Kaip pamirsti nepageidaujamus prisiminimus

Turinys

1. Kaip atsiranda prisiminimai?
2. Kodel tokie gyvi blogi prisiminimai?
3. Pakeiciant prisiminimus
4. Keisti kontekstus
5. Silpnejantys prisiminimai, kurie sukelia fobijas
6. Uzmirsta narkotika?
7. Implantuojant melagingus prisiminimus

Kiekvienas zmogus turi prisiminimus, kuriuos jie noretu pamirsti, ir jie gali zinoti, del kuriu priezasciu jie atsitraukia. Blogi prisiminimai gali sudaryti ivairias problemas, nuo potrauminio streso sutrikimo iki fobiju.

Kai nepageidaujama atmintis isibegeja protu, tai yra naturali zmogaus reakcija, norinti ja blokuoti.

Pries simta metu Freudas pasiule zmonems tureti mechanizma, kuri jie gali naudoti noredami blokuoti nepageidaujamus prisiminimus is samones.

Visai neseniai mokslininkai pradejo suprasti, kaip tai veikia.

Neuroimagingo tyrimo metu buvo pastebeta, kurios smegenu sistemos vaidina samoningai pamirstant, ir tyrimai parode, kad zmones gali samoningai blokuoti prisiminimus is samones.

Kaip atsiranda prisiminimai?

Kai kurie prisiminimai gali sukelti baime ir fobijas.

Kad zmogaus protas issaugotu atminti, baltymai stimuliuoja smegenu lasteles augti ir formuoti naujus rysius.

Kuo daugiau mes gyvename atmintyje ar repetuojame konkrecius ivykius, susijusius su atmintimi, tuo stipresniais tie neuroniniai rysiai tampa.

Atmintis lieka ten, kol mes kartkartemis perskaitysime ja.

Ilga laika zmones galvoja, kad kuo senesni atmintis, tuo labiau tai yra fiksuota, bet tai nebutinai yra tiesa.

Kiekviena karta, kai mes persvarstome atminties, vel tampa lankstus. Panasu, kad jungtys tampa kalkingos, o tada is naujo. Atmintis gali siek tiek keistis kiekviena karta, kai ja prisiminsime, ir ji atsistatys stipresne ir ryskesne su kiekvienu prisiminimu.

Net ilgalaikiai prisiminimai nera stabilus.

Sis sustiprinimo procesas vadinamas konsolidacija. Atkurimas gali siek tiek pakeisti musu prisiminimus, kad butu geriau ar blogiau. Manipuliuoti si procesa gali padaryti tas pats.

Jei kas nors mus isgasdins, kai esame jauni, atmintis apie si ivyki gali tapti siek tiek daugiau bauginanti kiekviena karta, kai mes ja primename, todel baime gali buti neproporcinga realiam ivykiui.

Mazasis voras, kuris karta mus isgasdino, laikui begant gali buti didesnis. Tai gali sukelti fobija.

Priesingai, ismintinga sviesa ikyrus i nepatogia atminti, pavyzdziui, audringa i juokinga istorija, gali reiksti, kad laiku prarandama gebejimas nuliudinti. Socialine meile gali tapti partijos kuriniu.

Viskas, ka reikia zinoti apie fobijasSuzinokite daugiau apie фобиях, kaip jie suformuoja ir ka su jais daryti.Skaityti dabar

Kodel tokie gyvi blogi prisiminimai?

Daugelis zmoniu mano, kad bloga patirtis atmintis yra labiau nei geros. Jie isiterpia musu samoneje, kai mes to nenorime.

Tyrejai parode, kad blogi prisiminimai is tiesu yra ryskesni uz gerus, galbut del ??emociju saveikos su prisiminimais. Tai ypac svarbu, kai emocijos ir prisiminimai yra neigiami.

Neuroformizavimas parode mokslininkams, kad blogu prisiminimu kodavimo ir isieskojimo procesas apima smegenu, apdorojanciu emocijas, butent migdolos ir orbitofrontinio zieves, dalis.

Atrodo, kad kuo stipresnes emocijos, susijusios su atmintimi, tuo issamiau mes prisiminsime.

fMRI tyrimai rodo, kad siuose regionuose vyksta didesnis lasteliu aktyvumas, kai zmogus patiria bloga patirti.

Pakeiciant prisiminimus

Nepageidaujami prisiminimai gali sukelti nerima.

2012 m. Kembridzo universiteto mokslininkai pirma karta parode, kokie smegenu mechanizmai yra susije su prisiminimu pakeitimu ir slopinimu.

Jie nustate, kad zmogus gali slopinti atminti arba priversti ji nezinoti, naudojant dali smegenu, vadinama dorsolateral prefrontaliniu zievu, slopinti veikla hipokampe. Hipokampas vaidina pagrindini vaidmeni prisimindamas ivykius.

Noredami pakeisti atminties, zmones gali nukreipti savo samone i alternatyvia atminti.

Jie gali tai padaryti, naudodamiesi dviem regionais, vadinamomis kalaviju prefrontaliniu slaunikauliu ir vidurio ventrolateraliu prefrontaliniu zievu. Sios sritys yra svarbios tam, kad atkreipti konkrecius prisiminimus i samoninga prota, atsiribojant nuo bauginanciu prisiminimu.

Atminties slopinimas apima uzdarant smegenu dalis, kurios yra susijusios su atsaukimu. Noredami pakeisti atminti, tuos pacius regionus reikia aktyviai nukreipti atminties kelia link patrauklesnio tikslo.

Vienas is pranesimo autoriu, dr. Michaelas Andersonas, palygina tai su stabdziais automobiliu ar vairavimu, kad isvengtu pavojaus.

Tyrejai naudojo funkcini magnetinio rezonanso vaizda (fMRI), stebedami dalyviu smegenu aktyvuma aktyvumo metu.

Si veikla susijusi su mokymosi asociacijomis tarp zodziu poru ir bando pamirsti prisiminimus, primindama alternatyvius, kad juos pakeistu ar uzblokuotu.

Rezultatai parode, kad abi strategijos yra vienodai veiksmingos, taciau yra ijungiamos skirtingos nervu grandines.

Po trauminio streso sutrikimo (PTSS) zmones, patyre traumini gyvenimo ivyki, nerimauja del nepageidaujamu prisiminimu, kurie reikalauja izengti i samone.

Suzinokite daugiau apie tai, kaip atmintis gali buti pakeista ar slopinama, gali padeti zmonems, turintiems sia silpna busena.

Keisti kontekstus

Psichinis kontekstas, kuriame zmogus suvokia ivyki, paveikia tai, kaip protas organizuoja sio ivykio prisiminimus.

Prisimename ivykius, susijusius su kitais ivykiais, kur tai ivyko, ir taip toliau. Tai, savo ruoztu, daro itaka tai, kas paskatina tuos velesnius prisiminimus arba kaip mes galime nuspresti jas atsaukti.

Kontekstas gali buti viskas, kas yra susijusi su atmintimi.Tai gali apimti su jausmus susijusius zenklus, pvz., Kvapa ar skoni, isorine aplinka, ivykius, mintis ar jausmus aplink ivykio laika, atsitiktines elemento ypatybes, pavyzdziui, kai ji atsiranda puslapyje ir pan.

Kai mes naudojame kontekstinius patarimus, kad atsimestume informacija apie praeities ivykius, mokslininkai teige, kad bet koks procesas, kuris pakeicia musu supratima apie si konteksta, gali padidinti ar sumazinti musu sugebejima gauti konkreciu prisiminimu.

Noredami tai isbandyti, mokslininku komanda nustate dalyviams uzduoti isiminti zodziu rinkinius, ziuredami gamtos vaizdus, ??pvz., Papludimius ar miskus. Vaizdu tikslas buvo sukurti konteksto prisiminimus.

Kai kuriems dalyviams buvo pasakyta pamirsti pirmame sarase esancius zodzius pries studijuojant antraji.

Kai atejo laikas prisiminti zodzius, grupe, kuri buvo paprasyta pamirsti, sugebejo prisiminti maziau zodziu.

Idomiau, kad fMRI stebejimas parode, kad jiems taip pat buvo maziau minciu apie vaizdus.

Samoningai stengdamiesi pamirsti zodzius, jie atsisake konteksto, kuriame jie juos isimenojo. Be to, kuo didesnis atsiskyrimas nuo konteksto, tuo maziau zodziu jie prisimine. Tai rodo, kad galime tycia pamirsti.

Tuomet mokslininkai isake grupei prisiminti, kad zodziai "neiskruko" ju protuose esanciu scenu, ir toliau prisimena zodzius ir galvoja apie vaizdus.

Tyrimai gali buti naudingi zmonems, kurie noretu prisiminti dalykus, pavyzdziui, studijuodami arba noredami sumazinti nepageidaujamus prisiminimus, pvz., Gydant PTSS.

Silpnejantys prisiminimai, kurie sukelia fobijas

Gydymas zmonems, turintiems fobijas, apima baimes sukelto daikto ekspozicija. Poveikio terapija siekiama sukurti "saugia" atminti apie baimes objekta, kuris uzgozia senaja atminti. Nors tai veikia laikinai, baime daznai grizta laiku.

2016 m. Rugpjucio men. Mokslininkai is Upsalos universiteto ir Karolinska instituto Svedijoje parode, kad atminties sutrikimas gali sumazinti jo stipruma.

Savo eksperimente zmones, kurie bijojo voru, triju seansu metu susidure su savo astuoniu koju draugu nuotraukomis. Tikslas buvo sugadinti atminti, trikdydamas ja ir is naujo nustatydamas ja.

Pirma, tyreju komanda suaktyvino dalyviu baime pateikdama minia vaizda apie voras.

Tada, praejus 10 minuciu, dalyviai vaizdus paziurejo ilgiau. Kita diena jie vel pamate nuotraukas.

Treciuoju zvilgsniu mokslininkai pastebejo, kad smegenu dalyje, vadinamoje amygdala, buvo maziau veikimo.

Tai atspindejo mazesni emociniu trukdziu lygi ir dalyviu maziau tendencija isvengti voru.

Mokslininkai padare isvada, kad pirmoji ekspozicija atnese atminties nestabiluma. Kai ivyko ilgesne ekspozicija, atmintis vel issaugota silpnesneje formoje. Tai, sako jie, stabdo baime grizti taip lengvai.

Mokslininkai mano, kad tai galetu sustiprinti nerimo ir fobijos gydymo budus tais atvejais, kai vien tik ekspozicija nesuteikia ilgalaikio sprendimo.

Uzmirsta narkotika?

Kai kurie vaistai rodo pazada gydyti PTSS arba uzkirsti jam kelia, pasalinant blogus prisiminimus.

Noredami papildyti kognityvinius metodus, kai kurie mokslininkai pasiule naudoti narkotikus, kad pasalintu blogus prisiminimus arba su jais susijusia baimes sukeliancia problema.

D-cikloserinas yra antibiotikas, taip pat padidina glutamato, "suzadinimo" neurotransmiterio aktyvuma, kuris aktyvina smegenu lasteles.

Vienu tyrimu zmones, kuriu baime del aukscio, paeme D-cikloserina pries virtualios realybes ekspozicijos terapija. Viena savaite ir vel po 3 menesiu ju streso lygis buvo mazesnis nei anksciau.

Kitais tyrimais, kai PTSS turinciu zmoniu grupeje konsistencijos metu buvo vartojamas propranololis, pavyzdziui, iskart po blogos patirties recenzavimo jie turejo maziau streso simptomu, kai kita karta suaktyvinta atmintis.

Propanololis blokuoja norepinefrina, chemine medziaga, kuri atlieka "kovos ar skrydzio" mechanizmo vaidmeni ir sukelia streso simptomus.

Tyrejai Niujorke atliko ziurkiu testus, kurie parode, kad galima isnaikinti vienus is smegenu prisiminimus, pristatydami vaista, vadinama U0126, o likusi smegenu nepazeista.

Peles tyrimas, paskelbtas 2008 m Gamta 2014 m. mokslininkai naudojo vaistus, vadinamus HDACi, kad butu galima istrinti epigenetinius DNR zymenis, kurie leidzia blogai prisiminti gyventi. Tai galetu padeti zmonems, pavyzdziui, PTSS.

Taciau reikia daugiau tyrimu, kaip saugiai ir efektyviai naudoti siuos vaistus.

Implantuojant melagingus prisiminimus

Atsizvelgdami i atminties valdyma vienu zingsniu, atminties ekspertai, pavyzdziui, "The Memory Illusion" autore Julia Shaw, sukure, kaip implantuoti klaidingus prisiminimus.

Ji pradeda, sako ji, sakydama kam nors, kad kai jie buvo jauni, jie padare nusikaltima ir pridure informacijos sluoksnius, kol zmogus nebegali isgryninti realybes is vaizduotes.

Suo teigia, kad ji tai daro, kad pabreztu, kaip galima piktnaudziauti kai kuriais tardymo metodais.

Etiniai klausimai

Tokie metodai nera be etiniu rupesciu.

Sveiki zmones gali juos panaudoti, kad is proto istrintu nepatogu ivyki. Zmoniu kaltininkai galetu suteikti zmonems atminties svaistyma, kad jie pamirstu ivykius.

Galu gale, kai kurie blogi prisiminimai tarnauja tikslui. Jie gali uzkirsti kelia zmonems dar karta padaryti tokias pacias klaidas ar vadovauti savo veiksmams panasiais atvejais ateityje. Kiek mes norime pamirsti?