Ka galiu padaryti del varikozines venu?

Turinys

1. Kas yra varikoze?
2. Gydymas
3. Simptomai
4. Priezastys
5. Namu gynimo priemones
6. Prevencija
7. Diagnoze

Varikozes venos yra issiplestos, patinsnes ir sukiosios venos, daznai pasirodo melynos arba tamsiai violetines spalvos.

Jie atsiranda, kai klaidingi voztuvai venose leidzia kraujui teketi netinkama kryptimi arba sujungti.

Manoma, kad varikoze issivysciusi venu yra daugiau kaip 23 proc. Visu suaugusiuju. Mazdaug 1 is 4 suaugusiuju Jungtinese Valstijose patiria varikoze.

Greiti faktai apie varikoze

• Nescios moterys labiau jautrios varikoze.
• Simptomai gali buti skausmingos kojos, patinancios kulksnies ir voriniu venu.
• Zmones, kuriems yra antsvoris, turi didesne veziniu vezikulu rizika.

Kas yra varikoze?

Varikoziniu venu pavyzdys kojoje.

Varikozes venose yra dideles, patinusios venos, kurios daznai pasirodo ant koju ir koju. Jie atsiranda, kai voztuvai venose neveikia tinkamai, todel kraujas nepraeina efektyviai.

Veles retai reikia gydyti del sveikatos priezasciu, taciau jei atsiranda patinimas, skausmingos ir skausmingos kojos ir jei yra dideliu nepatogumu, gydymas yra galimas.

Yra ivairiu variantu, iskaitant kai kuriuos namu gynimo budus.

Sunkiais atvejais varikoze gali issivystyti arba issivystyti odos varikozes opos. Del to reikes gydymo.

Gydymas

Jei pacientui nera jokiu simptomu ar nemaloniu pojuciu, ir del varikozes venu jo nematyti, gydymas gali buti nereikalingas. Taciau, jei yra simptomu, gali prireikti gydyti skausma ar diskomforta, spresti komplikacijas, tokias kaip koju opas, odos spalvos pakitimas ar patinimas.

Kai kurie pacientai taip pat gali noreti gydytis del kosmetiniu priezasciu - jie nori atsikratyti "negrazi" varikoze.

Chirurgija

Jei varikoze yra dideles venu, gali tekti juos pasalinti chirurginiu budu. Tai paprastai atliekama pagal bendraji anestetika. Daugeliu atveju pacientas gali grizti namo ta pacia diena - jei operacija reikia abiejose kojose, jiems gali reiketi praleisti viena nakti ligonineje.

Lazerio gydymas daznai naudojamas uzdarant mazesnes venines, taip pat voriniu venu. Stiprios spinduliai sviesos yra taikomos i vena, kuri palaipsniui isnyksta ir dingsta.

Ligrazavimas ir pasalinimas

Padarytos du pjuviai, vienas salia paciento kirksnis, esancio tikslines venos virsutineje dalyje, o kitas yra padarytas toliau kojoje link kulksnies ar kelio. Venos virsutine dalis yra uzdeta ir uzdaroma. Plonas, lankstus laidas yra sriegiuotas per vena ir tada istraukiamas, paimdamas vena su juo.

Paprastai tokia procedura nereikalauja likti ligonineje. Ligeringas ir pasalinimas kartais gali sukelti kraujosruvas, kraujavima ir skausma. Labai retais atvejais gali pasireiksti giliuju venu tromboze.

Po operacijos daugumai pacientu reikes atsigauti po 1-3 savaiciu, kol gris i darba ir kitus iprastus darbus. Atkurimo metu devimi suspaudimo kojines.

Skleroterapija

Chemine medziaga iterpiama i mazas ir vidutinio dydzio varikozes venus, kurios rando ir uzdaro. Po keliu savaiciu jie turetu isnykti. I vena gali tekti ipilti daugiau nei viena karta.

Radiofrekvencine abliacija

Nedidelis pjuvis atliekamas auksciau ar zemiau kelio ir naudojant ultragarsini nuskaityma; siauras vamzdis (kateteris) yra sriegiuotas i vena.

Gydytojas i kateteri iveda zonda, kuris skleidzia radijo daznio energija. Radijo daznio energija sildo vena, del ko jos sienos tampa zlugusios, veiksmingai ja uzdarant ir uzsandarinus. Si procedura yra tinkamesne didesnems varikoze. Radiofrekvencine abliacija dazniausiai atliekama su vietine anestetika.

Endoveno gydymas lazeriu

Kateteris ikisamas i paciento vena. Mazasis lazeris yra itemptas per kateteri ir pastatytas i tikslines venos virsu; tai uztikrina trumpus energijos srautus, kurie sildo vena, uzdarant ji.

Naudodamas ultragarsini nuskaityma, gydytojas paskleidzia lazeri iki pat venu, palaipsniui degindamas ir uzdengdamas visa tai. Si procedura atliekama pagal vietini anestetika. Gali atsirasti nervu pazeidimas, kuris paprastai buna trumpas.

Transiliuotas maitinamas flebetomija

Endoskopinis transiluminas (specialus apsvietimas) sriegiuotas per ipjovima po oda, kad gydytojas galetu pamatyti, kurias vena reikia isimti. Tikslines venos ispjauti ir pasalinti siurbiamuoju itaisu per ipjovima.

Siai procedurai gali buti naudojamas bendras arba vietinis anestetikas. Po operacijos gali pasireiksti kraujavimas ir melynes.

Simptomai

Daugeliu atveju nera skausmo, bet varikoziniu venu pozymiai ir simptomai gali buti:

• venu isvaizda susipynusi, patinsta ir vienkartine (issiputimas)
• venos yra melynos arba tamsiai violetines spalvos

Kai kuriems pacientams taip pat gali pasireiksti:

• skausmingos kojos
• kojos jauciasi sunkios, ypac po pratimo ar nakti
• Nedidelis suzalojimas paveiktoje zonoje gali sukelti ilgesni kraujavima, negu iprasta
• lipodermatoskleroze - riebalai po oda tiesiai virs kulksnies gali tapti sunkus, todel oda mazeja
• patinusios kulksnys
• telangiectasia i nukentejusioje kojoje (voriniu venu)
• salia varikozes venu, dazniausiai rusvos arba melynos spalvos, gali buti blizgios odos spalvos
• venine egzemija (stazinis dermatitas) - pazeistoje vietoje esanti oda yra raudona, sausa ir nieztinta
• Kai staiga atsistoja, kai kuriems zmonems kaklo spazmai
• didelis procentas zmoniu, serganciu varikoze, taip pat turi neramiu koju sindroma
• atrophie blanche - netaisyklingos balksvos pleistrai, kurie atrodo kaip randai, yra ant kulksniu

Komplikacijos

Bet kokia bukle, kurioje blogeja tinkamas kraujo srautas, turi komplikaciju pavoju. Taciau daugeliu atveju varikoze nera jokiu komplikaciju.Jei atsiranda komplikaciju, gali buti:

• Kraujavimas.
• Tromboflebitas: Kraujo kresuliai koju venoje sukelia venu uzdegima.
• Letinis venu nepakankamumas - oda deguoni, maistines medziagas ir atliekas nesikeicia tinkamai, nes kraujotakas yra silpnas. Letinis venu nepakankamumas nera sukeltas varikoze, taciau abu subjektai yra glaudziai susije.

Zmonems, sergantiems letiniu venu nepakankamumu, gali issivystyti varzine egzema, lipodermakleroze (sunki ir stora oda) ir venines opos. Venu opos klasikine forma yra netoli kulksniu ir daznai pries juos yra pakeista spalva. Svarbu ivertinti chronisko veninio nepakankamumo vertinima.

Ar as turiu nerimauti del telangiectasia?Spider venos yra mazos, issipletusiose venose, kurios atsiranda po oda kai kuriems zmonems. Suzinoti daugiauSkaityti dabar

Priezastys

Vynai turi vienos krypties voztuvus, kad kraujas galetu vaziuoti tik viena kryptimi. Jei venu sienos tampa istempti ir maziau lankscios (elastingos), sklendes gali susilpneti. Susilpnes voztuvas gali leisti kraujui nuteketi atgal ir galiausiai teketi priesinga kryptimi. Kai tai ivyksta, kraujas gali kauptis venoje (-se), kuri tada padideja ir padideja.

A pav rodo normalu vena su tinkamai veikianciu voztuvu. B pav, varikoze venoje yra sutrikes voztuvas, venu sienos yra plonos ir istemptos.
Vaizdo kreditas: Nacionalinis sirdies plauciu ir kraujo institutas.

Dazniausiai pasireiskia venu, nutolusiu nuo sirdies, pvz., Koju. Taip yra todel, kad del sunkumo sunkeja kraujas grizti i sirdi. Bet kokia salyga, sukelianti spaudima pilvui, gali sukelti varikoze. pvz., nestumas, viduriu uzkietejimas ir, retais atvejais, navikai.

Rizikos veiksniai

Ekspertai nezino, kodel venu sieneles tesiasi arba kodel voztuvai tampa sugede. Daugeliu atveju tai ivyksta be aiskios priezasties. Taciau kai kurie galimi rizikos veiksniai yra sie:

• menopauze
• nestumas
• vyresni nei 50 metu
• stovi ilga laika
• seimos istorija varikoze
• nutukimas

Sie rizikos veiksniai yra susije su padidejusia vezikiniu venu rizika:

• Lytis: Varikozes venu itaka moterims dazniau nei vyru. Gali buti, kad moteru hormonai atpalaiduoja vena. Jei taip, tai gali padeti vartoti kontraceptines tabletes ar hormonu terapija (HT).
• Genetika: Varikozes venu daznai eina seimose.
• Nutukimas: Jei turite antsvorio ar nutukusio, padideja veziniu veinu rizika.
• Amzius: Rizika dideja del amziaus, del devejimosi venu voztuvuose.
• Kai kurios darbo vietos: Asmuo, kuris ilga laika turi dirbti darbo vietoje, gali tureti didesne tikimybe varikoze.

Nestumas ir varikoze

Nestumo metu moterys dazniau gali issivystyti varikoze, nei bet kuriuo kitu gyvenimo laikotarpiu. Nescios moterys turi daugiau kraujo kuna; tai daro papildoma spaudima kraujotakai.

Be to, hormonu lygio pokyciai gali sukelti kraujagysliu sieneliu atsipalaidavima. Abu sie veiksniai kelia rizika susirgti varikoze.

Kai gimda (gimda) auga, motinos dubens srityje yra didesnis slegis. Daugeliu atveju varikozes venos praeina pasibaigus nestumui; tai ne visada buna, o kartais, net jei varikoze issivysto venu, gali buti kazkas liko matomas.

Namu gynimo priemones

Gali buti imamasi priemoniu namuose, siekiant pagerinti skausma ir uzkirsti kelia varioziniu venu pablogejimui.

Jie apima:

• naudojasi
• numesti svorio
• pakelti kojas
• vengti ilgo stovimumo ar sedejimo

Taip pat yra daugybe be recepto naturaliu proceduru, paprastai vietiniu kremu ir minkstikliu.

Tai gali padeti nuraminti skausma, pagerinti komforta ir pagerinti bendra isvaizda varikoze.

Kompresines kojines

Kompresines kojines isspaudzia paciento kojas ir pagerina kraujotaka.

Jie dirba tvirtai aplink kulksnis ir palenkti toliau kojos. Tokiu budu suspaudimo kojines skatina tinkama kraujo srauta aukstyn, nuo gravitacijos ir atgal link sirdies.

Kompresines kojines gali padeti atsirasti diskomfortui, skausmui ir patinimui, taciau tyrimai nepatvirtino, ar jie sustabdo varikoze issivyste venus ar netgi uzkirsta jiems kelia. Tyrimai turejo ivairius ir priestaringus rezultatus.

Kojines kelia kai kuriu zmoniu odos sausa ir nelygus. Jei taip atsitiks, svarbu pasakyti gydytojui.

Prevencija

Norint sumazinti varikoze serganciu venu rizika:

• gausite daug pratimu, pavyzdziui, pesciomis
• islaikyti sveika svori
• Venkite ilgai stoveti
• nesedekite su kryziais kojomis
• sedeti ar miegoti su kojomis, pakeltomis ant pagalves

Kiekvienas, kuris turi stoveti uz savo darba, turetu stengtis judeti bent karta per 30 minuciu.

Diagnoze

Gydytojas nuspres, ar pacientui yra venu issipletimas, ar ne. Pacientas bus paprasytas stoveti, o gydytojas patikrins patinima.

Kartais uzsakomi sie diagnostiniai testai:

• Doplerio testas: Ultragarsinis nuskaitymas, siekiant patikrinti kraujo tekmes krypti venose. Sis testas taip pat patikrina kraujo kresuliu susidaryma ar kliutis venose.
• Spalvotos dupleksines ultragarso skenavimas: Tai suteikia spalvu vaizdus apie venos struktura, o tai padeda gydytojui nustatyti bet kokius nukrypimus. Jis taip pat gali matuoti kraujo tekejimo greiti.

Pacientui taip pat gali buti uzduodami klausimai apie simptomus. Kai kuriais atvejais gydytojas gali nukreipti pacienta i kraujagysliu specialista.