lt.3b-international.com
Informacija Apie Sveikatos, Ligos Ir Gydymo.



Y chromosomu praradimas: trumpesnis gyvenimo trukme ir didesne vezio rizika vyrams

Palyginti su moterimis, vyru gyvenimo trukme trumpesne. JAV ligu kontroles ir prevencijos centrai apskaiciavo, kad moterys vidutiniskai gyvena 5 metus ilgiau nei vyrai. Dabar naujas tyrimas rodo, kad sis skirtumas gali buti susijes su Y chromosomos praradimu kraujo kuneliuose, todel vyrai turi trumpesne gyvenimo trukme ir didesni mirtinguma nuo vezio.

Tyrejai paskelbia savo naujausiu leidiniu rezultatus zurnale Gamtos genetika.

Kaip vienas is keturiu Svedijos universitetu - zinomu kaip Sciifelab - Karolinska instituto mokslininku, KTH Karaliskasis technologijos institutas, Stokholmo universitetas ir Upsalos universitetas bendradarbiavo.

Lyciu skirtumas tarp lyciu nera vienintelis JAV; mokslininkai atkreipia demesi i tai, kad visame pasaulyje vyrai vidutiniskai gyvena ilgiau, o vyru paplitimas ir mirtingumas yra didesnis nei moteru.

Nors normaliu lasteliu DNR pasikeicia per musu gyvenima ir yra susijes su veziu ir diabetu, mokslininkai teigia, kad gyvenimo trukmes skirtumai del priezasciu ir rizikos veiksniu yra "is esmes nezinoma".

Tolesniam tyrimui komanda istyre DNR daugiau nei 1600 vyresnio amziaus zmoniu kraujo meginius.

Y chromosomos praradimas, susijes su trumpesniu isgyvenimu


Naujasis tyrimas rodo, kad vyru ir moteru vidutine gyvenimo trukme skiriasi nuo Y chromosomos praradimo.

Tyrejai paaiskina, kad Y chromosoma yra tik vyrams ir kad iki siol sios chromosomos genai daugiausia buvo susije su lyties nustatymu ir spermos gamyba.

Daugeli metu tyre vyru grupe, mokslininkai nustate, kad labiausiai paplites genetinis pokytis buvo Y chromosomos (LOY) praradimas, palyginti su baltuju kraujo lasteliu kiekiu.

Be to, komanda nustate koreliacija tarp LOY ir trumpesnio isgyvenimo, nepriklausomai nuo mirties priezasties.

"Mes taip pat galejome nustatyti koreliacija tarp Y chromosomos praradimo ir mirtingumo nuo vezio rizikos", - sako Larsas Forsbergas, Upsalos universiteto vadovaujantis mokslininkas.

Komentuodamas ju isvadas, Upsalos universiteto Imunologijos, genetikos ir patologijos katedros prof. Jan Dumanski sako:

"Jus tikriausiai girdejote pries tai, kad Y chromosoma yra maza, nereiksminga ir joje yra labai mazai genetines informacijos. Tai nera tiesa. Musu rezultatai rodo, kad Y chromosomos vaidina naviko susilpnejima ir jie gali paaiskinti, kodel vyrai dazniau dazniau vezi. nei moterys ".

Mokslininkai mano, kad busimos Y chromosomos analizes gali "tapti naudingu bendruoju zenklu siekiant prognozuoti vyru vezio rizika", - priduria jis.

Kalbedamas su Medicinos naujienos siandien, Prof. Dumanski sake:

"J praradimas jau siandien gali buti laikomas stipriu vyru kancerogenezes zymeniu, nors musu rezultatai turetu buti kartojami daug didesneje kohortoje ir tai mes darome".

Jis pridure, kad LOY gali tapti dar stipresniu zymekliu: "kai mes nustatysime specifine imuniniu lasteliu, kurios yra atsakingos uz jo poveiki kancerogenezei kituose audiniuose / organuose, subpopuliacija".

Nepakankami irodymai, kuriais remiamas dazniausiai naudojamo svorio kritimo metodo efektyvumas

Nepakankami irodymai, kuriais remiamas dazniausiai naudojamo svorio kritimo metodo efektyvumas

Remiantis neseniai paskelbta "Cochrane" sistemine apzvalga, nera pakankamai irodymu, kad transeistoriniai modelio etapai (TTM SOC) metodas, daznai naudojamas padeti asmenims, kuriems yra antsvorio arba nutukusiu, praranda svori, yra veiksmingas. Tyrimo lyderis Nik Tuahas, dirbantis Londono Imperijos koledze, paaiskino: "Naudojant TTM SOC tik 2 kg maziau svorio ar maziau, nebuvo jokiu itikinamu irodymu, kad sis nuostolis buvo tesiamas.

(Health)

Oro tarsa, susijusi su veido kepenu dememis

Oro tarsa, susijusi su veido kepenu dememis

Tyrimai, paskelbti tyrimo dermatologijos zurnale, rodo, kad del oro eismo susiju sios oro uzterstumas ir su oro uztersimu susijusios dujos gali sukelti odos tamsiu demiu, vadinamu lentigenu arba "kepenu dememis". Oro tarsa gali pabloginti kepenu demes. Lentiginai yra mazos, tamsios odos sritys, linkusios veida, dilbius, rankas ir virsutine kuno dali.

(Health)