Kokios itakos gali tureti klimato kaita del alergijos?

Pasaulinio atsilimo ateities poveikis alerginems ligoms turi buti ivertintas naujo tyrimo (pradeto sekmadieni Vienoje) tarptautines mokslininku grupes, iskaitant Rytu Anglijos universiteta (UEA). Projekta finansuoja Europos Komisija.
Tai pirmasis tokio pobudzio tyrimas, skirtas sutelkti demesi i "Ambrosia Artemisiifolia" paplitima, kuri yra invazine rusis, paprastai vadinama ambrozija ir gilia i Siaures Amerika. Ambrosia Artemisiifolia auga mazdaug viename metre (3 pedos), o jo ziedadulkes yra stiprus alergenas, galintis sukelti sienlige, egzema ir astma. Nors ambrozes dar nepasieke JK, taciau kai kuriose zemynines Europos ir Japonijos dalyse (vadinamos kiauliu zoles) epidemijos lygis pasiekia augalus, o ukininkai mazina ukininku pelna.
Europoje alergijos kasmet sveikatos prieziuros sistemai kainuoja daugiau kaip 25 milijardus euru, o ziedadulkiu sukelta kvepavimo alergija auga. Labiausiai paveiktose vietovese 1 is 5 vaiku kencia nuo alergijos, kuria sukelia Ambrosia Artemisiifolia.
Triju metu tyrime bus tiriama, kaip didejancios temperaturos sustiprina rimtas sveikatos problemas, kurias sukelia augalas - didinant gaminamu ziedadulkiu kieki, prailginant ziedadulkiu sezona ir pleciant jo geografini pasiskirstyma.
Rytu Anglijos universiteto aplinkosaugos mokslininkai bendradarbiaus su tyrimo grupemis Prancuzijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Kroatijoje ir Italijoje. Grupe sudaro imunologai, dermatologai, biologai, alergologai, klimato mokslininkai ir fizikai. Atradimai informuos politika, kaip spresti padidejusias sveikatos problemas, kylancias del pasaulio aplinkos pokyciu.
"UEA klinikiniu tyrimu skyriaus" dr. Clare Goodess, kuris tirs praeities ir busimus klimato kaitos modelius, turincius itakos ziedadulkiu pasiskirstymui, paaiskino:

"Vis delto Jungtineje Karalysteje nera bendros problemos del ambrozes." Pasaulines temperaturos didejimas rodo, kad sis labai invazinis augalas yra labai greitai plintantis, ir tai gali buti tik laiko problema, kol ji pasirodys Jungtineje Karalysteje, del kurios atsiranda tikros sveikatos problemos. vis daugiau zmoniu, kurie kencia nuo alergijos, ypac pazeidziamoms grupems, pavyzdziui, vaikams ir pagyvenusiems zmonems ".

UEA Aplinkos mokslu mokyklos dr. Iaino ezeras, kuris atliks darba vertinant besikeiciancia alerginiu ligu rizika, teige:

"Naudojant state-of-the-art modeliavimo mes analizuosime tiketina klimato, zemes naudojimo ir oro tarsos pokyciu poveiki ziedadulkiu sukeltai alergijai ateinanciais desimtmeciais ir parengsime pritaikymo ir prevencijos strategijas, kad sumazintume poveiki pasaulio sveikatai".

Tyrejai sutelks demesi i du laikotarpius: 2010-2030 m., Kai klimato kintamumas tarpdesimtmeciu yra esminis veiksnys, taip pat 2050-2070 m., Kai tikimasi, kad del padidejusio siltnamio efekta sukelianciu duju ismetimo del klimato atsilimo atsiras vis daugiau zmoniu dominuojantis klausimas.
Projektas vadinamas "atopinemis ligomis kintanciame klimatui, zemes naudojimui ir oro kokybei", o JE tyrejai ir "Rothamsted Research" JK kartu su moksliniu tyrimu institucijomis ir MVI is Austrijos, Belgijos, Prancuzijos, Vokietijos ir Italijos. Projekta koordinuoja Vienos medicinos universitetas.
Parase Grace Rattue