lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Kodel as cia atvykau? Kaip pasivaiksciojimas pro duru leidzia mums pamirsti

Kada nors tai padaryta: tiksliai pateko i kambari, tada atsistojo ten jaustis kaip idiotas, o jus bandote prisiminti, ka atvykote? Na, dabar mokslininkai mano, kad jie turi paaiskinima: vaziuodamas pro vartus, protas "pasalina" dabartine veikla.
Kaip praejusia savaite universiteto tinklalapyje paskelbtame naujienu straipsnyje paaiskina Dzordzijos universiteto Notaramo dvaro Indianos valstijoje JAV psichologijos profesorius Gabrielis Radvanskas:
"Prie duru praleidziamas ar isvaziuojamas protu" ivykiu riba ", kuri atskiria veiklos epizodus ir juos pasalina".
"Atsiminti sprendima ar veikla, atlikta kitoje patalpoje, sunku, nes jis buvo suskaidytas", - pridure jis.
J. Radvansky ir jo kolegos jau kuri laika tyrineja si reiskini: neseniai buvo paskelbti naujausio tyrimo rezultatai Ketvirtinis zurnalas apie eksperimentine psichologija.
Jie raso:
"Ankstesni tyrimai naudojant virtualios aplinkos atskleide vietoves atnaujinimo efekta, kai atmintis mazeja, kai zmones perkelia is vienos vietos i kita".
Taciau Radvanskis ir jo kolegos norejo istirti, ar tai turejo itakos aplinkos "pakrovimo laipsnis".
Savo naujausio tyrimo metu jie atliko tris eksperimentus realioje ir virtualioje aplinkoje, pastaroji yra ta, kurioje subjektai ekrano ekrane susiduria su kompiuterine imitacija. Dalyviams, visiems koledzu studentams buvo suteiktos atminties uzduotys, kai jie tiesiog kirto kambari, taip pat isvaziuodamas pro duris.
Pirmasis eksperimentas buvo atliktas virtualioje aplinkoje, naudojant mazus ekranus, kad sumazintu panardinimo laipsni.
Siame eksperimente studentai persikele is vieno virtualaus kambario i kita, ant stalo iskele objekta ir pakeite ji objektui ant kito stalo. Tada jie atliko ta pacia uzduoti, "vaiksciojo" toje pacioje vietoje, taciau neiseina pro vartus.
Tyrejai nustate, kad studentai pamirso daugiau po to, kai jie vaiksciojo pro vartus, nei tada, kai jie tiesiog vaiksciojo toje pacioje patalpoje per visa kambari, o tai reiskia, kad duru ar "ivykiu riba" trukde ju gebejimui gauti mintis ar sprendimus, kuriuos jie padare kitoje patalpoje.
Antrasis eksperimentas buvo "realiame" pasaulyje, o ne kompiuterio ekrane. Dalyviai turejo parinkti daiktus is stalo ir paslepti juos dezese, perkelti per kambari arba eiti per kita kambari. Kaip ir eksperimento 1 metu, jie vaiksciojo tuo paciu atstumu abiem atvejais: ar per visa kambari, ar per duris.
Antrojo eksperimento rezultatai realiame pasaulyje buvo tokie patys kaip ir pirmas eksperimentas virtualiuoju pasauliu: atrodo, kad vaiksciojimas per vartus leido pakenkti atminciai.
Treciame ir paskutiniame eksperimente mokslininkai istyre, ar, jei dalyviai butu toje pacioje aplinkoje, kur jie "sukure" atminties, net jei jie praeina per kelias duru, tai nepakenks atmintyje: yra teorija, kad jei jus gali suburti dalykus toje pacioje aplinkosaugos aplinkoje, kaip ir tada, kai jie mokesi, jie atgauna atmintines, kuriomis grindziamas tas mokymasis geriau.
Taciau tai neivyko: dalyviai buvo paprasyti padaryti "sprendima" (pasirinkti objekta) viename kambaryje, tada jie vaiksciojo keliomis durimis, galu gale atsidure toje pacioje patalpoje, kurioje jie prasidejo. Rezultatai parode, kad nepagerejo atmintis, kuria, pasak mokslininku, galima teigti, kad pravaziavimas per duru angeles yra budas protui pasalinti prisiminimus:
"3 eksperimente originalus kodavimo kontekstas buvo atstatytas, kai zmogus grizo i pradini kambari, kuriame objektai buvo pirma karta uzkoduoti. Taciau nesuderinami su kodavimo specifikos paskyra, atmintis nepagerejo atkuriant si konteksta", - raso jie.
Galbut vienas is budu isspresti uzmirsimo problema, i kuria mes patekome i kambari, yra parasyti siek tiek pastabu apie save, kaip Leonarda Shelbi, zmogu su anterogradine amnezija, kuri grojo Guy Pearce apdovanojimu nominuotame trileryje "Memento".
Parase Catharine Paddock, PhD

Moteru sirdies priepuoliu pacientai turi didesne ligoniniu mirstamuma nei vyrai

Moteru sirdies priepuoliu pacientai turi didesne ligoniniu mirstamuma nei vyrai

JAMA vasario numeryje atliktame tyrime teigiama, kad sirdies priepuoliu moterys dazniau lanko ligonine be krutines skausmo ir dazniau serga sirdies priepuoliu ligonineje, palyginti su tos pacios amziaus vyrais. Tyrimas, kuri atliko John G. Canto, M.D., M.S.P.H., Watson klinikos ir Lakelando regiono medicinos centro, Lakelando, Fla.

(Health)

Epigenetinis laikrodis gali apskaiciuoti biologini amziu, numatyti gyvenimo trukme

Epigenetinis laikrodis gali apskaiciuoti biologini amziu, numatyti gyvenimo trukme

Kai kurie asmenys, kurie uzpildo savo gyvenima sveikatingumo ir sveikatingumo iprociais, mirsta jaunesni nei bendraamziai, kurie gyvena daug maziau sveiko gyvenimo. Nauji senejimo epigenetikos tyrimai atnesa siek tiek naujos sviesos i pernelyg dideli senejimo procesa. Per anksti senstantis amzius kelia nerima medicinos specialistams.

(Health)