Ka reikia zinoti apie agorafobija

Turinys

1. Kas yra agorafobija?
2. Gydymas
3. Simptomai
4. Priezastys
5. Diagnoze
6. Outlook

Agorafobija yra nerimo sutrikimas, kuris pasireiskia kaip baime del situaciju, kai pabegti gali buti sunku arba kai pagalba nebutu prieinama, jei atsitiktu kazkas blogo.

Zodis kiles is senoves graiku kalbos zodzio "agora", vadinantis susirinkimo ar rinkos vieta.

Si salyga daznai klaidingai suprasta kaip atviru erdviu baime, bet is tikruju yra sudetingesne.

Agorafobija gali sukelti minciu, tiltu baime arba vienos saves isejima

Apie 1,8 milijono amerikieciu, vyresniu nei 18 metu amziaus, arba apie 0,8 procento suaugusiu, agorafobija be panikos sutrikimo.

Vidutinis pradinis amzius yra 20 metu.

Greiti faktai apie agorafobija

Stai keletas pagrindiniu dalyku apie agorafobija. Daugiau informacijos rasite pagrindiniame straipsnyje.

• Agorafobija daznai vystosi po vieno ar daugiau panikos priepuoliu.
• Tai gali sukelti ivairias baimes, tokias kaip atviru erdviu baime ir vietu, kur pabegti sunku, baime, pvz., Liftai.
• Agorafobija gali apsunkinti asmeni palikti namus.
• Fiziniai simptomai yra skausmas rankoje, galvos svaigimas ir dusulys.
• Agorafobija daznai gydoma medikamentu, naudojant antidepresantus ar nerima mazinancius vaistus.
• Daugelis zmoniu, serganciu agorafobija, gali gydytis geriau.

Kas yra agorafobija?

Agorafobija yra ypatingas situaciju isvengimas, galintis sukelti panika.

Agorafobija yra nurodyta Psichikos sutrikimo diagnostikos ir statistikos vadove 5 (DSM-5) kaip nerimo sutrikimas.

Nerimo sutrikimas yra tada, kai nerimo jausmas neatsiranda ir laikui begant tampa vis blogesnis.

Vieno tipo nerimo sutrikimas yra panikos sutrikimas, kai panikos priepuoliai ir staigus teroro jausmai gali atsirasti be ispejimo.

Agorafobija yra viena is tokiu panikos sutrikimu. Agoraphobiniai panikos priepuoliai yra susije su baime del vietu, kur sunku pabegti arba kur pagalba gali nebuti.

Vietos, kurios gali sukelti agorafobija, yra tos, kurios gali sukelti zmogu jaustis gedos, bejegiskumo ar istrige, pavyzdziui, daugybe vietu, tiltu, viesojo transporto ir atokiu vietoviu.

Dauguma zmoniu vystosi agorafobija po vienos ar daugiau panikos priepuoliu. Sie ispuoliai vercia juos bijoti tolesniu ispuoliu, taigi jie stengiasi isvengti atakos ivykio.

Zmonems, turintiems agorofobija, gali prireikti pagalbininko, kad galetu eiti i viesasias vietas, o kartais gali jaustis negalejusi iseiti is namu.

Naujausi diagnostikos kriteriju pakeitimai

Diagnozes salygos neseniai pasikeite. Nuo 2013 m. DSM-5 teigia, kad zmonems, turintiems agorofobija, nebutina pripazinti, kad ju nerimas yra pernelyg didelis, palyginti su fobijos priezastimi.

DSM-4 asmeniui, jaunesniam nei 18 metu amziaus, turejo buti suteikta bent 6 menesiu salyga diagnozei gauti.

DSM-5 6 menesiu trukme buvo isplesta visiems pacientams. Tai yra isvengti trumpalaikiu arba trumpalaikiu nesusijusiu baimiu pernelyg didelio diagnozavimo.

DSM-4 taip pat susiejo panikos sutrikimo ir agorafobijos diagnozes, taciau tai pasikeite DSM-5, nes daug agorafobijos pacientu nesijaucia panikos simptomu.

Panikos sutrikimas ir agorafobija dabar yra dvi atskiros diagnozes, o "agorafobija su panikos sutrikimu ar be jo" zenklinimas nebetaikomas.

Gydymas

Agorafobija paprastai gydoma vaistu ir psichoterapijos deriniu.

Gydymas yra veiksmingas daugeliui agorafobijos zmoniu, taciau tai gali buti sunkiau gydyti, jei zmones anksti nepadeda.

Vaistas

Sveikatos prieziuros specialistai gali paskirti viena ar abu is siu tipu vaistu.

Selektyvus serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) yra antidepresantas, kuri galima skirti agorafobijai gydyti.

Taip pat galima skirti kitus antidepresantus, taciau neigiamas poveikis gali buti didesnis.

Anti-nervingumo vaistai, dar zinomas kaip benzodiazepinai, yra raminamieji preparatai, kurie trumpuoju laikotarpiu gali sumazinti nerimo simptomus.

Benzodiazepinai gali buti iprociai.

Antidepresantai gali pradeti vartoti didesne doze ir letai mazeti, kai gydymas yra pasirenges baigti.

Antidepresantu kursu pradzia ir pabaiga kartais gali sukelti salutini poveiki, panasu i panikos priepuoli, todel rekomenduojama atsargiai.

Psichoterapija

Agorafobija daznai bus gydoma psichoterapija

Psichoterapija apima darba su gydytoju, kad sumazintu nerimo simptomus, kad asmuo jaustusi saugesnis ir galetu geriau veikti.

Kognityvine-elgesio terapija (CBT) daugiausia skiriama tam, kad pakeistu mintis, kurios sukelia bukle.

Asmuo gali mokytis:

• kad mazai tiketina, kad baimes issipildys
• kad nerimas mazeja laikui begant ir kad simptomai gali buti valdomi tol, kol tai daro
• kaip susidoroti su simptomais
• kaip suprasti ir kontroliuoti iskreipta poziuri i stresa sukeliancias situacijas
• kaip atpazinti ir pakeisti panika sukeliancias mintis
• kaip valdyti stresa

Viena uzduotis - isivaizduoti situacijas, kurios sukelia nerima, nuo maziausio iki labiausiai baimingu.

Terapijos gydytojai, gydantys agorafobija, gali pradeti gydyma be paciento, reikalingo apsilankyti terapeuto biure.

Funkcijos gali apimti telefono arba interneto terapija, apsilankymus namuose ar gydymo sesijas vietoje, kuria pacientas laiko saugiu.

Parama seimai taip pat gali padeti parodyti supratima ir pernelyg nepasikartoti asmeniui.

Saves pagalbos patarimai simptomu valdymui

Saves rupinimasis gali padeti:

• laikytis rekomenduojamo gydymo plano
• ismokti atsipalaiduoti ir islaikyti ramybes jausma
• bando susidurti su baimes situacijomis, nes tai gali padaryti juos maziau bauginanciais
• vengti alkoholio ir pramoginiu narkotiku
• sveika su fizine veikla, subalansuota mityba ir pakankamai miegas

Ka reikia zinoti apie socialini nerimo sutrikima?Suzinokite daugiau apie socialini nerimaSkaityti dabar

Simptomai

Agorafobija gali sukelti baime del atviru erdviu, perkrautu erdviu ar mazu erdviu.

Agorafobija gali buti baimiu, jausmu ir fiziniu simptomu derinys.

Su agorafobija asmuo paprastai bijo:

• praleisti laika vieni
• esant zmoniu vietose, atvirose erdvese arba mazose erdvese
• siaubo ar pasipiktinimas
• praranda kontrole viesoje vietoje
• kiti ziuri
• prarasti sveika gyvensena
• mirtis arba panikos priepuolis kelia pavoju gyvybei

Pagrindine baime yra esant situacijai, kai pagalbos ar pabegimo nebus imanoma, jei kiltu pavojus.

Kiti jausmai

Be baimes, asmuo su agorafobija gali patirti siuos jausmus:

• atskyrimas nuo kitu
• bejegiskumas
• agitacija
• kontroles praradimas
• jausmas, kad kunas nera realus
• jausmas, kad aplinka nera tikra

Kai kurie zmones tampa pernelyg priklausomi nuo kitu arba ilgesni laika lieka uzsienyje.

Fiziniai simptomai

Taip pat gali atsirasti fiziniu simptomu, tokiu kaip:

• krutines skausmas ar diskomfortas
• galvos svaigimas
• lenktyniu sirdis
• dusulys
• prakaitavimas
• drebulys
• pykinimas, viduriavimas
• paraudimas ir saltkretis
• nuraminti

Zmones, kurie patiria panikos priepuolius, gali keistis, kaip jie elgiasi ir veikia namie, mokykloje ar darbo vietoje.

Jie gali bandyti isvengti situaciju, kurios gali sukelti papildomus ispuolius.

Jie gali buti liudesni arba depresija, ir jie gali apsvarstyti savizudybe. Kai kurie gali piktnaudziauti alkoholiu ir kitais vaistais.

Sveicarijos tyrimas neseniai nustate, kad zemo lygio uzdegimo lygiai su agorafobija zmonems laikui begant dideja.

Tai rodo, kad pacientai, kuriems yra bukle, gali tureti didesne aterosklerozes ir koronarines sirdies ligos rizika.

Priezastys

Kodel agorafobija lieka neaiski, taciau manoma, kad smegenu sritys, kurios kontroliuoja baimes reakcija, gali atlikti tam tikra vaidmeni.

Taip pat prisideda aplinkosaugos veiksniai, tokie kaip ankstesnis isilauzimas ar fizinis ispuolis.

Kadangi yra irodymu, kad nerimo sutrikimai vyksta seimose, genetiniai veiksniai taip pat gali vaidinti vaidmeni agorafobija ir kitais panikos sutrikimais.

Kai kuriems zmonems tai ivyksta po to, kai jie turi viena ar daugiau panikos priepuoliu, ir jie pradeda bijoti situaciju, kurios gali sukelti busimu panikos priepuoliu.

Kiti panikos sutrikimai ar fobijos gali atlikti vystymosi vaidmeni.

Diagnoze

Agorafobija paprastai diagnozuojama pasikonsultavus su sveikatos prieziuros specialistu, dazniausiai psichiatrijos srityje.

Specialistas ivertins pozymius ir simptomus.

Seima ar draugai gali padeti apibudinant asmens elgesi. Fizinis egzaminas gali atmesti kitas salygas, galincias sukelti simptomus.

DSM-5 agorafobijos diagnostikos kriterijai yra nerimas arba labai baime buti bent dviem is siu situaciju, kuriai budinga sunki pabegti is pagalbos arba rasti pagalbos:

• viesuoju transportu
• atviroje erdveje
• uzdaroje erdveje
• minioje ar eileje
• is namu tik vienas

Papildomi diagnostiniai kriterijai yra:

• baime ar nerimas, kuris paprastai yra susijes su konkrecia situacija
• baime ar nerimas yra proporcingas realiam situacijos pavojui
• isvengti situacijos arba reikalauti, kad su ja bendrautu
• ypatingos nelaimes situacijos istverme
• baime, nerima ar vengima, gyvenimo srityse
• ilgalaike nuolatine fobija ir vengimas

Outlook

Su gydymu manoma, kad vienas is triju zmoniu galiausiai iveikia agorafobija ir vel jos nepatiria. Mazdaug puses patirties yra siek tiek patobulintos, taciau, pavyzdziui, jie gali tureti simptomu potvynio metu.

Mazdaug 1 is 5 zmoniu nemato tobulejimo ir toliau gyvena su savo bukle.

Agorafobija gali labai paveikti zmogaus kasdiene veikla. Kiekvienas, kuriam budingi simptomai, turetu kreiptis i gydytoja. Ankstyvas gydymas gali sukelti teigiamu rezultatu.