lt.3b-international.com
"Skrandzio laikrodis" riboja maista i tam tikra laika, rodo tyrimas
Tyrejai teigia, kad jie atskleide pirmuosius irodymus, kad skrandyje esantys nervai seka dieninio ritmu ir riboja zmogaus maista tam tikru laiku visa diena. Tai yra pagal tyrima, paskelbta 2006 m Neurologijos zurnalas.
Australijos Adelaides universiteto tyrejai teigia, kad ju isvados gali padeti suvokti, kaip skrandis pasakoja smegenis, kuriu alkanas ar pilnas.
Tyrejai istyre 8 savaiciu amziaus pusiasalius, kad nustatytu, kaip nervai skrandyje reaguoja i "rauksliu" - procesa, kuris vyksta po valgio per 3 valandas per para visa diena.
Pasak dr. Stepono Kentiso, Adelaides nervu ir zarnos tyrimu laboratorijos universiteto, sie nervai yra atsakingi uz tai, kad pasakoja smegenis, kiek zmoniu valge maistas ir kada valgyti.
Skrandzio nervai "veikia kaip laikrodis", siekiant koordinuoti maista
Taciau ju tyrimas parode, kad zarnu nervai turi minimalu jautruma dienos metu, kurie yra susije su budejimo pabaiga.
"Tai reiskia, kad daugiau maisto gali buti suvartojamas, kol mes jauciames pilnai dideliu aktyvumu laikais, kai reikia daugiau energijos", - aiskina dr. Kentisas.
"Taciau, pasikeitus dienos ir nakties ciklui iki miego laikotarpio, skrandzio nervai tampa jautresni ruozui, greiciau informuojantys apie galvos smegenis ir taip apribodami maista.
Sis svyravimas kartojasi kas 24 valandas per para, o nervai veikia kaip laikrodis, kuris suderina maista su energijos poreikiu. "
Nors sis tyrimas buvo atliktas su pelemis, tyrejai mano, kad tas pats procesas taikomas ir zmogaus organizmui.
"Musu teorija yra ta, kad tokie patys nervu atsako skirtumai egzistuoja ir zmoniu skrandyje, kai zarnos nervai yra maziau jautrus visa diena ir jautrus nakti", - sako dr. Kentish.
Tolesni tyrimai, kaip cikadieninis ritmas daro itaka mitybos iprociams
Tyrejai sako, kad skrandzio nervai "veikia kaip laikrodis", kuris riboja zmogaus maista i tam tikrus dienos laikus.
Mokslininkai teigia, kad ju isvados gali sukelti atradimu, kaip zmones mitybos iprocius gali paveikti pokyciai ju pietu laikrodyje.
Adelaides universiteto ir tyrimo vadovo profesorius Amanda Pageas naudoja pamaina dirbanciu darbuotoju, kurie dazniau patiria miego sutrikimus ir netaisyklingus mitybos iprocius, pavyzdys.
Ankstesni tyrimai parode, kad slaugytojai, kurie dirba ilga laika, virsvalandziai ar kiti nepalankus darbo grafikai, gali buti labiau linke i nutukima.
Tyrejai teigia, kad dabar jie atlieka tolesnius tyrimus, kad pamatytu, kaip cikadienio ritmo pokyciai turi itakos valgymo elgsenai ir kaip skrandzio nervai reaguoja i pokycius.
Medicinos naujienos siandien neseniai pranese apie tyrima, kuriame teigiama, kad "alkio geno", vadinamo KSR2, gali buti atsakingas uz bada asmenims, kuriems yra nutuke.
Turinys Kas yra stevia? Sveikatos nauda Salutinis poveikis Naudoja Rizika Stevia yra intensyviai saldaus skonio darinys, naudojamas saldinti gerimus ir gaminti arbata nuo XVI a. Sis augalas is pradziu yra gimtoji i Paragvaju ir Brazilija, taciau dabar jis taip pat auginamas Japonijoje ir Kinijoje. Jis naudojamas kaip ne maistingas saldiklis ir zoleliu papildas.
Augalines dietos gali uzkirsti kelia letinems ligoms
Pasauline sveikatos organizacija teigia, kad 65 proc. Visu mirciu 2008 m. Buvo del neuzkreciamuju letiniu ligu ir tokiu ligu, kaip tam tikros vezio, sirdies ir kraujagysliu ligos, nutukimas ir 2 tipo cukrinis diabetas. Blogi mityba yra pagrindinis veiksnys visuose ju. Pasaulio regionuose, kuriuose augalines dietos dazniau pasitaiko, nacionalines ar regionines normos del siu ligu yra gerokai mazesnes, palyginti su vietovemis, kuriose yra labiau paplitusi gyvunu mityba.
