Kas yra psichologija ir ka ji apima?

Turinys

1. Kas yra psichologija?
2. Psichologijos sakos
3. Istorija
4. Kaip tapti psichologu?

Remiantis Amerikos psichologines asociacijos duomenimis, psichologija yra proto ir elgesio tyrimas. Tai yra proto tyrimas, kaip jis veikia ir kaip jis veikia elgesi.

APA priduria, kad ji "apima visus zmogaus patirties aspektus, nuo smegenu funkciju iki tautu veiksmu nuo vaiko vystymosi iki pagyvenusiu zmoniu prieziuros".

Psichologai ir psichiatrai dirba kartu, kad padetu zmonems, turintiems psichines sveikatos bukle, taciau jie nera visiskai vienodi.

Psichologas gydo pacienta psichoterapija, padedamas palengvinti simptomus per elgesio pokycius. Psichiatro, kuris yra gydytojas, vaidmuo daugiausia skiriamas vaistu skyrimui ir kitoms intervencijoms psichines sveikatos salygoms valdyti.

Greiti faktai apie psichologija

• Psichologija yra elgesio ir proto tyrimas.
• Yra ivairiu tipu psichologija, pavyzdziui, kognityvine, teismo psichologija, socialine ir vystymosi psichologija.
• Su asmeniu, turinciu bukle, turincia itakos ju psichinei sveikatai, gali buti naudingas vertinimas ir gydymas psichologu.
• Psichologas gali pasiulyti gydyma, orientuota i elgesio adaptacijas.
• Psichiatras yra medicinos gydytojas, kuris dazniau sutelks demesi i psichines sveikatos problemu sprendima medicinoje.

Kas yra psichologija?

Psichologo darbas gali buti nuo nerimo kelianciu asmenu konsultavimo iki imoniu konsultavimo, kaip sukurti geresnes komandas.

Protas yra labai sudetingas, ir su ja susijusias salygas sunku gydyti.

Minties procesai, emocijos, prisiminimai, svajones, suvokimai ir tt fiziskai negali buti vertinami kaip odos berimas ar sirdies nepakankamumas.

Nors fiziniai kai kuriu psichines sveikatos problemu zenklai gali buti pastebeti, pavyzdziui, ploksteles, kurios vystosi su Alzheimerio liga, daugelis psichologijos teoriju yra pagristos zmogaus elgesio stebejimu.

Praktikuojantis psichologas susitiks su pacientais, atliks vertinimus, noredamas issiaiskinti, kokie yra ju susirupinimas ir kas sukelia kokius nors sunkumus, rekomenduoti ar suteikti gydyma, pavyzdziui, konsultuojant ir psichoterapijoje.

Psichologai taip pat gali atlikti kitus vaidmenis. Jie gali atlikti tyrimus, patarti sveikatos prieziuros institucijoms ir kitoms istaigoms apie socialines ir kitas strategijas, ivertinti vaikus, kuriems sunku mokytis mokykloje, organizuoti seminarus, kaip isvengti patyciu, dirbti su idarbinimo komandomis imonese ir daug daugiau.

Psichologijos sakos

Yra ivairiu tipu psichologijos, skirtos ivairiems tikslams. Fiksuotas ju klasifikavimo budas nera, taciau cia yra keletas bendru tipu.

Klinikine psichologija

Klinikine psichologija integruoja moksla, teorija ir praktika, kad suprastu, numatytu ir susvelnintu problemas, susijusias su koregavimu, negalia ir diskomfortu. Tai skatina pritaikyma, koregavima ir asmenine pletra.

Klinikinis psichologas sutelkia demesi i intelektinius, emocinius, biologinius, psichologinius, socialinius ir elgesio aspektus, susijusius su zmogaus gyvenimu per zmogaus gyvenima, ivairiomis kulturomis ir socialiniu bei ekonominiu lygmenimis.

Klinikine psichologija gali padeti suprasti, uzkirsti kelia ir palengvinti psichologiskai sukelta kancia ar disfunkcija, skatinti asmens gerove ir asmenine raida.

Psichologinis vertinimas ir psichoterapija yra klinikines psichologijos praktikos pagrindas, taciau klinikiniai psichologai daznai taip pat dalyvauja moksliniuose tyrimuose, mokymuose, teismo ekspertizese ir kt. Srityse.

Kognityvine psichologija

Kognityvine psichologija nagrineja vidinius psichinius procesus, tokius kaip problemu sprendimas, atmintis, mokymasis ir kalba. Jis ziuri i tai, kaip zmones galvoja, suvokia, bendrauja, prisimena ir mokosi. Tai glaudziai susijes su neurologija, filosofija ir lingvistika.

Kognityviniai psichologai ziuri i tai, kaip zmones igyja, apdoroja ir saugo informacija.

Praktines programos apima tai, kaip pagerinti atminti, didinti sprendimu priemimo tiksluma ar kaip sukurti mokymosi programas ugdymo programas.

Vystymosi psichologija

Tai yra mokslinis sisteminiu psichologiniu pokyciu tyrimas, kuri zmogus patiria gyvenimo laikotarpiu, daznai vadinamas zmogaus vystymu.

Jame demesys skiriamas ne tik kudikiams ir maziems vaikams, bet ir paaugliams, suaugusiesiems ir pagyvenusiems zmonems.

Veiksniai yra motoriniai sugebejimai, problemu sprendimas, moralinis supratimas, kalbos igijimas, emocijos, asmenybe, saves koncepcija ir tapatybes formavimas.

Jame taip pat nagrinejamos igimtos psichines strukturos, nesusijusios su mokymuis per patirti arba kaip zmogaus savybes saveikauja su aplinkos veiksniais ir kaip tai daro poveiki pletrai.

Vystymosi psichologija sutampa su tokiomis sritimis kaip lingvistika.

Evoliucine psichologija

Evoliucine psichologija nagrineja, kaip zmogaus elgesi, pavyzdziui, kalba, paveike psichologiniai koregavimai evoliucijos metu.

Evoliucinis psichologas mano, kad daugelis zmogaus psichologiniu savybiu yra adaptuojami, nes jie leido mums isgyventi per tukstancius metu.

Kriminaline psichologija

Teismo psichologija apima psichologijos taikyma baudziamiesiems tyrimams ir istatymams.

Teismo psichologas praktikuoja psichologija kaip moksla baudziamosios teisenos sistemoje ir civilinese bylose.

Tai apima psichologiniu veiksniu, galinciu paveikti atveji ar elgesi ir pateikti isvadas teisme, vertinima.

Sveikatos psichologija

Sveikatos psichologija taip pat vadinama elgesio medicina ar medicinos psichologija.

Ji pastebi, kaip elgesys, biologija ir socialinis kontekstas itakoja liga ir sveikata.

Dazniausiai gydytojas pirmiausia ziuri i biologines ligos priezastis, taciau sveikatos psichologas daugiausia demesio skirs visam zmogui ir kas itakoja ju sveikatos bukle. Tai gali apimti ju socialine ir ekonomine padeti, issilavinima ir aplinka bei elgsena, galincia tureti itakos siai ligai, pavyzdziui, instrukciju ir vaistu laikymasis.

Sveikatos psichologai paprastai dirba kartu su kitais medicinos specialistais klinikinese aplinkose.

Neuropsichologija

Neuropsichologija nagrineja smegenu struktura ir funkcija elgesio ir psichologiniu procesu atzvilgiu. Neuropsichologija gali buti susijusi, jei bukle susideda is smegenu pazeidimu ir ivertinimu, susijusiu su elektros veikimo smegenyse registravimu.

Nustatomas neuropsichologinis vertinimas, siekiant nustatyti, ar zmogus gali patirti elgesio problemas po itariamo ar diagnozuoto smegenu suzalojimo, tokio kaip insultas.

Rezultatai gali leisti gydytojui suteikti gydyma, kuris gali padeti asmeniui pasiekti pazeistos kognityvines zalos pagerejima.

Profesine psichologija

Bendroje aplinkoje psichologas gali padeti padidinti nasuma ir didinti darbuotoju islaikyma.

Profesiniai arba organizaciniai psichologai dalyvauja vertinant ir pateikdami rekomendacijas del zmoniu veiklos darbe ir mokyme.

Jie padeda imonems rasti veiksmingesniu budu funkcionuoti ir suprasti, kaip zmones ir grupes elgiasi darbe.

Si informacija gali padeti pagerinti efektyvuma, efektyvuma, pasitenkinima darbu ir darbuotoju islaikyma.

Socialine psichologija

Socialine psichologija naudoja mokslinius metodus, kad suprastu, kaip socialines itakos itakoja zmogaus elgesi. Juo siekiama paaiskinti, kaip jausmai, elgesys ir mintis priklauso nuo faktinio, isivaizduoto ar numanomo kitu zmoniu buvimo.

Socialinis psichologas ziuri i grupini elgesi, socialini suvokima, neverbalini elgesi, atitikima, agresija, itampa ir vadovavima. Socialinis suvokimas ir socialine saveika yra socialines elgsenos supratimo raktas.

Kiti filialai apima karine, vartotoju, svietimo, tarpkulturine ir aplinkos psichologija. Filialu skaicius ir toliau auga.

Kas yra depresija ir ka as galiu padaryti?Psichologai specializuojasi psichines sveikatos klausimais, pavyzdziui, depresijaSkaityti dabar

Istorija

Filosofiniame kontekste senoves Graikijoje, Egipte, Indijoje, Persijoje ir Kinijoje psichologija buvo mazdaug pries tukstancius metu.

387 m. Pries Kristu Platonas pasiule, kad smegenys yra kur vyksta psichiniai procesai, o 335 m. Pries Kristu Aristotelis pasiule, kad tai buvo sirdis.

"Avicenna", garsus musulmonu gydytojas, gimes 980 m. AD, studijavo ir gyde epilepsija, kosmarus ir silpna atminti. Manoma, kad pirmosios ligonines, gydancios psichiatrines salygas, buvo isteigtos islamo gydytoju viduramziu laikais.

1774 m. Franz Mesmer pasiule, kad hipnoze arba "mesmerism" galetu padeti isgydyti kai kurias psichines ligos rusis.

1793 m. Philippe Pinel isleido pirmuosius pacientus, sergancius psichines sveikatos problemomis, is gimdos kaklelio, kuris parode, kad zengtas link humaniskesnio gydymo.

1879 m. Vilhelmas Wundtas (Vokietija) ikure psichologija kaip nepriklausoma eksperimentine studiju sriti. Jis isteige pirmaja laboratorija, kuri atliko psichologinius tyrimus tik Leipcigo universitete. Siandien Wundt yra zinomas kaip psichologijos tevas.

1890 m. Amerikieciu filosofas Williamas Jamesas paskelbe knyga "Psichologijos principai". Ja daugeli desimtmeciu aptare psichologai visame pasaulyje. Tais paciais metais Niujorko valstija prieme Valstybes prieziuros istatyma, kuriame zmones, turintys psichines sveikatos problemu, turejo palikti neturtingus namus ir pradeti gydytis ligonineje.

1890 m. Buvo ikurta Amerikos psichologu asociacija (angl. APA), vadovaujama G. Stanley saleje.

Hermanas Abbingausas, kuris gyveno nuo 1850 m. 1909 m. Ir dirbo Berlyno universitete, buvo pirmasis psichologas, kuris placiai ismoksta atminima.

Ivanas Pavlovas, kuris gyveno 1849-1936 m., Atliko garsuji eksperimenta, kuris parode, kad sunys gremuliuoja, kai jie laukia maisto, pristatydami "kondicionavimo" savoka.

Austrijos Sigmundas Freudas, gyvenes nuo 1856 iki 1939 m., Pristate psichoanalizes, psichoterapijos rusi, sriti. Jis panaudojo interpretavimo metodus, savimone ir klinikinius stebejimus, kad suvoktu prota.

Jis sutelke demesi i nesamoningu konfliktu, psichikos sutrikimu ir psichopatologijos sprendima. Freudas teige, kad nesamone buvo atsakinga uz dauguma zmoniu minciu ir elgesio, taip pat del ??psichines sveikatos problemu.

Amerikietis E. B Titcheneris tvirtai tikejo strukturalizmu, kuriame daugiausia demesio skiriama klausimui: "Kas yra samone?"

Viljamas Dzeimsas ir John Dewey buvo stiprus funkcionalumo tikintys, kurie kreipesi i "Kas yra samone?"

Diskusija tarp funkcionalistu ir strukturalistu paskatino sparciai didinti susidomejima psichologija JAV ir kitur bei isteigti pirmaja psichologijos laboratorija JAV, Johns Hopkins universitete.

Biheviorizmas

1913 m. Amerikieciu psichologas John B. Watson ikure nauja judejima, kuris pakeite psichologijos demesi.

Jis teige, kad elgesys nera vidiniu psichiniu procesu rezultatas, bet rezultatas, kaip mes reaguoja i aplinka.

Biheviorizmas yra orientuotas i tai, kaip zmones mokosi naujo elgesio is aplinkos.

Humanizmas

Humanistai suprato, kad bihezija ir psichoanalitine teorija yra pernelyg dehumanizuojanti.

Uzuot aukoje aplinka ar nesamoninga, jie pasiule, kad zmones butu naturaliai geri ir kad musu paciu psichiniai procesai aktyviai prisidejo prie musu elgesio.

Humanistu judejimas vertina emocijas, laisva valia ir subjektyvu patirties vaizda.

Kognityvine teorija

Idiegta 1970-aisiais, tai laikoma naujausia psichologijos mintis.

Kognityviniai teoretikai isitikine, kad per musu pojucius imame informacija is savo aplinkos ir apdorojame duomenis mentaliskai ja organizuodami, manipuliuodami, prisimindami ir susieje ja su jau turima informacija.

Kognityvine teorija taikoma kalbai, atminciai, mokymuisi, suvokimo sistemoms, psichiniams sutrikimams ir svajonems.

Siandien

Siuo metu psichologai studijuoja visus siuos metodus ir pasirenka tai, kas atrodo geriausia is kiekvieno poziurio tam tikroje situacijoje.

Kaip tapti psichologu?

Pasak JAV psichologines asociacijos (APA), JAV, psichologas gali gauti licencija praktikuoti doktoranturos psichologijos srityje is akredituoto universiteto. Be to, kiekviena valstybe turi licencijavimo reikalavimus.