Alzheimerio liga: kada asmenybe pradeda keistis?

Naujas tyrimas, neseniai paskelbtas zurnale JAMA psichiatrija ar asmenybe pasikeicia pries prasidedant lengvam pazinimo sutrikimui ar demencijai.
Zinoma, kad nuotaikos svyravimai ir apatija daro itaka Alzheimerio liga serganciu zmoniu asmenybei.

Tyrejai, kuriuos bendrai vadovavo Antonio Terracciano ir Angelina Sutin, abu docentai Floridos valstijos universiteto medicinos koledze Talahaise, tyre su demencija susijusius asmenybes pokycius daugiau nei 2000 zmoniu kohortoje.

Siu dalyviu isilginis tyrimas buvo atliktas 36 metus, tuo metu mokslininkai ieskojo padidejusio neurotiskumo, samoningumo sumazejimo ir kitu asmenybes pokyciu.

Yra zinoma, kad asmenybe ir elgesio pokyciai lydi Alzheimerio liga. Gydytojai pranesa savo pacientams apie dirgluma, bliznuma ar motyvacijos praradima, kurie neigiamai veikia ju gyvenimo kokybe.

Tai yra klinikiniai ligos diagnozavimo kriterijai, taciau tai lieka gincytina, ar sie pokyciai ivyksta anksciau demencijos atsiradimas - smegenu patologiju, kurios budingos ligai ir pasireiskia pries oficialia diagnoze, pasekme - ar asmenybes pokyciai yra tik savarankiski bukles rizikos veiksniai.

Asmenybe isliko vienoda pries prasidedant

Naujajame tyrime is Baltimores isilginio senejimo tyrimo buvo idarbinta 2 046 dalyviai. Is ju 45,5 proc. Buvo moterys, o vidutinis amzius - 62 metai.

Tolesniame amziuje mazai daugiau nei 5 proc. Dalyviu isvyste silpna pazinimo sutrikima (MCI) ir 12,5 proc. Issivyste demencija. Dauguma siu pacientu turejo Alzhaimerio liga.

MCI apibudina pazinimo nuosmukio lygi, kuris turi itakos senjorams. Nors tai nera pakankamai rimta, kad trukdytu kasdieniniam veikimui tu, kuriuos ji veikia, MCI laikoma stipria Alzheimerio liga.

Kaip islaikyti savo smegenis sveika, kai jus senatvesCia yra septynios pagrindines demencijos demencijos islaikymo priemones, kai mes senejame.Skaityti dabar

Prof. Terracciano ir jo kolegos naudojo perziureta NEO asmenybes aprasa, kad ivertintu asmenybes savybiu pokycius, kaip juos stebejo ir pranese patys dalyviai.

Klausimyne buvo vertinami penki skirtingi asmenybes aspektai: "neurotizmas, ekstraversija, atvirumas, tinkamumas ir saziningumas".

Tyrejai istyre "nuolydzius", kurie ilgainiui parode asmenybes pokycius, ir palygino tu, kurie toliau vystesi demencija ar MCI, trajektorijas su pazintiniais sveikais dalyviais.

Atsizvelge ??i amziu, lyti, rase ir issilavinima, mokslininkai nustate, kad "asmenybes pokytis [...] nebuvo labai skiriasi tarp nepasiturinciuju ir Alzheimerio ligos grupes".

Lyginant su sveikais zmonemis, dalyviai, kurie sukure MCI, taip pat nemate jokiu asmenybes pokyciu.

Kitaip tariant, tyrimas parode, kad Alzheimerio liga serganciu zmoniu asmenybes nepasikeite pries prasidedant buklei.

"Be to, mes nustateme, kad asmenybe isliko stabili net per pastaruosius kelerius metus iki lengvo pazinimo sutrikimo atsiradimo".

Prof. Antonio Terracciano

Be to, tyrime pateikiami irodymai, rodantys, kad tam tikri asmenybes bruozai, pavyzdziui, didelis neurotizmas, gali padidinti demencijos rizika.

Autoriai raso, kad sie rezultatai "teikia irodymu pries atvirkstine priezastingumo hipoteze". Si hipoteze susijusi su galimybe, kad asmenybes pokyciai yra Alzhaimerio neuropatologijos pasekme, pvz., Amiloido ploksteliu kaupimasis smegenyse.

Taciau isvados sustiprina ideja, kad tam tikri asmenybes bruozai, susije su Alzheimerio liga, is tikruju yra nepriklausomi jo bukles rizikos veiksniai, o ne jo pasekme.

Tyrimo pranasumai ir apribojimai

Kalbedamas apie stipriasias studijas, prof. Terracciano sako: "Skirtingai nuo ankstesniu tyrimu, siame tyrime buvo isnagrinetos kelios savarankiskai vertinamu asmenybes duomenu bangos, surinktos iki 36 metu, kol dalyviai sukure koki nors demencijos pozymi."

Kartu su ilgalaikiu stebejimu autoriai nurodo didele imties dydi ir "issamu asmenybes ir klinikini vertinima" kaip stipriasias studijas.

Taciau jie taip pat pripazista tam tikrus ju moksliniu tyrimu apribojimus. Viena vertus, atrankas buvo skirtas tik zmonems, turintiems aukstesni issilavinima.

Be to, dalyviai, kurie per tolesne veikla negydo demencijos, paprastai buvo jaunesni nei vidutiniskai, todel autoriai pripazista, kad sie zmones ateityje gali toliau vystytis demencijai.

Galiausiai, autoriai pazymi, kad kai kurie asmenybes bruozai gali padeti tam tikrus zmones susilpninti smegenu patologija, budinga Alzheimerio liga. Sioje kryptyje reikalaujama daugiau moksliniu tyrimu.