lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Ka reiskia depresija?

Turinys

  1. Kaip jauciasi depresija
  2. Priezastys ir rizikos veiksniai
  3. Moterys
  4. Vyrai
  5. Kada pamatyti gydytoja
Depresija yra rimta psichine liga, kuri gali trukdyti zmogaus gyvenimui. Tai gali sukelti ilgalaikius ir sunkius liudesio, beviltiskumo jausmus ir susidomejima veikla.

Jis taip pat gali sukelti fizinius skausmo, apetito pokyciu ir miego sutrikimu simptomus.

Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) nustate, kad nuo 2009 m. Iki 2012 m. Beveik 10 proc. Suaugusiuju nuo 40 iki 59 metu amziaus serga depresija. Taciau nepaisant to, kad ju paplitimas yra, depresija ne visada yra lengva nustatyti.

Depresijos simptomai ir priezastys gali labai skirtis nuo zmogaus iki zmogaus. Lytis taip pat gali vaidinti svarbu vaidmeni, kodel zmogus yra nukentejes nuo depresijos ir kaip jis jauciasi jiems.

Kaip jauciasi depresija


Gali buti sunku paaiskinti, kaip depresija jauciasi tiems, kurie to nepatiria.

Vienas is dazniausiu nesusipratimu apie depresija yra tas, kad jis panasus i liudesi ar zemyn.

Nors daugelis depresijos zmoniu jaucia liudesi, jis jauciasi daug sunkiau nei emocijos, kurios ateina ir eina reaguojant i gyvenimo ivykius.

Depresijos simptomai gali trukti menesius ar metus, todel gali buti sunku arba neimanoma gyventi kasdieniame gyvenime.

Tai gali sutrukdyti karjerai, santykiams ir kasdieninems uzduotims, tokioms kaip saves rupinimasis ir namu ruosimas.

Gydytojai paprastai ieskos simptomu, kurie praejo bent 2 savaites, kaip galimus depresijos pozymius.

Depresija gali jaustis kaip:

  • Nera jokio malonumo ar dziaugsmo gyvenime. Depresijos zmogus gali nepatyrineti tu dalyku, kuriuos jie kazkada megdavo, ir gali jaustis kaip niekas, todel jie gali buti laimingi.
  • Koncentracija ar demesys tampa sunkiau. Bet kokiu sprendimu priemimas, skaitymas ar televizijos ziurejimas gali atrodyti apmokestinamas depresija, nes zmones negali aiskiai mastyti ar laikytis ivykiu.
  • Viskas jauciasi beviltiska, ir nera galimybes jaustis geriau. Depresija gali priversti zmogu jaustis, kad niekada niekada nepasireiskia jausmas.
  • Savigarba daznai nera. Zmones su depresija gali jausti, kad jie yra beverciai ar ne visais. Jie gali apsigalvoti neigiamais ivykiais ir patirtimi ir negali pajusti teigiamu savybiu.
  • Miegas gali buti problemiskas. Kai kurie zmones su depresija jauciasi beveik neiprasta nakti uzmigdami ar miegantis visa nakti. Zmogus gali anksti pazadinti ir negali sugrizti miegoti. Kiti gali miegoti per daug, bet vis tiek atsibunda jausmas pavarge ar neapsaugoti, nepaisant papildomu miego valandu.
  • Energijos lygis yra mazas, kad nera. Kai kurie zmones jauciasi linke islipti is lovos arba visa laika jauciasi isteste, net jei miegate pakankamai. Jie gali jausti, kad jie yra pernelyg pavarge atlikti paprastas kasdienes uzduotis.
  • Maistas gali atrodyti nepatrauklus. Kai kurie zmones su depresija jaucia, kad nenori nieko valgyti ir priversti save valgyti. Del to gali sumazeti svoris.
  • Maistas gali buti naudojamas kaip patogumas ar irankis. Nors kai kurie zmones, kurie serga depresija, nenori valgyti, kiti gali uzmigti ir troksti netinkamu ar komfortisku maisto produktu. Tai gali lemti svorio padidejima.
  • Galimi baisus skausmai. Kai kuriems zmonems pasireiskia galvos skausmas, pykinimas, kuno skausmai ir kiti skausmai su depresija.

Daugelis zmoniu klaidingai mano, kad yra depresija yra pasirinkimas, arba kad jie turi tureti teigiama poziuri. Draugai ir artimaisiais daznai nusivyle arba nesupranta, kodel zmogus negali "atsikratyti". Jie gali net pasakyti, kad zmogus neturi nieko nuspeti.

Depresija yra tikra psichine liga. Tie, kurie turi depresija, negali tiesiog nuspresti sustabdyti jausma prislegti. Skirtingai nuo iprasto liudesio ar nerimavimo, depresija jauciasi viska reikalaujanti ir beviltiska.

Bendros priezastys ir rizikos veiksniai

Depresija gali sukelti daugybe veiksniu. Nors vienos priezasties ne visada galima rasti, ekspertai pripazista galimas priezastis:

  • Genetika: Depresija ir kiti nuotaikos sutrikimai gali pasireiksti seimose, nors seimos istorija vien nereiskia, kad asmuo gaus depresija.
  • Gyvenimo ivykiai: Pagrindiniai gyvenimo pokyciai ir stresiniai ivykiai gali sukelti depresija. Sie ivykiai apima skyrybu, mirusi artima, prarasta darba ar finansines problemas.
  • Hormoniniai pokyciai: Depresija ir silpna nuotaika daznai siejasi su menopauze, nestumu ir ikiesdejimu.
  • Tam tikros ligos: Nerimas, ilgalaikis skausmas, diabetas ir sirdies liga gali sukelti didesne depresija. Depresija yra bipolinio sutrikimo simptomai.
  • Narkotiku vartojimas ir alkoholio vartojimas: Kai kuriais atvejais piktnaudziavimas narkotikais ir alkoholiu gali sukelti depresija. Kitais atvejais depresija gali sukelti zmogu pradeti piktnaudziauti narkotikais ar alkoholiu.
  • Kai kurie vaistiniai preparatai: Tam tikri receptiniai vaistai gali padidinti depresijos rizika. Tai apima kai kuriuos auksto kraujo spaudimo vaistus, steroidus ir kai kuriuos vezio narkotikus.

Depresija ir moterys


Santykiu problemos yra dazna moteru depresijos priezastis.

Tyrimai rodo, kad depresijos priezastys gali skirtis moterims nei vyrams.

Mokslininkai mano, kad tai yra del:

  • biologiniai veiksniai
  • kulturiniai lukesciai
  • patirties skirtumai

Vienas broliu ir seseru dvyniu tyrimas, paskelbtas 2008 m Amerikos zurnalas psichiatrijos nustate, kad asmenybe ir santykiai su kitais zmonemis gali buti svarbesni depresijos prasme.

Visu pirma tyrime buvo nurodyta, kad santuokos problemos, santykiai su tevais ir socialines paramos trukumas dazniau sukelia depresija moterims nei vyrams.

Neurotiskumas ar bukle, esanti neigiamoje emocineje busenoje, taip pat buvo pagrindine depresijos priezastis tirtose moteryse.

Tyrimas Zmoniu sutrikimu zurnalas Taip pat nustatyta, kad moteru depresijos simptomai yra skirtingi. Tyrime dalyvavusios moterys, be depresijos, dazniau panikos ir nerimo sutrikimu.

Kiti tyrimai parode, kad moterims gali buti didesne svorio ir jie turi pernelyg mieguistuma nei vyrai.

Moteru hormonu pasikeitimai gali taip pat atlikti tam tikra vaidmeni, kai ir kaip depresija paveikia juos.

Sio hormoninio rysio tyrimai parode:

  • Merginoms, kurios serga depresijos seimos istorija, gali buti didesne depresijos pradzia brendimo laikotarpiu.
  • Moterims, sergancioms depresija, ciklo metu pries menstruacine faze yra sunkesni simptomai, net jei jie jau vartoja antidepresantus.
  • Po gimdymo po gimdymo atsiranda depresija ir pasireiskia 1 is 7 moteru.
  • Menopauzes perejimo metu moteriai depresijos rizika dideja.
  • Moterys siuo metu turi du ar tris kartus didesne depresijos rizika, net jei jie praeityje niekada neturejo depresijos.

Depresija ir vyrai


Vyru depresijos sukeliamas veiksnys yra prarasti darba ir nesugeba suteikti seimos.

Tyrimas Amerikos zurnalas psichiatrijos nustatyta, kad vyrams depresija buvo didesne nei moterys del siu priezasciu:

  • piktnaudziavimas narkotikais
  • vaikystes seksualine prievarta
  • ankstesne depresijos istorija
  • pagrindiniai stresiniai gyvenimo ivykiai

Tyrimas taip pat pasiule, kad vyrai gali buti labiau nusiminusi del nesugebejimo pasiekti gyvenimo tikslu ir zemos savigarbos. Manoma, kad finansiniai ir teisiniai klausimai bei karjeros problemos vyru depresija dazniau nei moterys.

Tyrime pamineti tokie ivykiai kaip prarasti darba ir nerimauti del nesekmes seimos teikejui kaip galima pavyzdziu, kurie gali sukelti depresija butent vyrams.

Vyru depresijos simptomai taip pat gali buti skirtingi. Analize JAMA psichiatrija nustate, kad vyrai labiau linke nei moterys patirti pykcio ispuoliu, agresijos ir rizikingo elgesio kaip depresijos simptomu.

Nors dazniausiai manoma, kad moterys dazniau kencia nuo depresijos, nei vyrai, tyrimas rodo, kad vyrai ir moterys vienodai gali nukenteti nuo depresijos.

Simptomu skirtumai ir tai, ka vyrai pranesa savo gydytojams, gali depresija sunkiau diagnozuoti vyrams.

Tradiciniai depresijos simptomai, tokie kaip liudesys ir verksmas, gali buti dazniau paslepti arba nepranesti vyrams. Kai kurie gali jausti, kad sie simptomai priestarauja visuomenes idejai buti zmogumi.

Kada pamatyti gydytoja

Tie, kurie patiria depresijos simptomus, turetu kreiptis del medicinines pagalbos. Depresija gali pablogeti be gydymo ir paveikti zmogaus gyvenimo kokybe.

Seimos gydytojas arba psichines sveikatos specialistas aptars gydymo budus, padedancius asmeniui valdyti depresija ir testi kasdieni gyvenima.

Sunkiais atvejais depresija gali sukelti mintys apie savizudybe arba fiziskai pakenkti save.

Bet kokios savizudybes mintis ar teiginius apie "nenorint gyventi" reiketu vertinti rimtai. Krizes metu zmogus turetu kreiptis pagalbos is ligonines skubios pagalbos tarnybos.

Pagalba taip pat pateikiama Nacionalineje savizudybiu prevencijos pagalbos linijoje, skambinant 1-800-273-TALK (1-800-273-8255), arba apsilanke pagalbos linijos svetaineje.

Paskelbtas pirmasis sekmingas "Ebola" vakcinos lauko tyrimas

Paskelbtas pirmasis sekmingas "Ebola" vakcinos lauko tyrimas

Isbandyta nauja vakcinos nuo Ebolo vakcina, atlikta Gvinejoje, Vakaru Afrikoje - vadinama rVSV-ZEBOV, parode, kad ji veiksminga apsaugant zmones ir naikinant mirtina virusa. Neseniai sukurta vakcina, rVSV-ZEBOV, yra viena is dvieju, kuri is anksto buvo isbandyta zmonems.

(Health)

60% vaikisku automobiliu sedyniu yra bent toksiski chemikalai

60% vaikisku automobiliu sedyniu yra bent toksiski chemikalai

60% vaiku vaiku automobilio sedyniu buvo patikrinti toksiniu medziagu, tokiu kaip pavojingi antipirenai ir cheminiai priedai, kurie buvo susije su veziu, gimdymo defektais, hormonu disbalansu ir alergijomis, o kiti buvo nustatyta, kad jose praktiskai nera jokiu pavojingu cheminiu medziagu.

(Health)