lt.3b-international.com
Keiciant pesciuju greiti galima suleisti daugiau kaloriju
Nauji tyrimai rodo, kad keiciant pesciuju greiti gali labai skirtis nuo sudegintu kaloriju skaiciaus.
Pasak mokslininku, keiciant pesciuju greiti galima susvirksti iki 20% daugiau kaloriju nei islaikyti pastovu greiti.
Rasymas zurnale Biologijos raides, du Kolumbijos Ohajo valstijos universiteto (OSU) inzinieriai tyrineja, kaip palyginti su pastoviu greiciu, vaiksciojimas skirtingu tempu gali sudeginti iki 20% daugiau kaloriju.
Jie tiki, kad ju tyrimas yra vienas is pirmuju, kuris nustato kintanciu pesciuju tempu poveiki deginamosioms kalorijoms arba "medziagu apykaitos sanaudoms". Technikos ir kosmoso inzinieriaus profesorius Manoj Srinivasanas, vadovaujantis ESU judejimo laboratorijoje, pazymi:
"Keiciamu greiciu apykaitos sanaudu matavimas yra labai svarbus, nes zmones negyvena savo trasomis ir nevaiksto pastoviu greiciu. Nustateme, kad keiciant greiti galima zymiai padidinti vaiksciojimo islaidas."
Tyrimas yra reiksmingas, nes jame siuloma tradiciskai apskaiciuoti kaloriju, kuriu sudege vaikscioti kasdieniniame gyvenime ar sportuojant, skaiciavimo metodai gali buti ju nepakankamai ivertinami.
Prof. Srinivasanas paaiskina, kad tiesiog kintantis greitis degina energija, taciau paprastai i ji neiskaiciuojamos kaloriju skaiciavimai.
Jis ir jo bendraautorius Nidhi Seethapathi, mechanikos inzinieriaus doktorantas, nustato, kad iki 8% kaloriju, kurias mes deginame kiekviena diena, yra isleidziami tik pradedant ir stabdant vaiksciojima.
"Vaiksciojimas bet kokiu greiciu kainuoja siek tiek energijos, - sako Seethapathi, - taciau kai jus keiciate greiti, jus spaudziate duju pedala taip kalbedami."
Ji paaiskina, kad besikeiciantis tempas, del kurio pasikeicia zmogaus kinetine energija, reikalauja, kad kojos veiktu siek tiek sunkiau, ir tai reikalauja daugiau energijos.
Dalyviai pasikeite vaiksciojimo tempa stabiliais begimo takeliais
Tyrimo metu mokslininkai pakviete savanorius vaikscioti begimo takeliais ir keisti vaiksciojimo tempa, nekeiciant begimo tako greicio. Taigi, vaiksciojant greiciau, dalyvis persikele i kojos priekine dali, o vaiksciodamas leciau jie persikele i nugara.
Toliau pateiktame vaizdo irase rodomas dalyvis, kuris keicia pesciuju greiti, bet nekeicia greitkelio greicio:
Mokslininkai ismatuoja pesciuju greicio keitimo islaidas, nes dalyviai pakeite savo vaiksciojimo tempa. Jie nustate, kad:
"Metabolinis greitis vaziavimo greitis buvo zymiai didesnis nei nuolatinio vaziavimo greitis." Padidejimas buvo nuo 6 iki 20%, kai greitis svyravo nuo + 0,13-0,27 iki -0,13-0,27 metru per sekunde.
Prof. Srinivasanas paaiskina, kad dazniausiai tokiuose eksperimentuose mokslininkai keicia pakeliamaji greiti. Bet tai reiskia, kad pats begimo takelis daro koki nors darba, o ne vaiksto.
Vaikstant daugiau kaloriju, prof. Srinivasanas siulo siuos patarimus:
"Tiesiog keiskite keistai, vaiksciokite kuprine, vaiksciokite su svoriais ant koju. Praeikites, tada sustokite ir pakartokite. Vaiksciokite kreiveje, o ne tiesia linija."
Tuo tarpu Medicinos naujienos siandien neseniai ismoko, kaip 30 minuciu kasdienio pratimo sumazina astmos simptomus. Tyrejai, kurie pranesa apie savo isvadas BMJ Open Respiratory Research, pasakykite, kad pratybas nereikia stengtis, o vaikscioti kaip pavyzdi.
"Epilepsijos" zurnale, paskelbtame Tarptautines kovos su epilepsija kovos zurnale, paskelbtame tyrime teigiama, kad beveik 1 is 5 zmoniu, serganciu epilepsija, gali tureti ir demesio trukumo hiperaktyvumo sutrikimu simptomus. Pirma karta mokslininkai teige, kad beveik 20% epilepsijos serganciu pacientu gali tureti ADHD simptomu.
Kas yra sirdies ir kraujagysliu ligos?
Turinys Gydymas Simptomai Rizikos veiksniai Priezastys Tipai Prevencijos statistika Sirdies ir kraujagysliu ligos apima kraujagysles, sirdi ar abu. Kardiovaskuline ar kraujotakos sistema krauja tiekia organizmui. Jis susideda is sirdies, arteriju, venu ir kapiliaru. Yra keletas sirdies ir kraujagysliu ligu tipu, taciau gydymas, simptomai ir prevencija daznai sutampa.
