Vegetaru dieta, pratybos, sumazina cukrinio diabeto rizika Afrikos amerikieciuose

Neseniai paskelbtame internete paskelbtame naujausiame tyrime nurodoma, kad po vegetarines dietos ir maziausiai tris kartus per savaite gerokai sumazeja cukrinio diabeto rizika tarp Afrikos amerikieciu, kurie paprastai dvigubai dazniau diagnozuojami cukriniu diabetu, kaip ne Ispaniskas baltas. Galite perskaityti apie tyrima, kuri vadovavo dr. Serena Tonstad, Loma Linda universiteto Kalifornijoje profesore, internete spalio men. Mityba, metabolizmas ir sirdies ir kraujagysliu ligos.
Tonstadas ir jo kolegos nustate, kad, palyginti su nevagerantiniais juodumais, veganu juodi (veganai nieko nevartoja, be kiausiniu ir pieno), sumazejo 70 proc. Diabeto ir vegetaru juodi (tie, kurie nevalgo mesos, bet valgyti kiausinius ir piena) sumazino rizika 53%.
Jie taip pat nustate, kad juodieji, kurie tris ar daugiau kartu per savaite vartojo maziau nei viena karta per savaite arba apskritai nemego, sumazino 35% diabeto diagnozes.
Tonstadas spaudai pranese:
"Sie rezultatai skatina uzkirsti kelia 2 tipo cukriniam diabetui juodojoje populiacijoje, kuri yra labiau linkusi i sia liga nei kitos populiacijos".
Tyrime tyrejai apzvelge busimus duomenis, kurie buvo gauti remiantis 7 172 juodais septintosios dienos adventistais, dalyvaujanciais adventistu sveikatos tyrime-2.
Adventistai yra protestantai, kurie seka vegetariska mityba ir susilaiko nuo alkoholio ir tabako. Mokslininkai, tyrinedami rysius tarp dietos ir ligos, yra daug ieskoje gyventojai, nes duomenys is dalyviu, besiremianciu tokiu gyvenimo budu, pateikia maziau besiskirianciu kintamuju, galinciu iskraipyti rezultatus.
Dalyviai uzpilde klausimynus, kurie jiems klause, kaip daznai jie suvartojo daugiau nei 100 rusiu maisto. Is ju atsakymu mokslininkai juos sugrupavo pagal savo mityba.
Tonstadas ir jo kolegos taip pat isanalizavo duomenis is 34.215 nesvariu adventistu ir nustate panasu modeli tarp sumazejusios diabeto rizikos ir vegetariskos dietos.
Jie teige, kad isvados patvirtina skerspjuvio tyrimus, kurie parode tvirtus rysius tarp vegetarines dietos ir sumazejusios diabeto rizikos. Skerspjuvio tyrimai yra kaip fotografija, jie nesilaiko zmoniu per tam tikra laikotarpi, kaip atlieka busimieji tyrimai, todel negali nustatyti priezasties ir poveikio krypties, jie gali rasti tik rysius ir ju stiprybe.
Tonstadas sake, kad viena priezastis, kodel vegetariska dieta gali apsaugoti nuo diabeto, yra tai, kad paprastai jame yra didesne maisto produktu su dideliu pluosto, pavyzdziui, vaisiu ir darzoviu, dalis. Taip pat zinoma, kad sveiki grudai, pupeles ir kiti ankstiniai augina gliukozes kieki, todel suleteja angliavandeniu absorbcija ir taip sumazeja cukrinio diabeto rizika.
Sveikatos ir zmogiskuju paslaugu departamentas apskaiciavo, kad Afrikos amerikieciai turi ne tik didesne rizika susirgti cukriniu diabetu, bet jie taip pat dazniau patiria su liga susijusiu komplikaciju, tokiu kaip galutinis inkstu ligos stadijos ir apatiniu galuniu amputacijos.
Tonstadas sake:
"Vegetariska dieta gali buti budas kovoti su padidejusia diabeto rizika juodajam gyventojui".
Sveikatos mokejimas uz moksla suteiktas Nacionalines sveikatos instituto ir Loma Linda universiteto visuomenes sveikatos mokyklos lesu dotacija.
Parase Catharine Paddock, PhD

Ar pernelyg intensyvus fizinis kruvis blogas jusu sirdziai?

Kartu su maistine dieta ir vengiant rizikingo elgesio, pavyzdziui, rukymo, dalis sveiko gyvenimo budo apima reguliariai. Taciau du nauji tyrimai, paskelbti zurnale "Heart", rodo, kad pernelyg intensyvus pratimas gali padidinti mirciu nuo sirdies priepuolio rizika ar netaisyklinga sirdies ritma vystytis veliau gyvenime.

(Health)

Neurodegeneraciniai sutrikimai zmonems ir vaisiaus muselams, sukeltiems tu paciu genu mutaciju

Bendradarbiavimo tyrimas, paskelbtas internetiniame zurnale PLoS Biology, paskelbtame kovo 20 d., Rodo, kad Baylorio medicinos kolegijos (BCM) mokslininkai ir McGill universiteto Monrealio neurologijos institutas atrado, kad abieju vaisiu muselu neurodegeneraciniai sutrikimai ir zmones sukelia mutacijos toje pacioje genas, kuris koduoja dali gyvybines mitochondrijos masinos.

(Health)