"Push Polling" galia, kaip hipotetiniai klausimai itakoja elgesi

Klausimas "kas, jei" klausimai apklausoje gali paveikti musu elgesi, jei mes to nezinome, teigia JAV mokslininkai neseniai paskelbtame zurnale Organizacinis elgesys ir zmogaus sprendimu procesai. Tyrejai apibudina tokius hipotetinius klausimus kaip "vilku aviu drabuzius" ir nurodo, kaip "stumti apklausa" juos naudoja kaip taktini iranki per rinkimu kampanijas.
Tyrime dalyvavo Duke universiteto Fuqua verslo mokyklos, Albertos verslo mokyklos universiteto, Pietu Kalifornijos universiteto ir Stanfordo universiteto mokslininkai, kurie:

• Hipotetiniai klausimai (pvz., Tie, kurie prasideda "kas, jei ...") padidina musu smegenu prieinamuma i teigiama ar neigiama klausima. Pvz., Jei mums bus paklaustas: "Ka daryti, jei zinotumete, kad ponas Smithas buvo nuteistas nusikaltelis, tai del to jus maziau tiketumete balsuoti uz ji?" tada mes paliktume si "neigiama", nors ir hipotetini M. Smitho aprasyma, ir lengvai ji susipazinsime, kai mes kita karta aptarsime M. Smitho tema.


• Hipotetiniai klausimai itakoja elgesi pagal klausimo "valencija" (pvz., Ar tai yra kaip teigiamas ar neigiamas dalykas).


• Hipotetikai daro didesne itaka, kai jie atitinka musu turimas zinias apie tema, taciau ju itaka yra silpnesne, jei mes zinome, kaip jie veikia mus. Ju poveikis su laiku taip pat silpneja.

Gavanas Fitzsimonasas, rinkodaros ir psichologijos profesorius, kuris, be kita ko, moko vartotoju elgesi Fuqua, pranese spaudai:
"Hipotetiniai klausimai is esmes yra vilkai avies drabuziuose."
"Atrodytu, kad nekalti klausimai gali sudaryti teigiamu ziniu prieinamuma, o neigiami klausimai gali buti neigiami." Kitais zodziais tariant, hipotetiniai klausimai, kurie atitinka musu turimas zinias ar musu isankstines savokas, turi neigiama poveiki mums, be musu zinios ir be musu sutikima ", pridure jis.
Pirmoji autore Sarah Moore, rinkodaros daktaras Albertos universitete, sake:

"Politiniai tyrejai labai zino, kad kalba, kuria jie naudoja vadinamaja" stumia apklausa ", gali ne tik paveikti tai, kaip atsakoma i klausimus, bet ir gali nukreipti zmones nuo vieno kandidato ir traukti juos i kita".
Tyrimui Moore ir jo kolegos atliko tyrimus, kuriuose buvo nagrinejami balsavimo pasirinkimai, teisiniu sprendimu priemimas ir vartotoju elgesys.
Vienas tyrimas apklause respondentus hipotetinius klausimus apie politikus: kai kurie klausimai pasirode teigiami, o kai kurie - neigiami. Kitose apklausose buvo uzduodami klausimai apie cukraus pakaitalu maistine verte, uzkandziu maista ir kaltinamuosius teismo procese.
Tyrime apie politikus tyrejai paklause respondentu, jei mokant politika butu pripazinta priemus kysi, jie maziau tiketu balsuoti uz ta asmeni. Ir jie paklause dar viena respondentu grupe, jeigu mokant politika atsisake priimti kysi, jie labiau tiketu balsuoti uz ta asmeni.
37% respondentu, kurie atsake i "neigiama" klausima, teige, kad maziau tiketina, kad jie balsuos uz politika, o 83 proc. Respondentu, atsakiusiu i "teigiama" klausima, sake, kad jie dazniau balsuos uz politika.
"Abiem atvejais kysio kontekstas buvo tik hipotetinis, taciau dvieju grupiu balsavimo ketinimai smarkiai skiriasi, - sake Moore'as.
Kitame tyrime buvo pakviesta grupe busimuju priziuretoju, laukianciu bylos del bylos, dalyvauti imituotoje ziuri rinkime ir isivaizduoti, kad advokatai jas apklause baudziamojoje byloje.
Zvalgytoju pogrupis atsake i keleta hipotetiniu klausimu, kuriuose nurodoma, kad atsakovas yra gaujos narys. Kitas pogrupis turejo panasu klausimu rinkini, kuriame nebuvo nuorodos i nurodyta nario gauja. Grupe, susidurusi su klausimais, kurie turejo hipotetines nuorodas i gaujos naryste, labiau tiketina, kad atsakovas pripazintas kaltu ir rekomenduotu sakinius grieztesnius uz grupe, kuri nebuvo susijusi su siais klausimais.
Tuomet mokslininkai atliko panasu eksperimenta su kita busimuju prizininku grupe. Si karta prisiekusieji buvo informuoti: jiems buvo pranesta, kad advokatai uzdave klausimus gynybai ir baudziamojon atsakomyben, o kaip potencialiu priziuretoju vaidmeni jie neturetu daryti isvadu del bylos is siu klausimu.

Atrodo, kad siame antrojo eksperimento metu respondentai galejo istaisyti neigiamu konotaciju itaka hipotetiniuose klausimuose, nes ju atsakymai parode, kad jie maziau linke rasti atsakovo kaltu ir rekomendavo trumpesnius kalejimo terminus.
Tyrejai daro isvada, kad manipuliuojant veiksniais, "zinoma, kad jie sustiprina (nuosekluma, detaluma) ir susilpnina (supratimo, delsimo) prieinamuma", jie parode, "sie veiksniai vidutiniskai itakoja hipotetinius klausimus, susijusius su asmenu balsavimo pasirinkimu, teisiniu sprendimu priemimu ir vartojimu elgesys ".
Bendraautoris Baba Shiv, rinkodaros profesorius Stanforde, teige, kad ju tyrimas rodo:
"... hipotetiniai klausimai gali tureti itakos musu veiksmams, taciau mes taip pat patvirtinome, kad kai mes zinome apie hipotetinius klausimus, galime istaisyti savo saliskuma".
"Visuomenes svietimas reikalingas norint suvokti, kaip hipotetiniai klausimai gali paveikti musu veiksmus", - sake Shivas.
Parase Catharine Paddock, PhD