Alzheimerio liga: Ar sudetingas darbas ir fizinis kruvis gali islaikyti bukle baimeje?

Mokslininku komandos is viso pasaulio iesko budu, kaip isvengti senejimo demencijos. Zmonems, sergantiems Alzheimerio liga, tokios intervencijos yra labai reikalingos; siuo metu nera patikimu gydymo budu sustabdyti neurodegeneracija.
Mokslininkai teigia, kad veikla ankstyvame ir paskesnyje gyvenime gali itakoti kognityvini nuosmuki.

Pagrindine Alzhaimerio ligos pozymis yra progresuojantis smegenu materijos praradimas, kuris galiausiai lemia pazinimo nuosmuki. Du zmonems su Alzhaimerio liga smegenyse susiformuoja du baltymai, kurie neiprastai kaupiasi neuronuose ir aplink juos, o tai sukelia lasteliu mirti.

Sios ligos vaistai tik gydo simptomus. Todel tyrejai iesko budu, kaip sustabdyti ar suletinti kognityvini nuosmuki skatinant smegenu sveikata pries neurodegeneracija.

Londono, Jungtineje Karalysteje, 2017 m. Alzhaimerio asociacijos tarptautineje konferencijoje (AAIC) atliktame tyrime nagrinejamas gyvenimo budo ir pazinimo nuosmukio rysys.

Irodymai rodo, kad okupacija ankstyvame gyvenime ir tikslines intervencijos veliau gyvenime turi teigiama poveiki pazintiniam gyvenimui.

Kompleksiniai uzsiemimai

Ph. D. Allisono Kaupo ir Kalifornijos universiteto kolegiju San Francisco universiteto tyrimas apzvelge, kokia itaka tam tikros profesijos rusies pasirinkimas ankstyvojoje ir vidurineje pilnametysteje turi pazinimo nuosmukiui velesniame gyvenime. Tyrimas prasidejo, kai dalyviai buvo nuo 18 iki 30 metu, ir tai truko 25 metus.

Profesinis sudetingumas yra priemone, kaip pazinti tam tikros profesijos problemas. Nedidelio sudetingumo darbo pavyzdys yra masinu operatorius, o mokytojai yra vidutinio sunkumo darbo grupeje. Aukstos sudetingumo profesijos apima inzinerija.

Komandos duomenys parode, kad profesinis sunkumas ankstyvame gyvenime buvo susijes su didesniu baltos medziagos vientisumu, o tai reiskia, kad vyresnio amziaus zmonems budingas mazesnis senejimo greitis ir aukstesnis apdorojimo greitis bei vidutinio sunkumo vykdomoji funkcija.

Taciau nera aisku, ar sudetingesnis darbas sukelia siuos pozymius, ar sudetingas baltos medziagos poveikis karjeros pasirinkimui. Taip pat per anksti pasakyti, ar tyrimo dalyviai ketina vystytis Alzheimerio liga laikui begant, taciau komanda ir toliau juos stebes.

Audito nario iskeltas klausimas buvo tas, ar asmenys su sudetingomis darbo vietomis galetu pasinaudoti bet kokia papildoma intervencija i gyvenimo buda, pavyzdziui, smegenu treniruotes, taciau ziuri vis dar to nepadaro.

Taigi, kokie yra Alzheimerio ligos prevencijos gyvenimo budo intervencijos irodymai?

Smegenu ir kuno mokymas

Kanados Monrealio universiteto mokslu daktare Bianca Bier pateiktoje studijoje buvo nagrinejamas dvieju skirtingu smegenu mokymo rusiu poveikis.

Vieno demesio mokymas leido dalyviams sutelkti demesi i viena is dvieju uzduociu ir pakartotinai ji praktikuoti. Taciau suskirstyta demesio treniravimo grupeje dalyviai tuo paciu metu atliko dvi skirtingas uzduotis, kontroliuodami, i kuria jie daugiausia demesio skyre.

Tyrime, kuriame dalyvavo 30 sveikais suaugusiuju, sios dvi skirtingos mokymo programos turejo labai skirtinga poveiki smegenims. Pavyzdziui, suskirstytas demesio ugdymas suaktyvino tuos smegenu regionus, kurie atsakingi uz daugiafunkcines uzduotis, taciau sis tyrimas buvo pervirsinis.

Tuo tarpu vienintelis demesio mokymas leido greitai suaktyvinti regionus, atsakingus uz konkrecia uzduoti, kuria dalyviai atliko iki puses studiju tasko, taciau veliau ji sumazejo.

Dr. Bier paaiskino, kad tai yra svarbu, nes tai reiskia, kad visi smegenu pratybos yra ne vienodi ir kad svarbu pasirinkti tinkama kiekvieno paciento tipa.

Siam vertinimui pritare ir Narlonas Silva, doktorantas. Kanados Ontarijo Vakaru universiteto studentas, kuris ziurejo i fizini pratima ir pazinimo funkcija.

Jo tyrime dalyvavo senjorai, kurie visi pranese apie pazintini nuosmuki. Jis palygino iprastus misrius fizinius pratimus, kuriuos sudare aerobinis ir jegos treniruotes, su papildoma grupe, kuri atlikdavo nauja proto variklio mokyma.

Mokslininkai randa du naujus Alzheimerio ligos genusMokslininkai neseniai atrado du naujus genus, kurie kelia asmens rizika susirgti Alzheimerio liga vyresnio amziaus zmonems.Skaityti dabar

Sio tipo mokymuose instruktorius demonstruoja zingsnini modeli, kuris pazymetas keturiais vienodu kvadratu stulpeliais. Kadangi instruktorius juda kojomis, jis pakelia kojas i skirtingas kvadratas, sukurdamas pakopini modeli, kuris gali buti nuo paprastos iki sudetingos.

Tada dalyviams buvo paprasyta nukopijuoti 15 minuciu trukusio pratybu metu parodyta pakopini modeli. Sie pratimai buvo kartojami tris kartus per savaite 24 savaites.

Abieju grupiu kognityvine funkcija pagerejo po 24 savaiciu, taciau grupiu skirtumas nebuvo didesnis.

Vis delto velesniu tolesniu 52 savaiciu trukmes protu motoriniu treniruociu grupeje gerokai pagerejo nei tik fizinio kruvio metu veikianti grupe.

Tai paskatino Silva spekuliuoti, kad tyrime isbandytas tyrimas buvo uzdelstas, ir, kaip dr Bier'as nustate, visi mokymai nera vienodi.

AAIC pateiktuose duomenyse aiskiai nurodoma, kad kasdieniame gyvenime treniravimas, pazintinis mokymas ir kognityvinis sudetingumas yra visi, turintys teigiamos itakos senyvo amziaus mazejimo prevencijai. Bet ar mokslininkai zino ka nors apie pagrindines priezastis?

Genai ir biologiniai zymenys

Zinoma, moksline bendruomene yra suinteresuota nustatyti mechanizmus, kuriais gyvenimo budo veiksniai ir intervencijos gali apsaugoti mus nuo neurodegeneracijos.

Shireen Sindi, Ph.D. is Stokholmo Karolinska instituto, Svedija, pateike duomenis apie senejimo ir gyvenimo budo intervenciju molekulini pagrinda, daugiausia demesio skiriant telomerei.

Telomerai yra nedideli DNR plotai chromosomu galuose, kurie veikia kaip apsauginiai dangteliai. Kai lasteles amzius, sie telomeres tesiasi sutrumpeja, galu gale signalizuojant i lastele, kad tai yra jo galiojimo pabaigoje.

Zinoma, kad tam tikru baltuju kraujo kuneliu arba leukocitu komplekso telomerai yra biologinio amziaus biologiniai zymenys. Manoma, kad ilgesnis telomero ilgis yra susijes su geresniu pazinimu.

Dr. Sindi ir jo kolegos ivertino telomero ilgi senyvu zmoniu grupeje, kuri gavo intervencines priemones gyvenimo budui, ir palygino ja su grupe, kuri negavo jokio isikisimo.

Gyvenimo budo intervencijos buvo mitybos patarimai, priziurimi fiziniai pratimai, kognityvinis mokymas ir medziagu apykaitos bei kraujagysliu rizikos veiksniu stebejimas.

Nors telomeratu ilgio pokyciai per 2 metu laikotarpi, kai buvo vertinama visa tyrimo grupe, nenustate jokio pasikeitimo, taciau sie zmones turejo mutacija viename is genu, susijusiu su padidejusia Alzheimerio liga.

Tiems asmenims, kurie turejo ilgesnius telomerius ir gavo intervencini gyvenimo buda, tai buvo susije su atminties pagerejimu ir vykdomu funkcionavimu.

Kaip tai buvo padaryta, tyrime nera aisku, taciau komanda toliau tiria si reiskini.

Tuo tarpu Pensilvanijos universiteto Pitsburge universiteto docente Andrea Rosso pasisake, kodel kai kurie zmones reaguoja i fizinio kruvio isradimus geriau nei kiti.

Ju medziokle siems superrezidentams parode, kad ji ziuri i dopaminu reguliavimo genus. Zinoma, kad sis neuromediatorius reguliuoja tokius procesus kaip pazinimo kontrole ir motyvacijos atsakas.

Jos tyrime dalyvavo senjorai is astuoniu Jungtiniu Amerikos Valstiju centru, kuriu ne vienas neturejo jokiu svarbiu pazinimo sutrikimu. Puse is ju gavo fizine treniruote, kurioje dalyvavo centru vizitai ir namuose vykstantis mokymas, siekiant kiekvienam dalyviui atlikti 30 minuciu treniruotes per diena. Tyrimas truko 24 menesius, po to po 12 menesiu.

Vienas is genu, kuriuos prof. Rosso pazvelge, pavadinta DRD2, parode keleta idomiu rezultatu individo pogrupyje intervencijos grupeje.

Rezultatai buvo reiksmingi tik baltuju tyrimo dalyviu, kurie parode, kad vienas konkretus sio geno variantas buvo susijes su didesniu pratimu lygiu per tyrimo laikotarpi. Taciau nepriklausomai nuo to, koki geno varianta atliko konkretus dalyvis, visi 12 menesiu stebejimo laikotarpiu visi grizo prie priesintegracijos lygiu.

Profesorius Rosso mane, kad didesnis dopamino kiekis gali prisideti prie gyvenimo budo isisavinimo rezimu, taciau reikia daugiau darbo.

Nereikia ne sakyti, suprasti, kaip gyvenimo budas ir tikslines intervencijos itakoja smegenis, yra sudetinga. Taciau smegenu ir kuno laikymas per visa gyvenima tikrai turi teigiama poveiki smegenu sveikatai.

Tuo tarpu mokslininkai tesia ieska del geriausiu budu islaikyti savo smegenis jaunus ir apsaugoti juos nuo mirtino neurodegeneracijos, atsiradusios Alzheimerio liga.