84% chirurginiu katastrofu dalyvavusiu anesteziologu

Remiantis apklausos, paskelbtos kovo men. Numeryje, rezultatai Anestezija ir analgezija, Tarptautines anestezijos tyrimo draugijos (IARS) oficialiame zurnale, daugiau nei 80% anesteziologu dalyvavo mirtini ar rimtu incidentu metu pacientui chirurgines proceduros metu.
Nauji tyrimai rodo, kad sie katastrofiniai ivykiai gali tureti dideli ir ilgalaiki poveiki anesteziologams ir kitiems specialistams, kurie galetu pasinaudoti laiku ir parama, kad atsigauti nuo incidento.
Dr. Farnaz M. Gazoni is Virdzinijos sveikatos sistemos universiteto, Sarlote, kuris vadovavo siam tyrimui, paaiskino:
"Sie emociniai ir potencialiai kognityviniai padariniai gali tureti itakos ne tik susijusiems gydytojams, bet ir, galbut, pacientams, kuriems veliau tenka rupintis".
Bendruomenes anesteziologu pavyzdziu komanda issiunte apklausa apie chirurgines katastrofas - ivykius, del kuriu pacientas mire ar susizeide. Tyrejai nustate, kad 84 proc. 659 respondentu dalyvavo chirurgineje katastrofoje. Per visa karjera tai yra vidutiniskai 4,4 incidentas.
Daugiau nei 70% respondentu teige, kad patyre:

• Kalte
• Renginio atnaujinimas
• nerimas
• ir dauguma pranese, kad patys asmeniskai patyre atsakomybe uz paciento suzalojima ar mirti, net jei jie mane, kad ivykis yra neisvengiamas

Mokslininkai nustate, kad po katastrofisko ivykio 12 proc. Respondentu nusprende pakeisti karjera, 20 proc. Teige, kad jie niekada visiskai neatsigavo ir beveik 90 proc. Respondentu teige, kad emociskai susigrazinti buvo gana ilgai.
Po katastrofisko ivykio buvo suteikta tik 7 proc. Anesteziologu, o dauguma turejo testi darba. Du trecdaliai respondentu teige, kad manoma, kad ju gebejimas rupintis pacientais buvo pazeistas valandomis po incidento. Be to, dauguma pranese, kad po incidento butu naudinga gauti tam tikra oficialu apibendrinima.

Ankstesni tyrimai parode, kad paciento suzalojimas ar mirtis yra pagrindinis gydytoju streso saltinis, taciau sis tyrimas yra pirmasis demesys chirurginems katastrofoms, susijusioms su anesteziologu Jungtinese Amerikos Valstijose.
Dr. Gazoni ir jo kolegos daro isvada:

"Perioperacine katastrofa gali tureti gilu ir ilgalaiki emocini poveiki anesteziologui ir gali paveikti jo gebejima teikti paciento prieziura po tokiu ivykiu".

Drs. Timothy W. Martin is Arkanzasso universiteto medicinos mokslu, Little Rock'o ir Wake Foresto universiteto medicinos mokyklos Raymond C. Roy, Winston-Salem, N.C., rodo, kad chirurgines katastrofos gali tureti papildomu auku.
Kaip parode tyrimas, sie katastrofiniai ivykiai gali sukelti anesteziologu "antra auka" ivykiui del ilgalaikio emocinio poveikio, kuri jie turi jiems. Be to, tolesni pacientai gali tapti "treciosiomis aukomis", nes daugelis anesteziologu turi testi darba, nors jie mano, kad ju gebejimas rupintis pacientais yra pazeistas.
Pasak dr. Martino ir Dr. Roy, tyrimas nurodo kai kuriuos "naujus imperatyvus", kaip sveikatos prieziuros organizacijos reaguoja i katastrofinius ivykius.
Martinas ir Roy mano, kad, prisidejus prie chirurgines katastrofos, anesteziologams (ir kitiems specialistams) tikriausiai neturetu buti leidziama grizti i paciento globos pareigas iskart po incidento. Be to, jie siulo, kad anesteziologai butu reguliariai stebimi del ilgalaikio psichologinio sutrikimo pozymiu ir kad po ivykio turetu buti atliekamas tam tikras formalaus psichines sveikatos patikrinimas.
Parase Grace Rattue