Gyvunu smegenyse isgyvenimo grandines: ka jie gali mums pasakyti apie zmogaus jausma?

Niujorko universiteto neurologas Josephas LeDouxas, "Emocinio smegenu" autorius, parenge nauja teorija, vadinama "isgyvenimo grandines koncepcija", kuria jis apibudina zurnalo treciadienio numeryje Neuronas. Jis siulo, kad vietoj klausimo, ar jausmai ir emocijos, kuriuos mes patiriame zmonems, taip pat egzistuoja ir kituose gyvunuose, turetume paklausti, kokiu mastu zmonese yra ir kitu gyvunu esanciu isgyvenimo grandiniu, ir tada apsvarstykite, kaip jie prisideda prie emociju.
Jo motyvacijos, sudarytos is dvidesimties metu, tyrinejancios emocijas ir atminima smegenyse, pagrindas yra zmoniu ir kitu gyvunu egzistuojanti neurologine bendroji priezastis: mes abu turi smegenu funkcijas, naudojamas isgyvenimui, tai yra "grandines", atsakingos uz gynyba, valdyma energija ir mityba, skysciu balansas, silumos reguliavimas ir reprodukcija.
Niujorko universiteto Neurologijos ir psichologijos katedros profesorius LeDoux teigia spaudos pranesime, paskelbtoje anksciau sia savaite, kad nors siu "isgyvenimo grandiniu" funkcijos nera priezasties susijusios su emociniais jausmais, jos netiesiogiai prisides prie ju.
"Isgyvenimo grandines koncepcija integruoja idejas apie emocijas, motyvacija, sustiprinima ir susijaudinima, norint suprasti, kaip organizmai isgyvena ir klesteja, nustatydami ir reaguodami i issukius ir galimybes kasdieniame gyvenime", - aiskina jis.
LeDoux, kuris taip pat yra Emocinio smegenu instituto, Nathan S. Kline instituto psichiatriniu tyrimu instituto direktorius, visiskai supranta, kad sunku istirti jausmus ir emocijas. Jis sako, kad tai nera lengva, nes jus negalite tiesiogiai juos matuoti, jus turite pasikliauti "emocinio atsako i isore isreikstu emociniu atsaku ar zodinio pareiskimo, kuri patiria jausmas, kaip budus, kaip ivertinti tai, ka jis jaucia" .
"Tai yra tiesa ir tuo atveju, kai mokslininkai atlieka emociju tyrimus ir kai zmones vertina emocijas socialineje saveikoje tarpusavyje", - priduria jis.
Tarsi tai nera pakankamai sudetinga, mes dar labiau ribojame, kai bandome isaiskinti gyvunu emocijas ir jausmus.
LeDoux sako, kad mes linke priskirti zmogaus subjektyvius jausmus, kad paaiskintume, ka mes matome, kai gyvunai elgiasi taip, kaip mes galime susieti:
"Kai elnias uzsala i gobtuvo garsa, mes sakome, kad bijo, o kai kaciukas pludo arba suo pakelia savo uodega, sakome, kad tai laiminga".
Nors LeDoux sutinka, kad tikriausiai niekada negalime zinoti, kokie gyvunai is tikruju "jaucia", jis mano, kad galime patobulinti, kaip mes stengiames suprasti ir interpretuoti savo emocijas. Vienas is budu tai padaryti yra pazvelgti i smegenis, ir jis siulo:
"Jei mes galime rasti zmogaus samoningu jausmu nerviniu korelatu ir atskirti juos nuo samoningu emociniu skaiciavimu koreliaciju isgyvenimo grandinese ir parodyti, kad homologinese smegenu srityse gyvunuose yra panasiu korelatu, tada tam tikras pagrindas spekuliuoti apie gyvunu jausmus ir ju prigimtis egzistuotu ".
"LeDoux" daug nuveike del baimes, o jo tyrimai rodo, kad galime reaguoti i pavoju, kad mes net "samoningai" zinotume, i ka mes reaguojame. Jis taip pat daug suzinojo apie tai, kaip mes formuojame ir saugome emocines prisiminimus smegenyse.
Jo moksliniai tyrimai padejo mums suplanuoti smegenu nervu grandines baimes ir baimes atminimui, kad butu galima identifikuoti lasteles, sinapses ir molekules, leidziancias emocini mokymasi ir atminima.
Parase Catharine Paddock, PhD

Mazesnis vitamino D kiekis, nustatytas vaikams, kurie geria ne karves piena

Del karviu pieno, pavyzdziui, ryziu, migdolu, soju ir ozku pieno, vis labiau populiareja del ju suvokiamos naudos sveikatai arba del pieno alergijos ir laktozes netoleravimo. Taciau nauja studija rodo, kad vaikams, kurie geria tokius gerimus, yra mazesnis vitamino D kiekis kraujyje, palyginti su tais, kurie geria karves piena.

(Health)

Synaptic mutacijos padidina autizmo spektro sutrikimu rizika

Naujame PLoS Genetics paskelbtame tyrime naudojamas genetiniu ir nebiologiniu metodu derinys, kuris patvirtina, kad sinapsiniai mutacijos padidina autizmo spektro sutrikimu rizika (ASD) ir pabrezia modifikatoriu genu poveiki siems sutrikimams. ASD, heterogenine neurodevelopmental sutrikimu grupe, turinti sudetinga paveldejimo modeli, atsiranda iki treju metu amziaus ir pasireiskia 1 is 100 vaiku, ir didesne rizika vyrams nei moterims.

(Health)