie gali stengtis islaikyti kuo maziau zmoniu.

Jei neimanoma visiskai sustabdyti stimuliacijos, tai gali buti imanoma pakeisti veikla labiau tinkama.

Pvz., Jei vaikas uzsuktu i rankas, kai itemptas ar nerimas, paskatinti juos isspausti streso kamuoli ar minksta zaisla, o ne minkyti rankas, gali buti tinkamesnis pasirinkimas.

Gali buti imanoma paskatinti asmeni daryti pasikartojancia elgesi tik tuomet, kai jie yra saugioje aplinkoje, pvz., Savo namuose ar mylimo zmogaus namuose.

Su dabartiniais autizmo gydymo budais seimos neprivalo susidoroti su siais sunkumais. Kalbejimas su gydytoju ar kitu sveikatos specialistu gali padeti nustatyti geriausia buda, kaip spresti problemas.