Koks skirtumas tarp ADD ir ADHD?

Turinys

1. Kas yra ADHD ir ADD?
2. Simptomai
3. Diagnoze
4. Gydymas
5. ADHD suaugusiems ir vaikams

Demesio deficito sutrikimas ir demesio trukumas bei hiperaktyvumo sutrikimas yra dvi salygos, kurios turi itakos tai, kaip zmogus galvoja ir elgiasi.

Sutrikimai pasireiskia 1 is 20 vaiku, todel jie gali kelti problemu mokymosi ir veiklos srityse.

Salygos vartojamos vienodai, taciau tarp ju yra skirtingu skirtumu. Nors vartojamos dvi savokos, reikia pazymeti, kad Amerikos psichiatrijos asociacija (APA) pripazista tik "Diagnostiniu ir statistiniu psichiniu sutrikimu statistikos vadovo" (DSM-5) nauja termina "demesio deficito / hiperaktyvumo sutrikimas".

Kas yra ADHD ir ADD?

ADD ir ADHD daznai gali buti supainioti, taciau tarp ju yra skirtingu skirtumu.

Demesio deficito hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD) apibudina smegenu bukle, del kurios atsiranda nepakankamo demesio, hiperaktyvumo ir prastos impulsu kontroles su sunkumu, trukdanciu funkcionavimui ar vystymuisi.

Yra trys ADHD potipiai:

• Dazniausiai nepageidaujamas ADHD turi pamirsimo, dezorganizacijos ir trukstamo demesio. Sis konkretus ADHD tipas taip pat vadinamas demesio sutrikimo sutrikimu (ADD).
• Dazniausiai hiperaktyvus-impulsinis ADHD susijes su neramumu ir impulsiniais sprendimais, bet ne del neatsargumo.
• Kombinuoto ADHD budingas nepastebejimas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas.

Tai daznas klaidingas supratimas, kad kiekvienas, turintis ADHD, yra hiperaktyvus. Taciau tie zmones, kuriems yra daugybe ADHD simptomu, bet nera hiperaktyvus, gali buti neapsaugotas nuo ADHD, kuris buvo pavadintas ADD.

Zmones su ADD dazniausiai patiria problemu su dezorganizacija ir pamirsimu. Jie taip pat gali stengtis sutelkti demesi i tuos dalykus, kurie jiems nera svarbus.

Zmones su "ADD" gali sutelkti demesi ir, jei tema jiems idomi, jie gali visa demesi sutelkti i ja, uzdaryti viska kitur. Gali buti, kad jiems sunkiausia susikoncentruoti, kai vykdysite reguliarias, maziau idomias uzduotis, pvz., Skalbinius, atliks namu darbus ar skaitysite biuro uzrasus.

DSM-5 duomenimis, zmonems su siuo simptomu grupe vis tiek butu diagnozuota ADHD, taciau jiems bus suteikta "daugiausia neatsargiu pateikimo" specifikacija.

Simptomai

Zmonems su ADD arba ADHD vartojami pozymiai ir simptomai yra panasus, taciau jie skiriasi priklausomai nuo sutrikimo tipo.

DSM-5 isvardijami ivairiu psichiniu bukliu diagnostiniai kriterijai.

Nepageidaujamas ADHD arba ADD

Zmones su sia ADHD forma arba ADD neturi hiperaktyvumo pozymiu.

Taciau jie gali pateikti tokius simptomus:

• Sunku organizuoti uzduotis ar veikla
• Budamas lengvai atsikratyti uzduoties
• Reguliariai pamirstama kasdiene veikla
• Reguliariai prarandate dalykus, kuriu reikia uzduotims atlikti
• Isvengti, nepatinka arba atideti uzduotis, kurios nera idomios
• Reguliariai prarandamas demesys mokyklinio ugdymo darbams, darbams ar pareigoms darbo vietoje
• Nesilaikykite aiskiu nurodymu
• Atrodo, kad ne klausytis, kai kalbama
• Reguliariai daro neatsargias klaidas
• Susidaro sunku atkreipti demesi i uzduotis ar socialine veikla

Hiperaktyvus-impulsinis ADHD

Zmones, turintys hiperaktyvumo impulsu tipo ADHD, nepastebes pastebimumo.

Vietoj to, zmones su sia ADHD rusimi turi pozymiu:

• Visada "einame"
• Stiprindami savo sedynes, svelnindami daiktus ant stalo ar paliesdami rankas ar kojas
• Reguliariai paliekant savo vieta situacijose, kuriose tikimasi sustoti, pvz., Darbo susitikimuose, klasese ir pristatymuose
• Kalbeti per daug
• Klaida laukia savo ruoztu
• Daznai sutrikdant kitus pokalbyje ar isibrauti i veikla
• Daznai isskaidomi atsakymai, kol klausimas bus baigtas

Kombinuota ADHD

Kai kas nors rodo ADD ir hiperaktyviosios impulsines ADHD simptomus, jie gali tureti kartu ADHD.

Diagnoze

Diagnozei nepakanka vien siu simptomu derinio.

Neorganizavimas ir uzmarsumas gali buti nepageidaujamo ADHD ar ADD simptomai, taciau reikia tinkamai diagnozuoti daugybe salygu.

Kazkas, kas daznai pamirsta raktus arba per daug kalbasi, nebutinai turi ADD arba ADHD. Pries pradedant diagnoze asmuo turi atitikti daugeli salygu.

Vaikui turi buti bent sesi is pirmiau minetu simptomu, kol jie gali buti laikomi diagnozei nustatyti. Jaunesnio amziaus ar suaugusio amziaus pacientams turi buti penkiu siu simptomu.

Simptomai turi buti maziausiai 6 menesiai iki diagnozes nustatymo, o triju ar daugiau neatsargiu ar hiperaktyviu impulsu elgesio simptomu turejo buti iki 12 metu amziaus.

Simptomu sunkumas taip pat yra svarbus.

Laikui begant kiekvienas pamirsta raktus, o daugelis vaiku nemegsta namu darbu. Taciau ADD arba ADHD asmeniui sie simptomai labai paveikia ju socialini, mokyklini ar profesini gyvenima.

Simptomai taip pat bus netinkami zmogaus vystymosi lygiui. Pavyzdys gali buti aukstasis moksleivis, kuris reguliariai pakyla ant klases stalo.

Simptomai taip pat turi atsirasti keliose aplinkose, tokiose kaip mokykla, darbas, namuose ir socialinese situacijose. Turi buti aiskiu irodymu, kad simptomai trukdo asmens gyvenimo kokybei.

Gydytojai taip pat apsvarstys, ar sie simptomai gali buti paaiskinti del kitu sutrikimu.

Ar vaikas paprasciausiai maistauja pries valdzia? Ar ju elgesys verkia demesi? Kalbant apie galimus ADHD ar ADD atvejus vaikams, mokyklos psichologas gali buti kvieciamas stebeti vaiko elgesi savo klaseje, kad padetu tinkamai diagnozuoti.

Kitos salygos, kurios sukelia panasius simptomus

Gydytojai taip pat turi buti tikri, kad elgesi sukelia kitas sutrikimas. Nudegimo sutrikimai, nerimo sutrikimai, asmenybes sutrikimai ir disociavusieji sutrikimai gali parodyti panasius simptomus ADD arba ADHD.

Vaikai su ADHD turi didesne kitu sutrikimu rizika. Ligos kontroles ir prevencijos centrai (CDC) apskaiciuoja, kad mazdaug puse vaiku, turinciu ADHD, turi ir kitu sutrikimu.

Elgesio sutrikimai daznai lydi ADHD vaikams. Gali buti ir opozicijos issisakojusiu sutrikimu ir elgesio sutrikimu, taip pat mokymosi sutrikimu, nerimo ir depresijos.

Sie kiti sutrikimai gali apsunkinti diagnoze ar gydyma ADHD, ir jie gali apsunkinti vaika, jo tevus, mokytojus ir bendraamzius. Tai yra dar viena priezastis, del kurios labai svarbu isitikinti, kad diagnoze yra labai kruopsta.

Gydymas

ADHD ir ADD simptomai gali padeti gyvenimo pokyciams:

• valgyti subalansuota, sveika mityba
• gauti daug pratimu
• geros miego praktikos nustatymas
• derinant mokykla, jei si salyga daro itaka vaikui

Gali prireikti vartoti vaistus, pvz., Ritalina ar Adderalla.

Gydytojas patars geriausia gydymo ADHD ar ADD metodika.

Kada pamatyti gydytoja

Bet kokia ADD ar ADHD diagnoze turi atlikti sveikatos prieziuros specialistas, kuris pirmiausia nuspres, ar asmuo atitinka reikiamus kriterijus.

Supratimas ADD ir ADHD sudetingumo padeda isvengti sudirginimo ilgai diagnozuojant ir padeda isvengti klaidingos diagnozes.

ADHD suaugusiems ir vaikams

Vaikas, turintis hiperaktyvus simptomus, dazniau rodo, kad ju hiperaktyvumas yra netinkamas elgesys nei suauges asmuo.

ADHD arba ADD simptomai gali pasikeisti ir pasikeisti, nes zmones bresta, o tie patys simptomai gali skirtis vaikams ir suaugusiems.

Hiperaktyvumas

Vaikai su hiperaktyvumo simptomais dazniau rodomi "judesiu" visa laika. Jie gali vaziuoti, lipti ir zaisti pernelyg netgi netinkamai. Kabinetuose jie gali pakilti, nuolat susizadeti ir kalbeti per daug. Vaikai daznai svelnina savo sedyne, kramtyti, zaidzia su daiktais savo rankose ir turi sunkumu sededami.

Suaugusiesiems fizinius hiperaktyvumo pozymius gali pakeisti nuolatinio neramumo jausmas. Hiperaktyvumas gali atsirasti kitais budais, pvz., Visada bakstelekite kojas, zaisdami piestuku ar svelnindami.

Pirmieji nuobodulio zenklai gali persikelti is darbo i darba, o jie gali palikti neidomius projektus baigti. Suaugusiesiems dar gali buti sunku ilga laika sedeti.

Impulsyvumas

Impulso elgesys suaugusiems ir vaikams yra siek tiek skirtingas. Vaikai daznai ziurima kaip grubus, nes jie sulauzo atsakymus, pereina i linijos prieki, pertraukia kitus arba eina priesais eisma, nesvarbu.

Suaugusiesiems gali kilti impulsinis elgesys, pvz., Atsitiktinai isleisti pinigus, vaikscioti beprotybiskai ar neatsargiu seksualiniu gyvenimu. Jie taip pat gali pasakyti, kas yra ju protas, nesvarbu, ar tai yra izeidziantis, ar gali pakenkti kito asmens jausmui.

Nepastebimas

Vaiku nesklandumas pasireiskia kaip neatsargios klaidos mokykloje, trumpas demesio apreptis, nebaigtas namu darbas ir nebaigta veikla. Jie taip pat negali atkreipti demesio i detales ar klausytis, kai kalbama tiesiogiai.

Suaugusiuju nepastebejimo simptomai yra panasus, taciau jie atsiranda skirtingais budais. Suauge zmones gali pamirsti atlikti reguliarias uzduotis, pvz., Ismesti siuksles, istraukti vaikus is mokyklos ar pateikti dokumentus.

Jie gali prarasti ar pamirsti ka reguliariai naudoja, pvz., Raktus, telefono numerius ir svarbius dokumentus. Suaugusieji su "ADD" taip pat gali tureti problemu del saves motyvacijos.