Koks vidutinis vyru aukstis?

Turinys

1. Vidutinis vyru aukstis pagal regionus
2. Veiksniai, veikiantys auksti
3. Medicinines salygos, kurios sukelia krastutinuma aukstyje
4. Svoris ir aukstis: kaip jie susije ir kodel tai svarbu

Vidutinis aukstis vyrams ir moterims per pastaraji simtmeti gerokai padidejo.

Daug tai susije su geresne mityba, taciau taip pat turejo itakos ir individualus ir gyventoju sveikatos veiksniai.

Nors vidutinis zmogus yra aukstesnis nei jo senelis, jo aukstumas yra labai skirtingas pagal regiona, mitybos bukle ir kitus veiksnius.

Vidutinis vyru aukstis pagal regionus

Vidutinis aukstis vyrams priklauso nuo regiono del sveikatos ir mitybos.

2010 m. Vidutinis amerikietis buvo 69,3 colio. Pries amzius vidutinis amerikietis buvo 67 coliu. Nors tai zymi daugiau nei 2 coliu augima, amerikieciu augimo tempas is tiesu suletejo palyginti su kitomis tautomis.

1896 m. Amerikieciai buvo trecia auksciausia pasaulyje. Nuo to laiko jie slydo iki 37-ojo aukscio. Tai nera del to, kad amerikieciai mazeja; tai yra todel, kad kitos tautos auga sparciau, o amerikieciu augimo tempas suleteja.

Amerikos aukstumos stabilizavosi per pastaruosius 50 metu. Kas 20 metu amerikieciai savo tevams igijo apie 2 colius, taciau siandieniniai vaikai taps tokio pat aukscio kaip ir ju tevai. Tai daugiausia del geresnes sveikatos ir mitybos.

Per pastaruosius desimtmecius amerikietiski vaikai susidure su mazejanciais augimo uzkreciamosiomis mitybos problemomis arba sveikatos problemomis, todel jie isaugo aukstesni. Kadangi sis sveikatos gerinimas isliko ir per pastaruosius 20 metu, vaikai nebesilieka aukstesni nei ju tevai.

2007 m. Paskelbtas tyrimas eLife pranesa, kad tos tautos, kurios patyre zymiai geresne sveikata ir mityba, taip pat isaugo.

Rytu aziams per praejusi simtmeti pastebimai padidejo augimas. Irano vyrai isaugo daugiau nei bet kurie kiti vyrai, o siuo metu aukstis auga vidutiniskai 6 coliais. Afrikoje i pietus nuo Sacharos blogos mitybos augimas stabdo augima, per pastaruosius 2 desimtmecius dideja aukstumas.

Nyderlanduose gime vyrai yra auksciausi, aukstis vidutiniskai yra mazesne nei 72 coliu. Rytu Europos zmones taip pat randasi salia saraso virsaus.

Indonezijos vyru yra trumpiausios, kuriu vidutinis aukstis yra 62,25 coliu. Vyrai is Malavio yra arti sekundes, o vidutinis aukstis - tik 63 coliai. Jemene, Laose ir Madagaskare taip pat yra keletas trumpiausiu vyru.

Didziojoje Britanijoje ir Australijoje vyrai vidutiniskai 70 coliu aukscio. Prancuzijoje vidutinis vyras yra 69,5 coliu. Daugeliu atveju moteru aukstis seka vyro amziu, taigi ir tautose su aukstesniais vyrais taip pat yra aukstesnes moterys.

Moterys Gvatemaloje ir Filipinuose yra vienos is trumpiausiu pasaulyje, kuriu vidutinis aukstis 58 coliai.

Veiksniai, veikiantys auksti

Aukstis 60-80 proc. Yra paveldimas, o tai reiskia, kad 60-80 proc. Skirtumo tarp zmoniu yra del genetiniu veiksniu. Tai rodo, kad genetika itakoja aukscio skirtumus tarp aplinka gyvenanciu asmenu, kurie siulo kokybiska mityba ir nedideli ligos poveiki.

Esant sudetingesnioms salygoms, tokie veiksniai kaip dieta ir ligos poveikis gali labai paveikti auksti.

Kiti faktoriai, negu genetika, galintys paveikti auksti, yra sie:

Veiksniai, kurie gali tureti itakos auksciui, yra prieslaikinis gimimas, geografine padetis ir gimimo svoris.

• Gimimo svoris: Gimimo svoris yra daugelio veiksniu, iskaitant genetika ir mityba gimdoje, rezultatas. Tai yra reiksminga aukscio prognoze.
• Gimta anksti: Prieslaikiniai kudikiai dazniausiai turi mazesni svori, o prieslaikinis gimdymas taip pat yra nepriklausomas veiksnys, turintis itakos aukstumui. Prieslaikiniai kudikiai gali isaugti i trumpesnius suaugusius.
• Hormonai: Hormonai veikia augima visa gyvenima, ypac brendimo metu. Hormoniniai pusiausvyros sutrikimai gali sukelti neiprastai aukstus ar trumpus zmones.
• Mityba: Mityba yra pagrindinis aukscio veiksnys. Zmones, kuriu mityba bloga, ypac tiems, kurie negauna pakankamai kalcio, vitamino D ir kitu vitaminu ir mineralu, gali neaugti kaip auksti.
• Geografine vieta: Yra didelis rysys tarp geografines padeties ir etnines kilmes, kuris yra susijes su auksciu. Be sio veiksnio, vieta paveikia naturalios saules spinduliuotes poveiki, kuris yra vitamino D saltinis. Vieta taip pat gali paveikti sveika maista, skurda ir bendra sveikata.
• Uzsiteses augimas: Tokie veiksniai, kaip triuksmo mazejimas, pvz., Valgymo sutrikimai, sunkios ligos ir kai kuriu vaistu poveikis, gali sukelti zmoniu augima, negu kitaip.

Koks yra vidutinis moteru aukstis?Kaip moteru visame pasaulyje aukstis skiriasi? Suzinoti daugiau.Skaityti dabar

Medicinines salygos, kurios sukelia krastutinuma aukstyje

Sveikatos bukles, tokios kaip diabetas, sirdies ir kraujagysliu ligos, inkstu nepakankamumas ir vezys, gali paveikti auksti. Keletas kitu salygu taip pat gali sukelti krastutinumus aukstyje.

Achondroplazija

Achondroplazija yra sveikatos bukle, sukelianti neiprastai trumpus rankos ir kojos. Tai taip pat yra pagrindine nykstuku priezastis. Zmones su achondroplazija vidutiniskai apie 48 cm aukscio.

Spondilo-epifizines displazijos (SED)

SED sukelia trumpesni nei vidutini bagaza. Tai taip pat yra genetinis, taciau daznai jis nera diagnozuotas iki vidurines vaikystes.

Diastrofine displazija

Diastrofine displazija yra reta genetine nykstukine forma, kuri sutrumpina verselius ir dilbius.

Zmones su dwarfism gali patirti ivairiu sveikatos problemu. Pvz., SED gali sukelti sunku osteoartrita.

Hipofiziniai navikai

Vaikai, turintys adenoma, hipofizio navika, gali issiskirti per daug augimo hormono.Tai lemia, kad jie augs daug aukstesni nei kitaip.

Gigantismas beveik visada yra hipofizes naviku rezultatas, nors kai kurios retos sveikatos bukles taip pat gali sukelti pernelyg dideli augima. Jie apima:

• Carney kompleksas
• neurofibromatosis
• McCune-Albright sindromas
• daugelis 1 tipo endokrinines neoplazijos

Zmonems, kurie yra neiprastai auksti, taip pat gresia didelis sveikatos problemu skaicius. Ju per didelis dydis gali itempti metaboline sistema ir sukelti sirdies ir kraujagysliu sistemos sutrikimus, iskaitant padidejusia sirdi.

Svoris ir aukstis: kaip jie susije ir kodel tai svarbu

Svoris ir aukstis yra susije sveikatos poziuriu. Sveikas kuno mases indeksas (KMI) turi didesni svori, kai padideja aukstis. Tai reiskia, kad vienas zmogus gali buti laikomas labai nutukusiu, o kitas gali buti rimtai prastai, jei tuo paciu metu svorio butu labai skirtingos.

Sveikas KMI svyruoja nuo 18,5 iki 24,9. KMI nuo 25 iki 29,9 yra laikomi antsvoriu, o KMI didesnis nei 30 reiskia nutukima. KMI, zemesnis nei 18,5, laikomas mazesniu svoriu.

Vidutinio amziaus zmogus, kurio aukstis yra 69 coliai, svoris yra nuo 128 iki 168 svaru sterlingu.

Zmones, kuriu KMI yra per mazos arba per dideles, yra pazeidziamos ivairiausiomis sveikatos buklemis, iskaitant sirdies ir kraujagysliu ligas, diabeta ir metabolinius sindromus.