lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Virusai, kuriu kon bakterijos padeda rankai

Mokslininkai, tyrinejantys vandenynu mikroorganizmus, susidure su tuo, ko niekada anksciau nemate. Juru virusas, kuris sutampa su tam tikromis fotosintetiniu bakteriju patekimu i vidu, nes, atrodo, jis siulo "pagalbine ranka", nes tokie istekliai yra labai panasus i savo, kad jie galetu isigyti fosforo, maistines medziagos, kuria jie be galo truksta. Viduje virusas naudoja priimanciosios lasteliu resursus, kad pats pakartotu. Po mazdaug desimties valandu lasteles-seimininkes sprogsta ir isleidzia viruso palikuonis atgal i vandenyna.
JAV universitete Masacusetso technologijos instituto (JAV) Michael Zingg ir Sallie "Penny" W. Chisholm raso apie savo isvadas sausio 24 d. Dabartine biologija.
Is pradziu tai gali atrodyti kaip senosios naujienos: mes jau zinome, kad virusai isiverzia i lasteles-seimininkes ir sugadina ju isteklius, kad juos pakartotu. Taciau tai, kas nauja apie si atradima, yra tai, kad virusas arba fagas, kuris atlieka genetine medziaga, pasirenka ankstesnius seimininkus, kurie gaudo naujaji seimininka i savo masinas, kad aktyvuotu genus, kurie seja sunaikinimo sekla.
Kadangi bakterijos gyvena vandenyne esancioje fosforo badenoje, jos patiria suspausta fosfora. Tai padaro ju fosforo surinkimo masinas auksta pavara, ir tai yra padidejusi pavara, kad virusas supranta ir vercia bakterijas priimti bakteriju genu, kurie yra beveik identiski tiems, kurie kreipiasi i seimininka, "pagalbos rankos" pasiulyma. Su naujai igytais genais seimininkas gali surinkti daugiau fosforo.
Siam procesui niekada nebuvo pranesta apie virusu ir bakteriju santykius.
"Tai pirmasis bet kokio tipo viruso, net ir tu, kuriuos labai istyreme biomediciniuose tyrimuose, demonstravimas naudojant toki reguliavimo mechanizma lasteleje-seimininke", - sake Chisholm spaudai.
Chicholmas, civilines ir aplinkos inzinerijos (CEE) ir biologijos profesorius MIT, teige, kad sis procesas "issivyste reaguojant i didziuli fosforo ribojimo pasirinkimo spaudima daugelyje pasaulio vandenynu".
Tyrimui naudojami autoriai Prochlorokokas ir jo artimas giminaitis Sinechococcus. Tarp ju sios dvi bakterijos gamina apie sestaja deguonies dali Zemes atmosferoje. Jie gausu juros vandens.
Virusai, kurie juos puola, vadinami cianofagais: jie yra dar gausesni.
Bakteriju mechanizmas, i kuri orientuoti mokslininkai, yra dvieju komponentu reguliavimo sistema, kuri mikrobai gali suprasti ir reaguoti i tai, kas vyksta aplink ji. Sistema paskatina organizma gaminti papildomus baltymus, kurie jungiasi prie fosforo ir kelia i lastele.
Virusas arba fagas igijo gena, kuris koduoja ta pati baltyma.
Zengas sake, kad tiek fagas, tiek jo bakteriju seimininkas turi genus, koduojancius baltymus, kurie jungiasi prie fermos ir kelia fosfora i lastele, o ju tyrime nustatyta, kad priimanciosios dvieju komponentu reguliavimo sistema gali abu juos reguliuoti.
"Teigiama bakteriju infekcijos dalis yra tai, kad jie gaus daugiau fosforo risikliu is fago ir galbut daugiau fosforo, nors bakterijos mirsta ir fagas is tiesu naudoja fosfora savo paciu galuose", - sake Zengas.
Autoriai teigia, kad ju rezultatai rodo, kad faga ir seimininku bakterijos issivyste salia kito.
Davidas Shubas yra Albanijos valstijos universiteto Niujorko universiteto biologijos mokslu profesorius ir nedalyvavo tyrime. Jis sake, kad virusai paeme genus metabolizmo budu is lasteliu seimininko ir kad autoriai:
"... parode, kad sie specifiniai virusiniai genai yra reguliuojami fosfato kiekiu ju aplinkoje, taip pat kad jie infekcijos metu jau naudoja reguliuojancius baltymus, kurie jau yra ju seimininkes lastelese. Sio straipsnio reiksme yra labai uzdaryti evoliucinius tarpusavio rysius tarp sios konkrecios bakterijos ir virusais, kurie stengiasi ji sunaikinti ".
"Chisholm" teige, kad ju isvados yra tolesnis "fagu ir priimanciosios santykiu neitiketino intymumo irodymas".
Ji ir jos kolegos dabar planuoja istirti kitu genu funkcijas, kurias fagai priskyre is seimos lasteliu. Tai gali suteikti daugiau informacijos apie selektyvu spaudima, kuris skatina siu fagu seimininku saveika atvirame vandenynuose.
"Daugelis dalyku, kuriuos mes suprantame apie faga ir bakterijas, kile is biomediciniuose tyrimuose naudojamu modeliu mikroorganizmu. Zmogaus kuno aplinka dramatiskai skiriasi nuo atviro vandenyno aplinkos, o sis okeaninis fagas turi daug ismokyti mus apie pagrindinius biologinius procesus, "sake Chisholm.
Fondai is Gordon ir Betty Moore fondo, Nacionalinio mokslo fondo CMORE programa ir Biologines okeanografijos programa bei JAV energetikos departamentas padejo moketi uz tyrima.
Parase Catharine Paddock, PhD

Ka reikia zinoti apie subchondrine kaulu cista?

Ka reikia zinoti apie subchondrine kaulu cista?

Turinys Koks rysys tarp SB ir OA? Priezastys Kokie yra rizikos veiksniai? Gydymas ir valdymas Simptomai Outlook Subchondriniai kaulu cistos yra skyscio maiseliai, suformuojami zmogaus sanariu viduje. Cistos pasireiskia subchondrineje kaulo dalyje, kaulo sluoksnyje tiesiai po kremziu. Subkontraktas kaulai veikia kaip amortizatorius svorio atramose, pvz., Keliuose, klubuose ir peciu.

(Health)

Zarnyno bakterijos, butinos imunines lasteliu vystymuisi

Zarnyno bakterijos, butinos imunines lasteliu vystymuisi

Naujame tyrime nustatyta, kad zarnu bakterijos atlieka svarbu vaidmeni pletojant baltuju kraujo kuneliu, kurie padeda organizmo imuninei sistemai kovoti su infekcija. Zmogaus kune gyvena tukstanciai mikrobu rusiu - visuotinai zinomi kaip mikrobiologai -, kuriuos mes vis dazniau suprantame, yra labai svarbus sveikatai.

(Health)